Savimonės transformacijos (smegenų plovimas) arba pirmoji pažintis su NLP

Kategorijos: 

Pastaruoju metu mes dažnai girdime, skaitome ir patys kalbame apie savo identiteto paieškas, tautinį tapatumą, viešuosius ryšius, juodąsias politikos technologijas, tautines ir seksualines mažumas, toleranciją ir pakantumą. Iš esmės tai diskusijos apie mūsų pačių ir kitų asmenų bei žmonių grupių savimonę, pastangas ją išsaugoti ir siekius pakeisti kitų asmenų savimonę.

Baziniai savimonės dalykai ateina iš ankstyvosios vaikystės, tai savęs bei aplinkinių žmonių vertinimas, etika, moralė, kalba, tautybė, religija ir kt. Jie iš esmės nekinta per visą žmogaus gyvenimą. Tačiau dalis savimonės yra pastoviai kintanti. Pavyzdžiui jei mažesnioji mano anūkė dar pernai sakydavo „aš maža, man tik du metai“, tai šiemet sako „aš didelė, man jau trys metai“. Žinoma vaiko savimonė keičiasi ne be tėvų sąmoningos ar nesąmoningos įtakos. Reikia tikėtis jog tėvai dažniausiai būna pakankamai sąmoningi ir siekia savo vaikams gero. Kur kas sudėtingesni atvejai kai ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų savimonę bando keisti politikai, marketingo specialistai, darbdaviai, bei įvairaus plauko „čakrų koreguotojai“, ezoteristai ar šamanai, žadantys greitą ir paprastą visų žmogų kankinančių problemų sprendimą. Šiame straipsnyje norėčiau papasakoti apie vienus mokymus kuriuose aiškiai buvo naudojamos sąmonės poveikio priemonės, pateikti savo įspūdžius, pastebėjimus bei asmeninio pobūdžio vertinimus.

