Štai jums atsakymas: Vokietijos matematikai 62 proc. tikslumu įrodė, kad Dievas egzistuoja. Apie tai skelbia mokslinis leidinys “P. M. Magazin”.
Mokslininkai iškėlė hipotezę “Dievas egzistuoja” ir pamėgino atsakyti į tokius klausimus:
Kokia yra tikimybė, kad Dievas sukūrė Visatą?
Kokia yra tikimybė, kad evoliucija Žemėje įvyko Dievui dalyvaujant?
Kokia yra tikimybė, kad gėris neatsiejamas nuo Dievo?
Kiekvienas teigiamas atsakymas - taškas Dievo egzistavimo hipotezei, o kiekvienas įtikinamas paaiškinimas, nesusijęs su Dievu, mažina Dievo egzistavimo tikimybę.
Galiausiai mokslininkai, tiesa, tik 62 proc. tikimybe, įrodė, kad Dievas egzistuoja.
Kai kurie teologai ir filosofai ieško alternatyvos ir remiasi dvasininko ir matematiko Tomo Beiso (Tomas Bayes) formule. Buvo atlikti tyrimai ir skaičiavimai penkiose stambiose kategorijose: kosmoso atsiradimas ir susiformavimas, evoliucija, gėris ir blogis bei religiniai postulatai.
Atlikę visus skaičiavimus mokslininkai teigia, kad yra 62 proc. tikimybė, jog Dievas egzistuoja.
Bet nesinervikit, ateistai! Štai kitas mokslininkų atsakymas, kuris jums turėtų patikti: ne Dievas sukūrė pasaulį.
Savo naujoje knygoje mokslininkas Stephenas Hawkingas sako, kad ne Dievas sukūrė pasaulį. Profesorius S. Hawkingas mano, kad Didžiojo sprogimo ir fizikos dėsnių dėka atsirado mūsų planeta: „Gravitacijos dėsnio dėka visata gali susikurti iš nieko”. „Spontaniškas pasaulio susikūrimas rodo, kad egzistuoja kažkas, iš kur atsirado pasaulis, iš kur atsiradome mes”. Knyga, parašyta kartu su JAV fiziku Leonardu Mlodinowu ir išleista rugsėjo 9 d., imasi užginčyti I. Niutono teiginį, kad pasaulį turėjo sukurti Dievas, todėl, kad jis negalėjo susikurti iš chaoso. Jis remiasi planetos ne iš Saulės sitemos atradimu 1992 m. „Tai padaro sąlygas – Saulę, atstumą tarp Žemės ir Saulės, Saulės masę – ne tokias ypatingas ir būtinas.“ Tai kokias galim daryti išvadas? Kokias norim, tokias darykim - tuo klausimu mokslas mums nepadės. Svarbu, kad tvirtai tikėtume savo tikėjimu ir naikintume tuos, kurie tiki ne taip ir atlieka visai neteisingus ritualus. Tikėjimas - jau reali jėga, ne hipotezė ir ne vaiduoklis. Turiu galvoje - organizuotas, viena kryptimi paleistas minios tikėjimas.
Komentarai
Dievo nėra arba jis yra kam yra
Kažkokia žurnalistinė "barmatucha" - nei pradžios nei pabaigos. Kažkokie asilai apsiėmė skaičiuot tą ko visai nėra - vien jau tai keistai atrodo...Į temos klausimą iš vis neatsakyta nes atsakymo apskritai nėra - amžina priešprieša. O visos tikimybės (kaip kad tarkim ir apie namų šaldytuve sėdinčius pingvinus ar kažkur aplink marsą skriejantį pamestą lenino batą)kad ir kiek ten būtų procentų - lieka tikimybėmis...O mokslas padės daryti realias išvadas - ne sapalionių realumo paieškas... Tikėjimas ir realybė - nesuderinami dalykai...
