Paskutinis darbas, kurį turėjom atlikti, automatizuodami tinginio daržą - įtaisyti automatinį vandens reguliavimą. Dabar hidroponikos bačkelė pati pasipildo vandeniu, o aš galiu ramus išvažiuoti kur nors kelioms savaitėms, ir nieko neatsitiks: daržas pats pasilaisto, pat atsiaušina ir išsivėdina per vidurdienio karščius, pats pasišildo paryčiais, kada atvėsta oras. Ravėti hidroponikos daržo nereikia, kaupti - irgi.

 
Turime du hidroponikos šiltnamius. Anksčiau bačkeles papildydavau vandeniu pats, atnešdamas kibirais arba atsitempdamas vandentiekio žarną. Dabar lauko vandentiekis atvestas iki pat bačkų, o juose įtaisytos tualeto bakelių plūdės. Vanduo nusenka - plūdė nusileidžia ir atidaro vožtuvą. Bačękelė prisipildo - vožtuvas užsidaro. Visai kaip tualete. Vanduo per visas lysves cirkuliuoja ratu ir grįžta atgal į bačką. Laikmatis cirkuliacijos pompą įjungia sykį per valandą penkiolikai minučių.

Oro temperatūrą ir santykinę drėgmę reguliuoja Vinco išrasta šiltnamio automatika. Ką dar?

Tikriausiai užteks. Labai norint, dar galima būtų sukurti elektroninę trąšų automatiką, kad vandenyje išsilaikytų ta pati nustatyta trąšų norma. Bet tai jau būtų žaidimas. Sykį per dvi savaites patikrinti trąšų koncentraciją ir šarmingumą - tiek to darbo. Juk mūsų šiltnamiai, kai pasodiname ar pasėjame daržoves, ir taip gyvena savarankišką savo gyvenimą. Tokios automatikos, kad agurkai patys pareitų į trobą, tikriausiai irgi nedarysime.