Šis straipsnis yra skirtas tiems, kurie jau pajuto priklausomybės žudantį poveikį, bet nesiryžta apsispręsti ir išsivaduoti. Kas neturi problemos, skaityti tiems nėra ko.

 

Štai tu pradėjai skaityti. Lyg ir norėtum atsikratyti problemos, bet nežinai - kaip, todėl negali apsispręsti. Galimas daiktas, niekada taip ir neapsispręsi. Yra sakoma, kad iš dešimt mėginusių išsivaduoja tik vienas. O iš apsisprendusių? Jeigu apsisprendžia, aš manau, išsivaduoja visi. Ar gali būti didesnė jėga už tavo apsisprendimą?

Apsisprendimas nėra labai malonus aktas. Juk tai -  dilema. Apsispręsdamas siekti turi ir prarasti. Statysi namą - neteksi ramybės ir pinigų. Gerai pagalvok.

O ką tu prarasi, atsisakęs alkoholio? Blaivi galva - neblogas dalykas, bet už ją neteksi šanso išgerti kartu su draugais. Alkoholis ne tik ardo ir žudo - jis daro ir teigiamą poveikį. Taip, teigiamą, tai žino visi sugėrovai.

Vadinasi, sprendi lygtį. Ką tu gauni ir ką prarandi? Pasvėręs galėsi rinktis laisva valia.

Pradėkim nuo to, ką tu prarasi.

Mesdamas gerti, bijojau prarasti ryšius su senais draugais. O labiausiai buvo gaila, kad negalėsiu atsigerti skanaus, gaivaus, troškulį malšinančio alaus, kuris man pakeldavo nuotaiką, padrąsindavo ir atpalaiduodavo po sunkių dienos darbų.

Ko tikėjausi, išsižadėdamas tokių puikių dalykų? Labiausiai norėjau išsivaduoti iš nepaliaujamos pagirių kančios, atsikratyti nuolatinės baimės dėl vakar nepadarytų darbų (juk vėl prisigėriau), gėdos dėl vakarykščių kvailysčių.

Pasvėręs pliusus ir minusus, apsisprendžiau - verta! Buvo liūdna, kad negalėsiu išgerti, bet netekties labai neakcentavau. Pasakiau pats sau: "Alkoholis - geras dalykas, bet - nebe man".

O šiandien juokinga. Tada iš tiesų maniau, kad alkoholis - geras dalykas! Netgi psichologas sakė: "Alkoholis - gera medžiaga, bet ją padėk į šalį. Ne tau!" Kai nuėjau pas anoniminius alkoholikus, tie irgi dejavo, kad nebegali išgerti. O jau draugai ir pažįstami!.. Kaip tu švęsi be šimto gramų, kada tu atsipalaiduosi? Išgertum bent vyno šiek tiek - bažnyčioj jį geria net kunigas!..

Kaip aš galėjau tuo netikėti?

Turėjo praeiti laiko, kol supratau apgaulę. Tik po to, kai pasibaigė pagirios, ir organizmas išplovė iš smegenų paskutinius degtinės lašus, nustojo drebėti rankos ir pirmą sykį po ilgo laiko patyriau džiaugsmą. Juk tik dėl to, kad gėriau, aš neturėjau ramybės. Tai kokią alkoholis teikė ramybę? Velnias griebtų, jis neteikia jokios ramybės ir džiaugsmo!

Šiandien žinau, kad alkoholis  yra labai stiprus depresantas. Tada to nežinojau. Bet, nebegavusios depresanto, mano smegenys netikėtai suūžė. Atsitiko keistas dalykas - patyriau euforiją. Ji truko ilgai - gal keletą mėnesių, gal kelerius metus. Pasidariau nepaprastai darbingas - per dienas rašydavau ilgiausius straipsnius, o  vakarais dar studijuodavau psichologiją. Ir - jokio nuovargio!

O kaip atsipalaiduoti? Kurį laiką tikrai maniau, kad alkoholis atpalaiduoja. Mačiau užgėrusius triukšmingus snukius, stebėjau girtų muštynes, bet tikėti norėjau. Na, tarkim, lašelis vyno, visai jo nedaug, gali veiktai atpalaiduojančiai... Pareini iš darbo, krenti į fotelį, išgeri taurę vyno, atsipalaiduoji... Stop!