Norėjau padėti tau
Visai ne barmatocha - aš tenorėjau pasiremti mokslu ir įrodyti, kad tavo pažiūros teisingos, na kad Dievo nėra... Radau mokslininkų, kurie tai patvirtino. Bet va, kitoje vietoje atsirado kažkokie mokslo barmatochai, kurie ėmė įrodinėti priešingai, ir nieko man neišėjo. Bet nekreipkime dėmesio ir laikykimės mokslinės savo pozicijos: Dievo nėra, o kurie kelia priešingas prielaidas, yra barmatochai, lochai, debilai, infantilai ir panašūs tipai. Mes nugalėsim!
kam įrodinėti tą, ko nėra
kam įrodinėti tą, ko nėra tiems kurie tuo netiki ar nenori priimti realybės? o jei jau kyla toks begalinis noras bent jau imtis įrodymo procedūrų reiktų nemažai informacijos sukaupti ir perprasti kad tai būtų ne pseudo mokslinis užsiėmimas o tvirtais argumetais ir faktais (nekažkieno praskiesta informacija)paremtas darbas...jau ne taip mažai laiko praėjo nuo viduramžių o vistiek religiniai pakalikai eskaluoja savo buko tikėjimo teoriją, kuri neverta pastangų ją pateisint ar paneigt. Tegyvuoja didysis sprogimas ir evoliucija!
Jeigu mokslas iš anksto
Jeigu mokslas iš anksto "žinotų", kas yra ir ko nėra, jis būtų ne mokslas, bet toks pat fanatizmas, kokį aptinkame bažnytininkų ir ateistų galvose. Tačiau mokslinis metodas skiriasi nuo teologinio (ateistinio) užsiangažavimo.
Ką daro mokslas? Jis išskiria problemą, kurią turi spręsti,sukuria logiškas, anksčiau žinomais faktais paremtąs prielaidas, o paskui tas prielaidas tikrina praktikoje. Dėmesio! Kad ir kokios būtų logiškos prielaido, kad ir kokiais tvirtais faktais jos paremtos, būtinai turi būti tikrinamos. Didžiojo sprogimo ir evoliucijos teorijos yra labai logiškos, todėl jos labai tikėtinos, jas paremia daugybė faktų, bet visgi tai prielaidos, kurių nėra kaip (bent kol kas) patikrinti. Mokslas jas ir laiko prielaidomis, teorijomis, bet - ne nustatytais faktais.
Kaip į šias prielaidas žiūri religinis mąstymas? Ateizmo fanatikui "savaime suprantama", kad pasaulis prasidėjo nuo didžiojo sprogimo, o žmogų sukūrė evoliuciją, nes "kitaip ir būti negali". Bažnyčios fanatikai tvirtina, kad ir didysis sprogimas, ir evoliucija yra beprotybė, nes "šito negali būti". Nesvarbu, bažnytinis ar ateistinis - fanatizmas yra tas pats.
Bet įdomiausia, kad vieni ir kiti mojuoja netikrais ginklais. Jie ignoruoja faktą, kad Dievo egzistavimo prielaida nepaneigia nei didžiojo sprogimo, nei evoliucijos teorijų. Šiandien mažai kas žino, kad evoliucijos teorijos kūrėjas Č. Darvinas buvo labai tikintis žmogus ir planavo pasukti į dvasininkus, o kad patraukė į gamtininkus - tai savotiškas atsitiktinumas.Kai jam šovė į galvą mintis apie laipsnišką gamtos kitimą, jis labai apsidžiaugė, atradęs "Dievo kūrybos raktą". Jis manė atskleidęs "Dievo planą", bet bažnyčios fanatikų buvo atmestas. Ir šiandien bažnytininkai jį laiko "bedieviu", o ateistai - "savu".