Savimonė ir jos kitimas

„Savimonė apima visa tai ką mes suvokiame, mąstome ir jaučiame savo atžvilgiu. Tai mūsų savęs apibrėžimas, kuris ne tik leidžia pažinti save, bet ir padeda suprasti kitus žmones, sukurti tarpasmeninius santykius ir sudaro prielaidas savo vietos socialiniame pasaulyje paieškoms. Savimonė sudaro mūsų elgesio savireguliacijos pagrindą ir padeda save įvertinti (.... ) daugialypė savimonės visuma nėra fiksuota struktūra. Ji kinta keičiantis aplinkos sąlygoms ir apibrėžia žmogų kintančios jo aplinkos atžvilgiu“ (V. Legkauskas, „Savimonė psichologo požiūriu“ Vilnius, Vaga 2009).
Savimonė tai iš esmės yra mūsų individuali religija arba tikėjimas kad mes ir mus supantis pasaulis yra būtent toks kaip mes jį įsivaizduojame. Šio tikėjimo kaip ir bet kurios religijos šaknys glūdi šeimoje. Galima sakyti jog mes su motinos pienu gauname suvokimą jog esame lietuviai (rusai, vokiečiai, žemaičiai), kad pasaulį išmintingai tvarko gerasis Jėzus, (Alachas, Buda,) arba racionalūs ir prognozuojami gamtos dėsniai, kad labai svarbu gyvenime galvoti savo galva (arba neišsiskirti iš kitų), būti sąžiningu (arba gudresniu už kitus) ir t.t. Mūsų savimonė veikiama kasdieninės įvykių kaitos pastoviai keičiasi. Šiai kaitai būdingi keli ryškesnių pasikeitimų momentai:
1. Dažniausiai mūsų suvokimui būdingas didesnis ar mažesnis atsilikimas nuo realių įvykių. Pvz. dauguma žmonių save įsivaizduoja jaunesnį nei yra realiai ir nemaloniai nustemba pamatę savo atvaizdą fotografijose ar filmuotoje medžiagoje. Arba kitas konkretus atvejis: jaunėlei dukrai dvyliktojo gimtadienio proga prieš tris mėnesius padovanojom kačiuką. Prieš keletą dienų ji man sako „žinai, tėti, aš tik dabar pradedu jausti, jog turiu savo katiną“. Ta prasme „digitalinis“, racionalus žinojimas kad turi kačiuką ir jausmas (suvokimas) kad jį turi yra du skirtingi dalykai.
2. Prie daugumos įprastinių slenkstinių gyvenimo pokyčių (mokyklos baigimas, santuoka, vaikų, anūkų gimimas, išėjimas į pensiją ) irgi reikalingas tam tikras pereinamasis laikotarpis, kol savimonė prisiderina prie pasikeitusios situacijos.
3. Išryškėję akivaizdūs neatitikimai tarp mūsų įsivaizduojamo ir realaus pasaulio, mums labai svarbiose gyvenimo srityse sukelia dar ryškesnę savimonės transformacijos krizę.Pvz. mano grupiokas daugiau nei 20 metų statėsi namą, kuris jo savimonėje užėmė tikrai svarbią vietą. Siekiant šio tikslo šeimai (ypač įvertinant tarybinių laikų atlyginimus) teko daug ko atsisakyti. Ir kai namas jau buvo beveik baigtas staiga suvokė (gal būt turėjo įtakos išvažiavimas padirbėti į Norvegiją, ir pamatymas kaip ten gyvena žmonės), jog jis jam kaip ir nereikalingas, nes vaikai per tą laiką užaugo ir išėjo iš namų, tėvas, kuris gyveno kartu, išsikraustė pas seserį ir dar pašlijo santykiai su žmona. Žmogus sunkiai pergyveno suvokimą, jog daug gyvenimo metų išeikvojo siekdamas fiktyvaus tikslo. Jo elgesys keistai pasikeitė: užsiaugino ilgus plaukus, pradėjo kalbėtis su medžiais, vienas keliauti po Lietuvą, medituoti ir t.t. Tačiau per keletą metų savimonei persirikiavus į naujas vėžes viskas kaip ir stabilizavosi.
4. Ūmias savimonės transformacijos krizes taip pat sukelia staigūs, nenumatyti, dažniausiai tragiški, gyvenimo pokyčiai: staigi vaikų mirtis, daugiau nei vieno artimųjų žūtis, mirtinos ligos diagnozė. Dažniausiai tai įvykiai kurių žmogus nėra numatęs ir visiškai jų nesitiki. Didžiausią skausmą tokiais atvejais sukelia atsiradęs didžiulis atotrūkis tarp savimonėje buvusio pasaulio vaizdo ir realybės. Gedėjimo ir susitaikymo laikotarpis tai iš esmės procesas kurio metu savimonė adaptuoja naują realybę.
5. Savanoriškos laikinos savimonės transformacijos. Tai dalyvavimas grandioziniuose sporto ar meno renginiuose. Juk dauguma, bendraminčių minioje, beprotiškai klykiančių krepšinio komandos ar roko grupės gerbėjų, kitą dieną vėl virsta kostiumuotais kontorų klerkais ar stropiais studentais.
6. Meilė- tai irgi staigios savimonės transformacijos pavyzdys. Ir netgi sunku pasakyti ar įsimylėjęs asmuo praranda sugebėjimą realiai ir kritiškai vertinti jį supantį pasaulį, ar „čakroms atsivėrus“, savo partneryje staiga pamato tas jo sielos gilumines savybes, kurių aplinkiniai iki tol nepastebėjo ir nepastebi.
Visi aukščiau paminėti savimonės kitimai vyksta natūralioje gyvenimo eigoje be subjektyvaus kitų individų ar visuomenės intereso ir įsikišimo. Tačiau nuo seniausių laikų žmonija susiduria su sąmoningomis (arba ne visai) pastangomis pakeisti pavienių asmenų ar grupių savimonę. Paprasčiausias ir nekalčiausias pavyzdys galėtų būti mirusiojo apraudojimo ar vestuvių papročiai esatys daugelyje kultūrų. Pirmuoju atveju skatinama savimonės transformacija perkelianti velionį artimųjų ir kaimynų savimonėje iš gyvųjų tarpo į mirusiuosius. Antruoju atveju matyt pagrindinis akcentas yra jaunavedžių savimonės transformavimas į tai kad jie tampa vyru ir žmona su visais iš to išplaukiančiais moraliniais įsipareigojimais prieš tėvus ir gerbiamus gimines, susirinkusiais paliudyti jų santuokos, bei visą bendruomenę. Taip pat keičiama ir svečių savimonė ta linkme, jog jie tampa giminės žmonėms kurių anksčiau gal būt net nepažinojo.
Kartais sąmonė tikslingai transformuojama gydymo ar žalingų įpročių profilaktikos tikslais. Tai kodavimas nuo alkoholizmo ar rūkymo, mikčiojimo gydymas hipnozės pagalba ir pan. Kiek toks gydymas efektyvus bei ilgalaikis ir kokią pašalinę įtaką gali turėti paciento asmenybei, tai jau atskiras klausimas.
Kur kas mažiau nekalti atvejai kai religiniais, politiniais ar ekonominės naudos siekimo tikslais, konkrečiais veiksmais bandoma slapta arba aiškia prievarta pakeisti žmonių savimonę. Beje paprasto mokymosi atveju mūsų sąmonė gaunamas žinias „ragauja“ (vertina kiek jos aktualios mums, lygina kaip jos dera su ankstesne gyvenimo patirtim), tai kas neatmetama „virškinama“ ir per tam tikrą laiką mums svarbi ir priimtina naujos informacijos dalis tampa mūsų savimonės dalimi. Informacijos įsisavinimui paspartinti naudojami laboratoriniai darbai, akivaizdūs eksperimentai kitos aiškų emocinį krūvį turinčios priemonės, padeda argumentuoti ir žinojimą(informaciją) sparčiau paversti suvokimu, tačiau nuo „smegenų plovimo“ jos iš esmės skiriasi tuo jog nebandoma nulaužti žmogaus savimonės apsaugų. (Nežinau kiek vartotinas terminas „savimonės apsauga“, bet juo aš vadinu žmogaus sąmonės polinkį atmesti ar netgi nepastebėti (ignoruoti) prie asmeninės vertybinės sistemos nederančius požiūrius, vertybes ir informaciją. Na, kaip žmogaus imuninė sistema atmeta svetimkūnius ar kovoja su mikrobais sukeliančiais infekcinius susirgimus.)
Kitas trumpesnis ir efektyvesnis sąmonės keitimo būdas kai bandoma „nulaužti“ savimonės apsaugos sistemą ir „implantuoti“ naują „teisingesnį“ pasaulio vaizdą.

