Tam ir kitam gale

Kategorijos: 

- Kur čia su plaučiais?

- Čia su širdim.

- O aš su inkstais.

- Tiesą sakant, aš turiu plaučius, širdį ir inkstus.

- Oho!

- Ir dar hemorojų.

- Hemorojaus nesu turėjęs.

- Ir kaip?

- Geriau turėti ką kitą.

- Aš viską turiu - iš manęs nieko nėra...

- Taip jau viską ir turit!

- Turėti turiu, tik nieko neranda.

- Kas čia su inkstais? Užeikit! O jūs su plaučiais palaukit.

- Aš su hemorojum.

- Hemorojus kitam gale!

Komentarai

Taip, čia kūryba kažkur iš

Taip, čia kūryba kažkur iš galvos. :)
O kodėl reikėtų dalyvauti varžybose? Gal žinot kokį motyvą?

Ne varzybos esme, esme savo

Ne varzybos esme, esme savo mintis isreikst. Jie taip pat priima ir nekonkursinius dalyvius, kurie savo mintis nori isreikst.

O tai čia pons Petras

O tai čia pons Petras nereiškia savo minčių? Būtinai kažkur kitur?

Apie poreikį nugalėti kitus

Mūsų kultūra ugdo žmonėse konkurencijos poreikį, ir tai daro nuo pat kūdikystės. Vaikų darželiuose rengiami "šauniausios močiutės" ir net "gražiausios mamytės" beprotybės konkursai. Tarsi vaikui jo močiutė nebūtų pati šauniausia, o mamytė - pati gražiausia.

O įdomiausia stebėti kūdikių rėpliojimo varžybas. Vaikeliai dar neturi jokio poreikio nugalėti kitą, jeigu rėplioja kur nors, tai tik dėl to, kad įdomu. Jie gali pasukti ir čia, ir čia, bet mamytės visokiais žaisliukais ir barškaliukais vilioja prie finišo linijos. Kūdikis, pasirodo, negali būti paprasčiausiai gražus ir mielas, jis būtinai turi nugalėti kitą kūdikį. Vertingas tik tas, kuris nugali kitą.

Gėle negali būti graži, jei nelaimėjo konkurso.

Mišrūnė

Gėlė savaime nėra nei graži, nei negraži. Tik žmogus, lyginantis ją su nežydinčia žole ar čia pat besivoliojančiu negyvu vabalu, nusprendžia, kas jam gražiau.
Konkurencija - ne civilizacijos produktas. Elniai kovoja dėl patelių, varnėnai pavasarį čiulba ir stengiasi vienas kitą perrėkti irgi ne tam, kad mums būtų miela pasėdėti sode. Kas sėlina tyliau, šoka vikriau ir bėga greičiau - gauna riebesnį kiškį pietums. O mamytės kūdikius varinėja dėl prizo - piniginio ar materialaus.
O civilizacija ką, ji nieko. Išmoko pasinaudoti tuo instinktu savoms reikmėms, primesdama poreikius, kurie neturi nieko bendra su išgyvenimu. Taip kad...

Taip, Mišrūne, yra toks

Taip, Mišrūne, yra toks instinktas kovoti DĖL IŠLIKIMO ir rungtis su kitais grupės nariais. O kai nėra grėsmės išlikimui?
Koks instinktas verčia kūdikius kuo greičiau rėplioti prie finišo linijos? Joks! Ar jam svarbu, kad mamytė grožiu nugalėtų kitas mamytes? Juk jam ir taip jo mamytė pati gražiausia ir pati geriausia!
Tai kas čia vyksta?
Esu girdėjęs dar tokią nesąmonę: jeigu nebūtų konkurencijos, tai nebūtų progreso, niekas netobulėtų ir nieko nekurtų. Na taip, žinoma... Kai skaldau malkas arba su sūnumi kuriame kokį elektroninį prietaisą, mes norime nugalėti tave arba ką kitą. :))
Dabar pažiūrėkim, ką daro geroji civilizacija, o tiksliau - mūsų nuostabioji kultūra. Ji įkinko žmogelius į beprasmiškas lenktynes ir uždengia akis, kad tie nematytų, jog žmogų veikia ne tik agresija, bet ir įgimtas noras bendrauti. Taip, Mišrūne, tai įgimtas instinktas. Mes esame bendruomeniniai padarai ir mums ĮGIMTA draugauti, kad ir ką mums teiktų agresyvioji kultūra. O mūsų smegenys taip sutvarkytos, kad jos, ypač - vaikų, trokšta dirginimo. Štai kodėl mes domimės todėl, kad mums įdomu. Kuriame todėl, kad kūryba - mūsų esmėj. Bėgame prie gėlės todėl, kad ji graži. O ne todėl, kad aplenktume kitą...
Psichologiniais eksperimentais nustatyta, kad prizais skatinami vaikai greičiau meta piešę už tuos, kurie tai daro savo malonumui, be jokių prizų ir konkursų.
Kūryba - tai ne agresija. Tačiau tie, kurie diriguoja mūsų kultūrai, turi labai konkrečių tikslų supainioti mus, dirbtinai supriešinti ir pastatyti į voveraitės ratą.
Džiaugiuosi iš to rato ištrūkęs.
Bėkite tie, kurie norit aplenkti save.
Greito jums finišo! :)))
Nepykit - tikiuosi, kad tai tik teorinis ginčas. Greitos pabaigos jums nelinkiu.