Taigi viena ar kita prielaida (Dievas yra arba Dievo nėra) - tai dar ne fanatizmas. Fanatizmas - tai moksliniam metodui priešingas išankstinis "žinojimas", kad yra taip, o ne kitaip. Tai - teologinės ir ateistinės pasaulėžiūros pagrindas. Štai kodėl, pasikeitus laikams, ateizmo mokytojai labai nesunkai virto tikėjimo mokytojais. Tai iš esmės tas pats.
Žinoma, galima abejoti Dievo "įrodinėtojų" metodų moksliškumu. Štai jie klausia: Kokia yra tikimybė, kad gėris neatsiejamas nuo Dievo? Bet argi gėris - tikrai gamtoje egzistuojantis dalykas, ar tai - ne pačių žmonių sukurta sąvoka? Ar tai ne tautologija - susikurti sąvoką, o paskui ją įrodinėti kita išvesta sąvoka?
teisingai - gėris - žmogaus
teisingai - gėris - žmogaus sukurta sąvoka ir tik žmogus gali jam suteikti numanomą reikšmę. kas vienam gera - kitam gali būti bloga ir t.t.
teisingai - mokslas mokosi iš savo klaidų ir tikslina tyrinėjimų duomenis, juos papildo, religiniai fanatikai - iš anksto žino. ar ateistus fanatikus priskirti prie mokslininkų - dar neaišku...
susikurti sąvoką, o paskui ją įrodinėti kita išvesta sąvoka dar vadinama - "uždarojo rato teorema"
o ateistus dar galima skirt į kelis tipus:
Ateistas agnostikas - Agnostikas - Teigiantis, kad Dievas neegzistuoja tačiau to negalima įrodyti.
Agnostikais mano, kad neįmanoma žinoti ar Dievas egzistuoja ar ne, todėl nėra prasmės diskutuoti apie tai, ko neįmanoma nei paneigti nei įrodyti. Kitaip tariant, agnostikai tiki, kad Dievas neegzistuoja, todėl tikinčių teiginys, kad "ateizmas yra tik dar viena religija" yra taikomas būtent jiems. Su amžiumi ir patirtimi agnostikai kartais tampa ateistais.
Ateistas gnostikas - Ateistas - Teigiantis, kad Dievas neegzistuoja ir tai galima įrodyti.
Ateistai mano, kad Dievas yra žmonių fantazijos produktas ir tai galima įrodyti. Ateistai mano, kad visiems reiškiniams galima surasti natūralų paaiškinimą. Pasikaustęs ateistas išmano pagrindinius Visatos veikimo principus, sugebėti paaiškinti kaip evoliucijos dėka formuojasi moralė, religija, socialiniai santykiai ir pan.
Noriu pastebėti, kad teiginys "Dievas neegzistuoja" reikalauja įrodymų. Tačiau Dievas nėra alaus butelis, kurio neegzistavimą galima įrodyti atidarius šaldytuvo duris. Norint įrodyti, kad Dievas neegzistuoja, reikėtų patikrinti viso egzistuojančio Pasaulio erdves, o tai yra neįmanoma. Todėl logiškiau butų sakyti, kad: "Dievas yra laikomas neegzistuojančių, nes nėra įrodymų patvirtinančių Jo egzistavimą". Uždaroje realioje erdvėje gali egzistuoti tik baigtinis kiekis realių objektų, tačiau išgalvotų ar menamų objektų ten galima sutalpinti begalinį kiekį, nes menami objektai neužima realios erdvės (arba kitaip tariant – hipotezių gali būti daug, bet tik viena iš jų yra teisinga t.y. atitinka vieną R e a l y b ę), todėl remiantis logika yra priimta, kad objektas nelaikomas egzistuojančiu, jeigu nėra realių jo egzistavimo įrodymų, paremtų realiais faktais, kurių autentiškumas butų patvirtintas moksliniais eksperimentais.