„Alfa studio“ mokymai

Norėčiau plačiau papasakoti apie vienus mokymus, kuriuose teko dalyvauti prieš porą metų:
„Alfa“ grupę (www.alfastudio.lt) man rekomendavo draugas su kuriuo bendravome Bulgarijoje ir Kaune, Jis jau buvo baigęs dviejų pakopų mokymus, apmokęs žmoną ir sumokėjęs už įvadinį kursą verslo kolegai, tačiau pastarasis nepanoro ten dalyvauti, o pinigai atgal negražinami, tad man teko juos „atidirbti“.
Prieš mokymus gavau trijų dalių išsamią dalyvio anketą. Pirmoji apie šeimyninę padėtį, darbinę veiklą ir t.t.; antroji- apie persirgtas psichinio pobūdžio ligas, vartojamus medikamentus, lankomas ir buvusias psichoterapijas, ir trečioji apie konkrečius realius tikslus, kurių pasiekimas iš esmės priklauso nuo mūsų, visose gyvenimo srityse: šeima, darbas ir karjera, hobis ir kelionės, finansų sritis ir t.t. Galiausiai ko aplamai siekiate gyvenime. Paskutinis trečiosios dalies klausimas iš esmės labai patiko. Tiesiog puiki proga pamąstyti ko iš tikro nori iš gyvenimo.
Teigiamą nuostatą būsimų mokslų atžvilgiu skatino ne tik draugo rekomendacijos, bet ir video treningo „Žmogaus studijų centre“ patirtis, kurį prieš dvidešimt metų teko lankyti su grupe „Azoto“ darbuotojų.
Pirmas neaiškumas iškilo organizatoriams, nes mano anketoje jie neaptiko konkrečių turbo tikslų. Pvz, apie finansus parašiau jog esama padėtis mane pilnai tenkina, hobis ir kelionės- parašiau, jog labai patinka savo automobiliu su draugais ar šeima važiuoti per Europą ten kur tavęs kažkas laukia, tai aš ir darau ir t.t. Prie darbo ir karjeros parašiau jog planuoju atlikti ofiso remontą ir pagerinti darbuotojams sąlygas įrengiant virtuvėlę ir poilsio kampelį. Čia organizatorių atstovas norėjo jog būtinai numatyčiau konkrečius remonto atlikimo terminus, bet tai man nepriimtina iš esmės. Kokio velnio įsikalti sau vinį į pakaušį, jei gali ramiai atlikinėti darbus eilės tvarka per daug neįsitempdamas (ofisas tuo metu dirbo gretimose, man priklausančiose patalpose, už kurių nuomą galima būtų gauti kažkiek litų, bet aš ir taip neturiu finansinių problemų. Man ramybė ir laisvė daug svarbesnė už tuos pinigus).
Antras nemaloniai nustebinęs momentas, tai jog tik atvykęs į mokymus sužinojau jog viskas vyks rusų kalba. Aš tą kalbą dar pakankamai prisimenu, bet kaip jaunesniems dalyviams?
Trečias įdomus momentas: dar dalyvio anketoje ar sutartyje buvo rašyta, jog mokymų metu negalima naudotis mobiliaisiais telefonais, fotografuoti, konspektuoti ir daryti garso įrašus, dalyvis įsipareigoja dalyvauti visuose užsiėmimuose ir nevėluoti. Tačiau kiekvieną įeinantį į salę pasitiko skanduote: „sumki v storonu“, „sumki v storonu“(„rankines į šoną“ rus.). Skandavo trys ar keturi vyriškiai stovintys prie improvizuoto garso ir šviesų valdymo stalo, kuris stovėjo už trijų eilių kėdžių skirtų kursų dalyviams. Skanduodami vyriškiai sutartinai mosteldavo į kėdes stovinčias greta durų ant kurių jau buvo padėtos kelios rankinės. Tik tada supratau, jog taip siūloma padėti rankines. Dar pagalvojau kodėl paprasčiausiai nepriminti jog reglamentas reikalauja prie savęs neturėti pašalinių daiktų. Kadangi aš rankinės nenešioju, tai tik parodžiau tuščias rankas ir nuėjau prie kėdžių. Čia dvi moteriškės, stovinčios abiejuose eilių galuose, skambančios muzikos ritmu bangavo rankomis ir priėjus kiekvienam klausytojui skandavo: „zanimaite pervyje mesta“, „zanimaite pervyje mesta“(„užimkite pirmąsias vietas“ rus.), abiem rankom rodydamos į pirmą kėdžių eilę. Aš, kaip ir esu pratęs, atsisėdau paskutinėje eilėje. Beje „zanimaite pervyje mesta“ kaip ir „sumki v storonu“ kartojosi po kiekvienos pertraukos. Dar pastebėjau kad dalį trečiosios eilės kėdžių pertraukos metu organizatoriai nunešdavo į šoną, kad anksčiau atėjusiems dalyviams tektų sėsti ne į savo įprastą vietą, bet į priekį. Vėliau įeinantiems trūkstamas kėdes vėl pristatydavo. Taip pat kai kurias vietas „užsėsdavo“ „savanoriai padėjėjai“.
Pastebėjau, jog prieš kiekvieną užsiėmimą užsidarant durims 4-5 žmonės kvailai šypsodavosi mojuodavo mums iš anos durų pusės.