Pritariu. Nugalėti kitus, tai

Pritariu. Nugalėti kitus, tai padaryti juos nelaimingus. Vienas laimingas čempionas ir šimtai verkiančių pralaimėjusių. Ar to vieno džiaugsmas vertas tokios kainos? Jeigu įmanoma, venkim varžybų, nepasiduokime organizatoriams ir provokatoriams. Matykim, ką su mumis daro.

Tiesą sakant,nelabai

Tiesą sakant,nelabai supratau, ką norėjo pasakyti Mišrūnė. Civiliazacija, žmonės... Alkoholizmas, žmonės... Religija, žmonės... Juk tai nėra tas pats. Nesu girdėjęs, kad kas nors būtų gimęs alkoholiku ar su kryželiu rankoje.

Civilizacijos ir kultūros labai skiriasi, jos moko skirtingų dalykų, o žmogus visur yra žmogus. Civilizacijų ydų nereikia painioti su natūralia žmogaus prigimtimi. Tai - ne tas pats, nors, pavyzdžiui, Vakarų religija visuomenės ydas yra linkusi kildinti iš žmogaus "prigimties", o ne iš bažnyčios labai ginamos nesveikos kultūros.

Ši nesveika kultūra propaguoja ne tik alkoholizmą - ji dievina ir konkurenciją, tarsi ji būtų mūsų centrinė ašis ir progreso variklis. Iš tiesų patys didžiausi tos pačios civilizacijos atradimai buvo padaryti visai ne dėl varžybų, o šedevrai parašyti ne konkursams. Tik aklas žmogus siekimą turėti daugiau nei reikalinga išlikimui, gali kildinti iš gamtos. Bet nebenoriu kalbėti tą patį ir vėl tą patį. Kas nenori, vis tiek nesupras.

Mišrūnė

Ginčas - kai diskutuoja žmonės su skirtingomis nuomonėmis. Kol kas aš matau tik ankstyvąjį bandyma išsiaiškinti, ką iš tiesų mano pašnekovas, taigi - iki ginčo dar nepriėjom. ;)

Civilizacija, kultūra - tai ir YRA žmonės, negi ne? Su labai netikusiais dirigentais, bet ir jie yra žmonės. Ne iš dangaus nuleisti ufonautai. Vaikui atlygis už piešimą yra pats malonumas piešti, galimybė kurti, taip. Todėl, kad tai prizas, kurį jis pats sau negalvodamas paskyrė. Neprimestas, grynas malonumas būti savimi.
Žmonėms įgimta bendrauti, taip, nesiginčyju. Kaip ir daugumai kitų gyvūnų. Nieko tame nėra TOKIO, kas žmogų iškeltų aukščiau kitų rūšių. Negali vienas lapas būti svarbesnis už visą medį. Visi "gerieji" ir "taurieji", "žmogiškieji" bruožai būdingi ir kitoms rūšims. Bet gi taip žmogiška viską savintis, ar ne? Ir apvelti pirminę būti savo intelekto pagimdytomis sapalionėmis - nes taip "gražiau", nei yra iš tiesų.

Vargu ar verta man siūlyti ištrūkti iš rato - tas mano žalios jaunystės etapas seniai praeity. Galbūt iš šalies susidarė kitoks įspūdis - ką gi, pati kalta, kad nemoku aiškiai formuluoti minčių. :)

P.S. Atrodo, nersusikalbam ne dėl idėjų, bet dėl formuluočių skirtumo.