Tikintys labai dažnai maišo ateistus (kurie gali paaiškinti, kodėl Dievas nereikalingas ir iš kur kilo Jo egzistavimo hipotezė) su agnostikais (kurie nežino, kodėl Dievas nereikalingas ir dažnai tuo visiškai nesidomi) ir su tuščiagalviais (kuriems apskritai viskas poch...).
Taigi, kai sakoma vien tik:
..."ateistas", reikia suprasti kaip "ateistas gnostikas";
..."agnostikas", reikia suprasti kai "ateistas agnostikas"
..."netikintis", reikia suprasti kad žmogus netiki nei religine, nei ateistine pasaulėžiūra.
..."bedievis", reikia suprasti, kad šis žmogus nepripažįsta religinės pasaulėžiūros.
Ateizmas - Pasaulėžiūra, nepripažįstanti Dievo egzistavimo.
Ateizmas yra pasaulėžiūra, kuri aiškina Pasaulio veikimo principus remdamasi tik mokslo įrodytais ir patvirtintais faktais, bei bando atsakyti į svarbius filosofinius klausimus į kuriuos bando atsakyti ir religinės pasaulėžiūros (pvz.: iš kur kyla moralė, kaip mes atsiradome, kokios yra reiškinių priežastys, ar yra "aukštesnis protas" ir pan.).
O kodėl ateistų nebūna
O kodėl ateistų nebūna fanatikų? Todėl, kad tu priklausai ateistams? :))
Negali būti, nes to paprasčiausiai negali būti?
Taip, ateizmą galima vertinti tik kaip pasaulėžiūrą (tokiu atveju aš jį vadinčiau laisvamanybe, ir tai nebūtų painiojama su ateizmo labai žiauria religija).
Fanatizmas, nesvarbu, teologinis ar ateistinis, pasižymi tuo, kad jis negirdi argumentų arba juos paprasčiausiai atmetą. Fanatikas - tai jau nukreipto tikėjimo žmogus, tai prieš kitą grupę nukreiptos grupės karys. Geriausias pavyzdys - ateistų sukurstyta minia Rusijoje griauna cerkves ir tampo už barzdų popus.
Juokingiausia, kad šiandieniniai ateistai neigia akivaizdų faktą ir fanatiškai tvirtina, kad ateizmas niekaip negali būti religija. Kuo jie skiriasi nuo užkietėjusių katalikų, kurie neigia inkvizicijos nusikaltimus?
O tu, Petrai, kas tokis būsi?
O tu, Petrai, kas tokis būsi? Laisvamanis gal? Patogi pozicija. Užvirei temą kuriai nėra šansų galutinei išvadai. Amžina priešprieša tarp vienų žmonių su kitais, suskirstytais kaip laboratorinės žiurkės - tas toks anas kitos. Ko vertas toks klausimas į kurį žmonija nesugeba atsakyti ko gero visą esamą egzistenciją. Pakurstyti vieną grupę? "Užvažiuoti ant kitos", sau pasiliekant tarsi stebėtojo iš šalies poziciją?. Paskelbiau temą apie galai žino ką - dabar pliekitės (iš anksto žinai, kad plieksis). O kas iš to? Dar kartą pasimėgausi beprasmišku ateistų ir davatkų kandžiojimusi? Tavo manymas, kad gali bet ką (davatka, juodaskvernis, ateistas, komunistas ir dar bele kas)"padėti į vietą" keistas. Pvz tavo labai mylimas jėzus kristus - tavo mokytojas, maištininkas. Pasiėmei žmonių išgalvotą personažą ir bandai aiškinti gyvenimą pagal jo tariamas pamokas. Įdomu iš kur apie jį sužinojai? Gal susapnavai ar toj pačioj kvailoj biblijos radai ir išsirinkai sau patinkantį jo veiklos turinį ir užsispyręs laikai kaip neklystamą ir nepakartojamą?(kaži kur jis buvo kai "pylei" paromis, ar pylėt drauge?)...O gal vatikano archyvuose kuiteisi ar regėjimą patyrei...Irgi fanatiškų apraiškų galim aptikti...kad metei gert - gerai, bet be pėdsakų likusiam laikui matyt neapsieita...Visažiniškumo (maskuojamo neklystamu galutiniu savo nuomonės pagrindimu bet kokiomis aplinkybėmis)ir užsispyrimo galima tik pavydėti...