Užsiėmimus vedė vidutinio amžiaus moteriškė iš Rygos. Ji pristatė moteriškes ir vyriškius, stovinčius prie stalo kaip savanorius, anksčiau pabaigusius mokslus ir dabar nemokamai padedančius kitiems: „Aleksandras pas mus atvyko net iš Maskvos“. Pradžioje klausinėjo kas į šiuos mokslus atėjo patys, paskui ką siuntė sutuoktiniai, draugai. Vienas vaikinas pakėlė ranką kai vedančioji paklausė kas atvyko tam kad mus išaiškintų (razobločit). „Nieko, nieko, kiekvieną kart pasitaiko tokių išaiškintojų“. Patys mokslai gana paprasti. Pasakojo apie vaikystės įspūdžių bei blokavimų įtaką vėlesniam žmogaus gyvenimui ir t.t. Kas kiek laiko įterpdama frazes: “lietuviai, jūs gi savižudžių tauta, juk žinote kad Lietuvoje savižudybių procentas didžiausias Europoje“ arba: „prisiminkite kaip pirmą kartą nusivylėte savo tėvais, kuriais taip tikėjote“.
Dar vienas pratimas: užsimerkite ir klausykitės dainos. Vedančioji tuo pat metu rusiškai pasakoja apie ką dainininkė dainuoja angliškai. Pagalvojau kokio velnio pasakoti rusiškai kai dauguma jaunesnių dalyvių greičiausiai geriau supranta angliškai.
Po dar keleto pratimų tipo užsimerkit, klausykit, įsivaizduokit, buvo pasiūlyta pasiskirstyti 7-8 dalyvių grupelėmis, kurioms vadovaus anksčiau pristatyti savanoriai pagalbininkai ir kiekvienam trumpai pristatyti savo aktualiausią dabartinę problemą. Aš pasirinkau jaunesnę iš moteriškių. Vienas iš mūsų ratelio dalyvių pasiguodė, kad turi rimtų problemų kai tenka pasisakyti prieš auditoriją. „Šitą klausimą išspręsim seminaro metu“ nuramino mūsų savanorė. Kitas pasakė jog jau tris metus neprisiruošia užbaigti magistrinio darbo. „Per kiek laiko realiai galėtum jį parašyti?“ „Per kokį pusmetį“. „Konkrečiai iki kokio mėnesio kokios dienos?“. „Iki kovo pirmos“. „Gerai atsiminsim tai“. Kitas dalyvis jau du metai galvoja, kad reiktų pakeisti darbą. „Gerai per kiek laiko ir iki kokios konkrečios datos realu susirasti naują darbą?“ Dar viena dalyvė pasiguodė, jog gyvena su trimis vaikais iš kurių du užaugs, o vienas, matyt, niekada. Ta prasme, kad gyvena uošvių name ir vyras niekaip negali atjunkti nuo savo mamos. Ji nematanti kitos išeities tik skyrybas ir pastaruoju metu su dukromis jau gyvena atskirai nuo vyro ir uošvių. „Gerai“, pasakė mūsų savanorė - „per kiek laiko realiai tu galėtum išsiskirti“. „Per pusmetį“. „Iki kokios konkrečiai datos?... aha, gerai. Sekantis dalyvis“. O dieve, pagalvojau, kas čia per psichologai, taip lengvai tvarkantys žmonių likimus. Juk vyresniajai moters mergaitei 10 metų, kaip ir mano jaunėlei dukrai, o jaunesniajai iš viso tik šeši.
Per kitą pratimą reikėjo pasirinkti partnerį iš dalyvių ar savanorių pagalbininkų ir susėdus kaip galima arčiau vienas priešais kitą, žiūrint į akis, papasakoti istoriją iš savo vaikystės kai buvote skaudžiai nuskriaustas. Mane pasigriebė mūsų ratelio savanorė, bet pastebėjau, kad prie jos priėjęs maskvietis Aleksandras nežymiai mostelėjo ir buvau perleistas jam. Atidžiai spoksodami vienas į kitą pasipasakojom savo istorijas. Aš apie tai kaip blogiečiai atėmė flomikus, Aleksandras kaip nuo mamos nekaltai gavo į kailį. Vėliau buvo pereita prie kitų įsivaizdavimų.
Kitas žaidimas kai komandoms reikėjo pasirinkti X arba 0 ir galima tartis, bet kadangi panašų žaidimą buvau bandęs per „Bitės“ klientų aptarnavimo mokymus, tai stebėjau veiksmą iš šono. Žaidimo dalyviai intensyviai tardamiesi generavo pasiūlymus, o vienas savanorių, kuriam buvo perduodami atsakymai, išeidavo ir lediniu veidu (labai panašus į mūsų nacionalistą Murzą) pareikšdavo: „atsakymas nepriimtas“. Galiausiai buvo pereita prie kitų užsiėmimų taip ir neradus teisingo užduoties sprendimo. Dar pagalvojau kad „Bitės“ mokymuose tas uždavinys kaip ir turėjo teisingą sprendimą.
Kitą dieną, šeštadienį, pastebėjau, kad nėra vieno mūsų grupelės nario, to vaikino kuris kėlė ranką, jog atėjo norėdamas „išaiškinti“(razobločit). Tuomet pagalvojau, gal kokie neatidėliotini reikalai. Nors žmogus sumokėjęs 1000 Lt už trijų dienų mokslus kaip ir turėtų atrasti laiko dalyvauti.
Šeštadienį vėl kalbos apie tai kaip pirmą kart nusivylėte tėvais, kaip jais tikėjote ir... Vedančioji pasakoja istorijas iš savo gyvenimo, bei „užsienio šalių“. Galiu tik tiek pasakyti, kad kaip tikėjau savo tėvais vaikystėje, taip tikėjau ir paauglystėje, taip tikiu ir šiandien. Na buvau nustebęs 6-toje ar 7-toje klasėje, kai man pavyko sutaisyti stalinę lempą, kurią tėvas jau buvo nusprendęs išmesti. Bet tai daugiau buvo nustebimas, kad kažkokį darbą galiu padaryti geriau už savo tėvą.