Pradėkim ir naujo. Pareini iš darbo, krenti į fotelį, atsipalaiduoji... Kam tas lašelis vyno?

Juk tai  asociacija! Juk sumaišome du skirtingus dalykus ir surandame tariamą ryšį. Aš jau daugybę metų po darbo krentu į fotelį arba ant žolės - tai ir yra atsipalaidavimas. O po to - jokių pagirių ir rankų drebulio! Nė velnio alkoholis neatpalaiduoja, tai viso labo melas.

Sutinkam senus gerus draugia, apsidžiaugiam. O tada išgeriam visi kartu alaus ir patikim, kad džiaugsmą suteikė alus, o ne draugai. Sulaukiame šventės, apsidžiaugiam, išgeriam, o tada tikim, kad šventę padarė gėrimas.

Kaip aš ilgai save mulkinau!

Na, bet bokalas alaus karštą dieną gaivina, malšina troškulį... Tikrai?

Niekas daugiau nemalšina troškulio, tik H2O. Jo yra aluje - todėl pasijunti atsigėręs. Bet - neilgam. Aluje yra ne tik vandens, bet ir C2H5OH - etanolio (arba alkoholio). Alkoholis varo iš organizmo vandenį. Praeina pusvalandis, ir užsimanai antro bokalo. Paskui - trečio, ketvirto... Vandens tikrai tiek neišgertum. Alaus gali ir daugiau. Tai, sakot, alus gaivina, malšina troškulį?

Bet juk skanu alkoholiniai gėrimai! Tarkim, alus, vynas, šampanas, trauktinės...

Sakysim, kokteilis skanu.  Bet ar dėl to, kad ten yra alkoholio? Iš tiesų alkoholis yra labai neskanus, tiesiog bjaurus gėrimas - netgi įgudę alkoholikai jo negeria gryno. Taigi skanu ne alkoholis, bet visokie saldikliai, sultys ir kiti priedai. Alkoholis šlykštus. Nemeluokime patys sau. Jį galime gerti tik užmaskuotą, sumaišytą su skaniais gėrimais.

Kokių dar žinome alkoholio pliusų? Sakot, gerai išgerti dėl profilaktikos?

Jeigu alkoholį geriate "dėl profilaktikos", tai pripažįstat, kad alkoholis - vaistas. Gal pasakytumėt, kokia liga yra gydoma alkoholiu?

Alkoholis medicinoje naudojamas tik kaip skiediklis ir dezinfekcijos priemonė - tai toks stiprus nuodas, kad naikina bakterijas. Per karą alkoholiu būdavo svaiginami operuojami kareiviai, bet vėliau tokios pavojingos narkozės atsisakyta.

Ak taip, geriate dėl kompanijos! O dėl kompanijos išgertumėt arseno? Sakot, prieš save nekyla ranka? Vadinasi, nuodyti save alkoholiu - tai ne rankos kėlimas prieš save patį? Aš suprantu, nedidelis alkoholio kiekis nenunuodys. Bet ir nuo arseno menkos dozės nepakratysite kojų. Tai gal išgerkim arseno? Truputėlį, saikingai, neprarasdami proto?..

Gal dar žinot kokių kitų alkoholio "pliusų"? Aš daugiau neprisimenu.

Tai ką mes "prarandame", atsisakę nuodytis alkoholiu? Tik pagirias, įtampą, baimes, konfliktus, gėdą, fizinius negalavimus. Nieko daugiau.

Mes susigrąžiname ramybę, sveikatą, gyvenimo džiaugsmą, neprarasdami visiškai nieko. Argi tai dilema?

Tai iš tiesų ne dilema - tai tik dilemos iliuzija.

Kol jūs tikėsit alkoholio "teigiamu poveikiu", tol jums atrodys, kad tai - dilema. Atsikratysit tikėjimo - išnyks prieštaravimas NORIU, bet NEGALIU.

Šiandien nebesakau: aš NEBEGALIU gerti. Dabar aš GALIU negerti.

Manau, jūs irgi GALĖSIT.