Nežinau, kurį fanatizmą rinktis :))))
Šaunuolis, beveidi žmogau, pagaliau pasakei teisybę. Užteks žaisti intelektualus. Yra tik dvi spalvos - juoda ir balta, viena fronto linija ir dveji apkasai, kuriuose sulindusi visa žmonija: vienuose lindi bažnyčios fanatikai, o kituose - jų mirtini priešai ateistai. Gyvenimas - tai nuolatinė žūtbūtinė kova tarp vienų ir kitų.
Sakyčiau, kitoje fronto pusėje tavo mirtini priešai mąsto lygiai taip pat. :))
Sykį vienas tavo tikėjimo brolis klausė: tai tu su žydais ar prieš žydus? Jis negalėjo suprasti, kad aš neturiu nei vien o pažįstamo žydo - nei draugo, nei priešo.
O dabar tu klausi, su kuriais aš fanatikais... Turiu pasakyti, labai sunkus pasirinkimas. :))
Tiesą sakant, net nežinau, kurią fanatizmo rūšį reikėtų pasirinkti (jeigu tikrai reikėtų rinktis).
Petras
Vienpusis ryšys
"Tikiu į Dievą" nėra ekvivalentu "Tikiu į senąjį testamentą".
Jei dega lemputė, tai tikrai reiškia, kad yra elektra. Jei yra elektra, tai dar nereiškia, kad lemputė dega.
Taip, Vincai, tikėti galimu
Taip, Vincai, tikėti galimu Dievo egzistavimu nereiškia būtinai tikėti kažkokia knyga, pasaka, priklausyti religijai. Deja, žmonės neskiria tikėjimo nuo religijos, asmeninės pasaulėžiūros nuo minių ideologijos. Ne tik bažnyčios fanatikai. "Mokslingieji" ateizmo fanatikai - irgi.
Taigi labai svarbus pastebėjimas, į kurį norčiau atkreipti bažnytininkų ir ateistų dėmesį - tikėti Dievo egzistavimu ir tikėti Senojo Testamento pasakomis nėra tas pats. Tačiau vieni ir kiti Dievą įsivaizduoja tik tokį - be galo žiaurų, negailestingą, pavydų, kerštingą, žmonėms gąsdinti skirtą Senojo Testamento pabaisą. Vieni jį iš baimės garbina, kiti iš baimės neigia. Vieni jo paveikslą pasikabina garbingiausioje vietoje, kiti kovoja su juo. Bet iš esmės jie apriboti tuo pačiu religiniu Dievo vaizdiniu.
Ar įmanomas nereliginis požiūris? Žinoma! Jeigu žmogus smegenyse neturi tokio ribojančio failo, į Senojo ar Naujojo testamentų pasakas jis gali žiūrėti kaip į pasakas, o į Dievo idėją - kaip į galimą prielaidą. Visatos mįslė dar neįminta - viskas jau aišku tik bažnytininkams ir ateistams... Kitam pasaulį suvokti lengviau, suasmeninus jo varančiąją jėgą ir kūrybos (evoliucijos) pradžioje pastačius Kūrėją. Asmeninė, ideologijų nesuvaržyta pasaulėžiūra ir pasaulėjauta - be galo unikalus dalykas. Tai nereiškia, kad šitie žmonės tiki kunigų plepalais apie kažkokią dievo motiną, jo vaikus ir sparnuotus liokajus. Bet jie ir ant žemės nekris kaip vaikai ir nesispardys kojomis: ne, ne, jokiu būdu negali būti jokios kuriančiosios jėgos, viskas atsirado netyčia!