Po to ilga istorija užsimerkus tamsoje: „Įsivaizduokite jog laukiate stotelėje. Aplink nieko nėra. Privažiuoja autobusas, durys atsidaro ir jūs įlipate. Durys užsidaro ir autobusas pajuda. Tada pastebite, jog autobuse nieko nėra, net vairuotojo. Jūs išsigąstate, blaškotės, bet autobusas rieda toliau, vėliau aprimstate. Po kiek laiko autobusas sustoja, durys atsidaro. Jūs išlipate. Matote didelį apleistą pastatą. Užeinate vidun, vaikštote po voratinkliais apkibusius kambarius. Lyg ir atpažįstate savo vaikystės miegamąjį. Po lova randate savo vaikystės brangenybių dėžutę. Ją atidarote...“
Per pietus siūloma eiti pietauti grupėmis su savo savanoriais. Prie mūsų grupės dar prisideda maskvietis Aleksandras ir vienas iš organizatorių. Prie stalo savanorė klausinėja apie tai ką radote vaikystės dėžutėje, viena iš grupės dalyvių pasakoja istoriją kaip ji su vyru pasistatė du namus iš kurių vieną planavo parduoti, tačiau užklupo krizė. Bet vyras nesupanikavo, skelbė internete, dėjo skelbimus į spaudą ir per keletą mėnesių atsirado pirkėjas, pavyko sutarti dėl kainos ir namą parduoti. Sandoriui įvykus vyras sako „ar žinai kokia šiandien diena“ –„spalio 15 toji“. Jis sako „pažiūrėk“ ir iš kišenės išsitraukia lapelį, ant kurio parašyta, jog namą jis parduos iki spalio 15 tos dienos. „Ir ką gi jūs manote?“ Aš pasakiau - jei būtų nepardavęs, tai to raštelio nebūtų išsitraukęs. Ir aplamai gal raštelį pasirašė jau sandoriui įvykus. O pats sau tyliai pagalvojau, jog to lapelio gal iš viso nebuvo, ir namo gal tu nepardavinėjai ir gal netgi vyro neturi, o pasakas pasakoji, nes esi šių būrėjų pagalbininkė (tokie įtarimai buvo kilę jau anksčiau). Vėliau pradėjo narstyti moters, auginančios dvi dukras, skyrybų planus su akcentu, jog ji turėtų imtis aktyvesnių veiksmų. Kai pasakiau, kad jie daro spaudimą, tai „psichologai“ (maskvietis ir organizatorius) pratrūko galutinai. „Kodėl tu ją gini ir iš viso koks tavo reikalas?“. Pasakiau, jog tos moters beveik nepažįstu, o jos mergaičių iš viso nesu matęs, bet man toli gražu ne tas pats turės jos tėvą ar ne. O paskui pradėjo bristi konkrečiai ant manęs „Ty počemu soprotivliaešsia?“(„tu kodėl priešiniesi?“ rus.). Baikit, sakau, aš gi visai nesipriešinu: reikia užsimerkti- užsimerkiu; klausyti – klausau; įsivaizduoti – įsivaizduoju; sėdžiu tyliai; noriu ką pasakyti keliu ranką....“Jei tu nusiperki abonementą į sporto klubą, tai klausai trenerio nurodymų, ar sėdi ir mini dviratį?“ Na, sakau, jei abonementą perku tam, kad paminti dviratį, kurio neturiu namie, tai jį ir minu. O pats sau galvoju, kad trenerio nurodymų klausau tada kai jis, mano akyse, yra tos srities autoritetas ir jo žiniomis bei juo pačiu, kaip žmogum, pasitikiu. Deja išankstinis pasitikėjimas, kurį mano akyse turėjot prieš mokymus, tirpsta su kiekviena valanda. Galiausiai, jei esate psichologai tai kodėl klausiate manęs dėl ko priešinuosi? Tai patys paaiškinkit man kas čia, kaip ir kodėl vyksta.
Po pietų einant į salę, organizatorius timptelėjo mane už rankos: „Paeikim į šoną reikia pasikalbėti“. Aš iškart pasiėmiau nuo pakabos striukę ir neapsirikau. Organizatorius su kolege man trumpai paaiškino, jog matyt aš ne ten pataikiau, todėl jie man gražins įmokėtus pinigus (dalį sumos teko primokėti prie draugo ankstesnės įmokos), ir aš net neatsisveikinęs su grupės kolegomis, turėčiau palikti mokymus. Juolab kad salės durys jau buvo uždarytos ir prasidėjęs sekantis „užsiėmimas“.
Iš karto supratau kodėl „neturėjo laiko“ ateiti į užsiėmimus vienas iš mūsų grupės dalyvių. Gal tokių buvo ir kitose grupelėse, bet visus sunku sužiūrėti. Kitą rytą prabudęs namuose pagalvojau „taigi jie bandė mane užhipnotizuoti“. Papasakojęs apie savo patyrimus žentui, išgirdau panašią nuomonę: „manau ten buvo naudojamas neurolingvistinis programavimas“ Taip pirmą kart išgirdau apie NLP. Dar galima sakyti, jog tai buvo bandymas „nulaužti“ savimonės apsaugas ir perimti savimonės kontrolę.

