Pasidaryti saulės kolektorių gali beveik kiekvienas durnius. Užkelti ant stogo - štai žygdarbis!
Iš Šiaulių prisišaukiau Vincą. Kolektorius iš aliuminio profilių ir polikarbonato, jis nėra labai sunkus, bet dviese niekaip neužkelsim.
O tada viešpac dievuliukas iš Šilalės atsiuntė mums tikrą stebuklą. Nebaigiau savo maldų, o po kiemą, žiūriu, jau vaikšto Zaikauskų Andrius. Paveiktas mano karštų maldų, jis nė iš šio nė iš to pajuto nenumaldomą norą nuvažiuoti kur nors ir padėti kam nors. Kaip tik mums reikėjo tokios pagalbos.
Tryse - jau šis tas. Bet reikia trečių koptų. Jas turi kaimynas Algis.
Kaimynui Algiui pagailo koptų, jis sako:
- Kam tas koptas dėvėti, galiu vienas tą jūsų kolektorių užmesti ant stogo!
Mes tik nusijuokėm.
O jis atvažiavo ir tikrai - pakėlė saulės kolektorių vienas. Ir dar su abiem mano talkininkais! Aš vos spėjau fotkinti.

Vincui beliko prijungti kolektorių prie sistemos.

Naujasis saulės kolektorius pakeitė vieną sugedusį. Tas buvo medinis ir per dešimt ar daugiau metų supuvo. Aliuminio profilio rėmai turėtų laikyti du šimtus metų. Daugiau nė nereikės. Trijų šimtų metų juk negyvensiu.

Pirmą sykį vietoj stiklo saulės kolektoriui panaudojau pilikarbonatą. Visai gera medžiaga. Nesunki, lengvai pjaustoma diskiniu pjūkleliu, o skaidrumo beveik kaip stiklas. Šalia ant stogo jau guli vienas pernai darytas stiklinis, bet nepasakyčiau, kad naujasis šildytų vandenį kiek prasčiau.
Artėja vasara, užgrius svečiai, bet karšto vandens visiems užteks.