Man atrodo, atėjo laikas, kai žmonės jau gali nusimesti nuo akių ribotuvus ir patys kurtis unikalų savo pasaulėvaizdį. Sutinku vis daugiau žmonių, kurių nebegąsdina nei juodaskvernis bažnyčios burtininkas, nei Kūrėjo idėja. Nejausdami baimės pasauliui, jie nėra agresyvūs kitokiam pasaulėvaizdžiui. Galimas daiktas, artėja vidinės laisvė laikai.
O aš supratau provokaciją.
O aš supratau provokaciją. Vieni tikėjosi, kad autorius moksliškai įrodys, kad Dievo nėra, kiti laukė priešingo mokslinio įrodymo. Pusė straipsnio lyg ir tiems, kita - lyg ir tiems, o atsakymas - piš. Nei tiems, nei aniems.
Dėl žurnalistikos neprikiši - tas senas lapinas padarė pagal kanonus, nes yra ir viena pusė, ir kita pusė, netgi psiaudoišvada, bet jei tikėjaisi, palieki be "mokslinio" atsakymo. Aš irgi manau, kad tokio mokslinio atsakymo negali būti, todėl nieko ir nesitikėjau. Mane tik nustebino mokslininkų bandymai ir visiškai priešingos jų išvados.
Tikintieji tiki, kad Dievas
Tikintieji tiki, kad Dievas yra, bet žino, kad tiki. Ateistai tiki, kad Dievo nėra, bet savo tikėjimą laiko žinojimu. Ateistai įklimpę labiau.
pamparam
Pasaulis yra daug paprastesnis nei atrodo nera jokio pomirtinio gyvenimo ,dievo ir panasiai.Tokio dalyko kaip Stebuklo nera.Pasaulis susikure per didiji sprogima ir susiformavo planeta Zeme.Tada stai vienas faktas kodel dievo Nera..Zekit..Dievas sukure Adoma ir Ieva jie pagimde 10 vaiku tarkim 5 berniukai 5 mergaites ane?tai kaip sese su broliu gali tureti vaiku?vien is biblijos klaidu galima spresti dievo nebuvima..ar zinot kad tie zmones kurie netiki dievo buvimu yra didesnis intelektas {iq} nei tu kurie yra religingi , istyre sveicarijos ar vokietijos mokslininkai kadangi jie yra programuojami gyventi taip kaip aprasyta biblijoje..kai zmogus mirsta kaip jis pvz gali matyti dieva jeigu smegenys NEVEIKIA tai kaip gali veikti akys ?zinot kodel daugelis zmoniu tiki dievu?nes kai jie turi pvz kokia problema iskarto pradeda melstis ir prasyti dievo kad jam padetu ir pan. zinot kodel siuo metu nera nevieno dievo stebuklo*?kadangi kazkodel tik pries kazkiek tukstanciu metu buva aprasomas jis o dabar kodel ne?manau jog vienas zmogus tai sugalvojes , parases tokia knyga,tuomet perdave kitoms kartoms jos rasydavo rasliavas visokias ir kazkodel viskas baigesi?nes galbut nebuvo pratesta pvz gimines karta.tuomet ten yra rasomi visiskai nesamoningi dalykai kaip va sitas..dievas:as esu dievo sunus..tai blemba kaip jis gali buti dievo sunus ?jeigu jis pats tipo dievas?ir dar pats logiskiausias paaiskinimas apie dievo nebuvima , tai jog jis sukure visata ane?tai ka jis veike iki tol kol ja sukure?:) ka laika sukure?o ka sukure iki laiko?:)..Jus esate programuojame visuomenes.