Pastebėtos poveikio priemonės

1. Bandymas sužadinti žmogui konkrečius aiškius, jam labai svarbius tikslus, padeda juos pasiekti. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visai teigiamas veiksmas, tačiau labai ryškių ir konkrečių tikslų gyvenime turėjimas, rodo ankstyvoje vaikystėje patirtus menkumo jausmus (čia pagal Adlerį). Tai sielos žaizdos, kurias užčiuopus nesunku perimti žmogaus sąmonės kontrolę.
2. Jei žmogus dabartinėje situacijoje turi rimtų problemų ir už mokslus sumokėta suma jam pakankamai ženkli, jo atsparumas poveikiui yra daug mažesnis. Jam labai svarbu viską išgirsti ir suprasti, tada daug didesnis poveikis mažai suprantamos kalbos (rusų kalba) ir informacinio perkrovimo (pvz. vienu metu skambanti angliška daina ir rusiškas vertimas).
3. „Sumki v storonu“, kaip ir „zanimaite pervyje mesta“ pratina paklusti komandoms, bei gerai indikuoja dalyvio paklusnumą.
4. Rankinės su namų bei automobilio raktais, pinigais, banko kortelėmis ir mobiliuoju telefonu, palikimas kažkur už nugaros, ypač atliekant pratimus užgesinus šviesą ir užsimerkus, perskelia sąmonę į dvi dalis. Panašus poveikis jei prieš seminarą palikote mašiną draudžiamoje vietoje ir klausant jums labai svarbaus pranešimo, galvoje įkyriai knibžda mintys apie baudą arba automobilio nutempimą. Manau siekiant panašaus poveikio viename iš Lietuvos koncernų, kuriame atrodo naudojama NLP, asmenys, skiriami vadovauti įmonėms, privalo užstatyti savo turtą.
5. Trukdymas dalyviams atsisėsti į pageidaujamą, įprastą vietą, naudojamas siekiant išstumti iš komforto zonos, tada žmogus tampa labiau pažeidžiamas. Šį momentą supratau dar videotreningo moksluose „Žmogaus studijų centre“. Tada gal trečią ar ketvirtą dieną paklausiau seminaro vedėjos „kodėl mes kiekvieną kartą atsisėdame į tas pačias vietas“. Ji pasiūlė man susikeisti vietomis su kolega iš kitos rato pusės. Pasijutau kaip ne savo kailyje. „Supratai? Na grįžkit į savo vietas“ ir seminarą tęsėme toliau.
6. Aktyvus ir intensyvus uždavinio sprendimas, kai visi siūlomi atsakymai atmetami, atima pasitikėjimą savo sveiku protu (ši mintis iš seminaro apie savimonės tranformavimą, nes pačiam tuomet nedašuto kodėl vyko tas pratimas. Kaip ir iki šiol nesuprantu kam reikalingas mojavimas už durų).
7. Neigiamų vaikystės prisiminimų sužadinimas daro mus labai pažeidžiamus, ypač jei kažką blogo padarė patys artimiausi ir svarbiausi mums asmenys („prisiminkite kaip pirmą kartą jus apgavo tėvai, kuriais taip tikėjote“).
8. Visi pratimai tipo “užsimerkit, klausykit, įsivaizduokit arba pasakokit (klausykit) skaudžią istoriją žiūrėdami į akis“ labai atitinka įprastas žinias apie hipnozės technikas.

Numanomi organizatorių tikslai

Manau tai kas buvo aprašyta aukščiau ir kiti epizodai, kurių dėl straipsnio apimties nevardijau, leidžia daryti išvadą, jog tame renginyje buvo bandoma neinformuojant dalyvių transformuoti jų savimonę. Koks tokio organizatorių elgesio tikslas galiu tik spėlioti, juolab kad nedalyvavau renginyje iki galo. Todėl galiu pateikti tik kelias savo spėjimų versijas:
1. Nekalčiausia versija jei galvotume, kad organizatoriai nuoširdžiai nori dalyviams padėti pasiekti gyvenime užsibrėžtus tikslus ir už tai užsidirbt kažkiek pinigų. Neabejoju, jog vieno ar kito konkretaus tikslo su konkrečiais terminais „įprogramavimas“ stipriai padidina tikimybę, kad tas tikslas bus pasiektas. Čia kaip kodavimas nuo alkoholizmo ar rūkymo.
2. Nemalonesnis atvejis, jei siekiama įtraukti dalyvius kaip į sektą, „įprogramuojant“ norą lankyti sekančius mokymo lygius ir pritraukti į mokymus savo artimuosius ar bendradarbius. (mano draugas jau buvo praėjęs du ar tris „mokymo lygius“, išpirkęs mokymus savo žmonai ir verslo partneriui, kuris atsisakė toje aferoje dalyvauti. Tad teko man, nes įmokėti pinigai jau nebegražinami).
3. Manau renginio organizatoriams ir jų talkininkams imponuoja tai, jog jie gali valdyti kitų žmonių psichiką jiems to nesuvokiant. Todėl visai tikėtina, kad kai kurie savanoriai talkina be finansinio atlygio. Dalis žemesnio rango padėjėjų (užsėdantys vietas, mojuojantys iš už durų) gal būt patys yra „pakoduoti“ ankstesniuose mokymuose.
4. Galvojimas, jog šie „koduotojai“ gali turėti toliau siekiančių tikslų (pvz. būti susiję su kokios užsienio šalies žvalgyba ar panašiai) jau yra iš sąmokslo teorijų srities. Juolab šie mokymai, ir kontingentas ten dalyvaujantis tikrai ne to lygio. Nors kai panašios firmos talkina mūsų politikams per seimo ar prezidento rinkimus, galima tikėtis visko.

„Mokymų“ tikslų ir priemonių vertinimas

Bet kokį gyvenimo reiškinį kiekvienas vertina išeidamas iš savo ankstesnės gyvenimo patirties, kultūros ir tikėjimo su kuriuo užaugo. Kodėl man, kaip klientui, nepriimtinas netgi pirmasis šių mokymų tikėtinų tikslų variantas?:

1. Darant bet kokius tikslingus veiksmus su klientu (ar pacientu) ir slepiant nuo jo tikslą bei konkrečias priemones, kuriomis jo siekiama, nesupažindinant su galimomis pasekmėmis ir šalutiniais poveikiais, pažeidžiamos esminės paciento ir asmens teisės. (ir, spėju, netgi LR įstatymai).
2. Labai tikėtina, jog bandant nulaužti savimonės apsaugas ir perimti psichikos kontrolę, galimi žmogaus psichikos išderinimai ar netgi pažeidimai. Visiškai neaišku kokio išsilavinimo ir intelekto „specialistai“ bando tai padaryti.
3. Tai, kad kažkas su asmeniu daroma apgaule iš karto gan tiksliai parodo organizatorių ir savanorių moralines savybes. Beje kiekviena situacija „aš sveikas - tu ne sveikas“ verčia ypatingai sutelkti dėmesį, nes kiekvienas asmuo laikantis save vertingesniu, sveikesniu (gudresniu) už kitus, yra potencialiai pavojingas, nes kitų žmonių nelaiko sau lygiais (plačiau žiūrint galima sakyti, nelaiko žmonėmis). Na kaip pavyzdžiui ūkininkas myli ir rūpinasi savo vištomis ar kiaulėmis, kartais netgi didžiuojasi savo augintiniais, bet užsimanęs sriubos, be didelių sentimentų kerta gaidžiui galvą, peša ir meta į puodą.
4. „Užkoduoti“ (paprogramuoti) žmonės, tikrai turi daugiau šansų pasiekti savo sugalvotą tikslą, tačiau jų galimybės adekvačiai vertinti aplinkinę realybę ir reaguoti į pokyčius, labai sumažėja.
5. Sugalvodamas tikslus (būtent SUGALVODAMAS) žmogus gali skaudžiai suklysti. Tai gali būti atvejis su moterim, kurios tikslas – skyrybos. Arba jei į kursus atėjęs klientas pareikštų: „niekam aš nereikalingas, nieks manęs nemyli, manau geriausia išeitis – savižudybė“ . Tai ką, organizatoriai paklaustų per kiek laiko realu tam pasiryžti ir padėtų pasirinkti efektyvesnį būdą?
6. Net ir be pakodavimo, kuo labiau žmogus užvaldytas tikslo troškimo ir kuo daugiau pastangų bei resursų tam skiria, tuo mažiau turi galimybių objektyviai suvokti jį supantį aplinkinį pasaulį, bei savo paties tikruosius poreikius, tikslus ir vertybes.

Išvados ir rekomendacijos

Nežinau ar tai, jog į tuos mokymus ėjau atvira širdim, nesitikėdamas ir nesisaugodamas jokių slaptų poveikių ir padėjo jų išvengti ar priešingai. Nors skamba ir paradoksaliai, bet greičiausiai nesisaugojimas irgi padėjo išvengti hipnotizuojančio poveikio. Nes greičiausiai įsitempęs, jaučiantis pavojų žmogus, kaip ir kažko labai trokštantis, yra paveikesnis savimonės apsaugų nulaužimo technikoms.
Na dar, manau, labai padėjo stabilumo ir pasitikėjimo savim ir savo artimaisiais jausmas ateinantis iš pačios giliausios vaikystės. Kai vedančioji siūlė prisiminti kaip mes pirmą kart nusivylėme savo tėvais pagalvojau: „moteriške, ką tu čia pezi? Mano tėvai nenuvylė manęs nei vaikystėje nei senatvėje“.
Vietų užsėdimas ir bandymas taip išmušti nesuveikė nes tą dalyką jau žinojau iš ankščiau, tai gal netgi padidino budrumą.
„sumki v storonu“ nesuveikė nes niekad nesinešioju jokios rankinės; raktai kelnių, mobiliakai ir pinigai - marškinių kišenėse, dokumentai ir kitos svarbios smulkmenos- kapšelyje pakabintame ant kaklo. Gal tai nemadinga ar negražu, bet man taip labai patogu.
Dar, manau, neapsvaigti padėjo galvojimas apie kitų žmonių problemas. Kai pasakė, jog mokslai vyks rusų kalba tik šiaip susirūpinau, kaip seksis jaunuoliams, kuriems pagal išvaizdą, 1000 Lt sumokėtų už kursus, nemenki pinigai. Bet kai moteriai, turinčiai dvi mažametes dukras lengva ranka pažadėjo padėti išsiskirti per pusmetį, tai jau buvo tikras šaltas dušas.
Bendrai paėmus man ten pasisekė visai neblogai: nieko nekainavo, o įspūdžių gavau nerealių. Tačiau neabejoju jog p. Visvaldas Legkauskas sakydamas, kad nėra nenulaužiamų žmonių, tik kartais tam skiriama nepakankamai resursų, yra teisus. Ir gal būt geriau nerizikuoti ir į tokius „mokymus“ nepakliūti.
Dar viena svarbi rekomendacija: gyvenime stenkitės nepakliūti arba kuo greičiau pasitraukti iš situacijos kai tampate priklausomi nuo žmonių, laikančių save gudresniais ar vertingesniais už jus. Įprastoje situacijoje, kai galioja įstatymai ir bendrai priimtos elgesio normos, bendraudami su tokiais žmonėmis galite tik prarasti pinigus ar sveiką protą, tačiau ekstremaliais, stichinių nelaimių, politinių neramumų ar karinių konfliktų atvejais greitai galite atsidurti netgi tos ūkininko vištos vietoje.

Vladas
2010 04 07

Komentarai

deimantukas

Labai ačiū už straipsnį. Godžiai skaičiau. Labai patiko patarimas straipsnio pabaigoje.

Ačiū už gerą žodį, Deimantuk

Gražinai tikėjimą, kad šiais, beprotiško bėgimo, laikais kažkas gali perskaityti tokį ilgą straipsnį:)

Vladas

Aš irgi noriu padėkoti už

Aš irgi noriu padėkoti už labai įdomų straipsnį. Vakar negalėjau akių atplėšti beskaitydamas. :-) Taip pat patiko ir prieš tai skelbtas straipsnis apie psichologijos aspektus.

Audrius

Arvydas

Su NLP nieko bendro neturi, nes net tikslai nesutampa. Psichotechnikų naudojimas dar ne NLP... o iš tikrųjų smegenų plovimas.
Dėkui už puikų straipsnį.