Religijos - primityvu
Sakyčiau, pasaulis yra sudėtingas - daug sudėtingesnis už tą primityvų vaizdą, kurį yra sukūrusios religijos. Pasaulis padarytas per septynias dienas - pirma padaryta žemė, paskui ant jos uždėtas gaubtas su šviesuliai, kad vieni šviestų dieną, o kiti naktį... Juk ta primityvi religinė pasaka - vaikams arba visiškiems kvailiams!
Kai buvo kuriamos Biblijos pasakos, žmonės dar turėjo labai menkas geografijos žinias. Jų pasaulis buvo nuo Gibraltaro iki Indijos, nuo Egipto iki Ararato, Ir šiuolaikinis žmogus vadovaujasi šitų autorių aiškinimu? Argi bent kiek protaujantis pasaulį talpins į tokius menkus ir primityvius rėmus?
Aš manau, mąstantys žmonės tomis pasakomis netiki - tik apsimeta. O absoliuti dauguma Biblijos nėra skaitę ir nė nežino, kiek ten prirašyta paprasčiausių kvailysčių, absurdiškiausių mokymų! Pavyzdžiui, ar esate girdėję, kad sekmadienį dirbantį žmogų turėtumėte užmušti akmenimis? Toks yra dievo nurodymas. Netikit - paskaitykite Biblijos pasakas.
Dėl aiškumo
Kad būtų aiškiau ir nekiltų nesusipratimų. noriu papildyti savo komentarus: kada šaipausi iš religijų ir jų primityvaus pasaulio aiškinimo, aš šaipausi tik iš religijos ir to vaikiško, suvulgarinto pasaulio modelio. Tačiau asmeninė pasaulėjauta - tai dar ne religija. Netgi asmeninis tikėjimas įsivaizduotu dievu gali neturėti su religija ir kunigais nieko bendro.
Labai tiksli Vinco pastaba - tikėti kažkokiu Kūrėju dar nereiškia tikėti Senuoju testamentu.
Žmogui būdinga suasmeninti daiktus ir visą gamtą. Jis gali pasikalbėti ne tik su arkliu, šunimi, bet ir su medžiu, saule ar visa Gamta. Nieko blogo, jokios patologijos čia nėra. Žmogui gali būti jaukiau, jeigu begaliniame kosmose nesijaučia vienišas. Tai - jo asmeninis reikalas. Jeigu savo susikurto pasaulio vaizdo jis per jėgą neperša ir nepradavinėja kitiems, tai niekada netaps religija. Religija, griežtai sakant, tai didelių žmonių grupių valdymas, manipuliuojant jų jausmais (ypač - baime) ir fantazijomis. Kurdami ir valdydami savo avinų fantazijas, aviganiai kunigai valdo didžiausias bandas.
Dar apie testamentus. Nežiūrint į primityvų pasaulio vaizdą ir kai kurių absurdiškų, nežmoniškų Senojo testamento mokymų, jame yra labiau daug išminties. Ten yra ir puikios poezijos (Psalmynas), netgi erotinės (Giesmių giesmė). Biblijos knygos rašytos ne vieną dieną, ne vieno žmogaus ir net ne vienos tautos, jose užfiksuotas tų laikų pasaulio suvokimas ir realūs žmonių rūpesčiai. Daugelis to supratimo buvo paprasčiausia klaida (tarkime, Žemė - pasaulio centras, o Dievo sukabinti šviesuliai sukasi apie ją), bet paseno ne viskas. Žmonija vis tiek žmonija ir tai, kas svarbu dabar, buvo svarbu prieš tūkstančius metų. Juk į laužą nemetame graikų senųjų mitų. Tai kodėl ateizmo fanatikai nori išmesti šitas knygas? Keisčiausia, kad daugelis jų net nėra skaitę.
Jeigu ateizmo fanatikai neskaitė ir nestudijavo, tai iš kur žino, kad nieko doro jose nėra? Jie paprasčiausiai tiki. Tai toks pats tikėjimas, kaip ir bažnyčios fanatiko įsikalimas į galvą, kad Biblijos pasakos yra Tiesa.