Sutinku, Arvydai

Sutinku, Arvydai, kad tu turi teisę turėti tokią nuomonę. Aš ir pats nelinkęs galvos guldyti už savąją:). Tiesiog tuomet taip sakė mano žentas ir po poros metų, seminare apie NLP, psichologas Olegas Lapinas "Alfa studio" minėjo kaip vieną iš Lietuvoje NLP technikas plėtojančių kontorų.
Aš manau, kad bet kuriam žodžiui ar sąvokai kiekvienas žmogus suteikia kiek kitokią prasmę. Nes, kaip sako NLP guru "mūsų visų vidiniai žemėlapiai skiriasi".
Paskutinę mintį iliustruosiu trumpu anekdotu:
"pareina moteriškė iš poliklinikos ir savo diedukui sako:
- žinai, tai ką mes trisdešimt metų vadinome orgazmu, pasirodo yra astma":)

Vladas

Metodas ar šventenybė?

Puikus anekdotas su orgazmu ir astma! :)))
Kas tiki daugiavaikės Marijos nekaltybės plėvele, tam nepadės Evangelijos tekstas apie Jėzaus brolius ir seseris, kas įtikėjo NLP šventumu, to nebeįtikins straipsniai apie "smegenų plovimą". Visgi yra vilties, kad daugelis sugebės į metodą pažiūrėti iš kitos pusės, kad metodas - tai viso labi metodas, kuris gali būti panaudotas ir tam ir tam.

Atsipalaiduok, Petrai

Kartais būni kiek per griežtas. (aišku tai būdinga visiems). Kiekviena mes kažkuo tikime: vieni Dievo buvimu, kiti jo nebuvimu:). Manau aiškiai blogai tik tada, kai žmogus, siekdamas savo tikslų, bando įtikinti kitus tuo kuo ir pats netiki.

Vladas

Neprisimenu tokio prašymo

Ačiū, Vladai, už nemokamą konsultaciją. :) Bet neprisimenu, kad jos kada nors būčiau prašęs. O gal buvome susitikę, susipažinom, prašiau tavo pagalbos ir pamiršau?
Tada visai šūc su manimi. :)
Petras

Puikus debiutas

Ilgi straipsniai daugelį gąsdina, kartais išsigąstu ir aš, bet jeigu vertingas skaitymas, tai straipsnis gali būti kuo ilgesnis, o knyga - kuo storesnė. O kam tikėjimai neleis priimti tokios informacijos, tas nepriims ir trumputės žinios.

Labai geras Vlado debiutas, praplės Kito gyvenimo horizontą. Kuo daugiau galimybių, kuo daugiau matymo! Už to horizonto yra dar kiti horizontai!..

Ar pagal Adlerį ar greičiau pagal Vladą? :)

"(A)labai ryškių ir konkrečių tikslų gyvenime turėjimas, (B) rodo ankstyvoje vaikystėje patirtus menkumo jausmus (čia pagal Adlerį)"

Sakyčiau arba ne taip supratai Adlerį arba aš ne taip supratau tave.
Pagal Adlerį:
1) Menkumo jausmus vaikystėje patiria VISI, (tad tavo sugalvota seka iš A -> B tiesiog beprasmė)
2) Menkavertiškumo patirtis yra TEIGIAMA, nes veda į asmenybės tobulėjimą per to menkavertiškumo įveikimą;
3) Blogumas galimas tuo atveju jei žmogus "pasiduoda" nepilnavertiškumo kompleksui ir neturi nei tikslų nei siekių gyvenime. Tokios asmenybės (?) būna baikščios, pasyvios, neišnaudojančios savo galimybių;
4) Galimas ir priešingas variantas (kurį spėju ir turi minty?) - "beprotiškas" pasinėrimas į savo menkavertiškumo kompensaciją, savo tikslų (kylančių iš TRAUMUOJANČIO nepilnavertiškumo) reikšmingumo pervertinimas, per didelė emocinė investicija į juos vedanti į stresus, depresiją ir pan..

iš tikro tai 100 proc. pagal Vladą:)

Viskas ką rašau yra tai ką AŠ pats galvoju ir kuo tikiu. Jeigu miniu Adlerį, tai tik todėl, kad nenoriu pasisavinti man priimtinos minties autorystės. Autoriteto vardo nelaikau teiginio teisingumo argumentu, nes praktiškai bet kuriam autoriteto teiginiui, pasikapsčius internete, galima rasti bent poros panašaus lygio autoritetų priešingus teiginius:).
Iš tikro, aš turėjau minty 4 atvejį, pagal tavo klasifikaciją (čia iš A tikrai seka B).
Pilnai sutinku, kad gyvenime, deja, kartais pasitaiko 3 atvejis. Kai pernelyg žiaurios sąlygos visai sužlugdo asmenybę:(.
Iš dalies sutinku su 1 teiginiu. Su išlyga, jog tie menkumo jausmai gali būti labai skirtingo laipsnio. Nuo totaliai sužlugdančio iki praktiškai beveik nejuntamo. Tame kontinume kažkur yra 4 atvejis, dėl kurio mes kaip ir sutariame.
Ar gali būti kažkoks ne visiškai ""beprotiškas" pasinėrimas į savo menkavertiškumo kompensaciją", kurio patirtis būtų TEIGIAMA? (2 tavo minimas atvejis). Na bent aš dėl to labai stipriai abejoju. Labai abejoju ar mes vienodai suprantame žodį TOBULĖJIMAS. Mano manymu palankiomis sąlygomis asmenybė auga ir tobulėja be jokių prievartinių priemonių, na panašiai kaip ir kvėpuoja. Man nepriimtinas menkumo jausmų prievartaujams "tobulėjimas". Bet manau kiekvienas turim teisę turėti savo nuomonę ta tema:)) (kaip ir Adleris turi teisę į savo nuomonę):)

Vladas

:)

Aš nepateikiau savo minčių ir net nediskutuoju kas teisinga kas ne pagal tave ar Adlerį. Visi 4 punktai apibūdina Adlerio teoriją (ne mano), kuri sudaro vieningą sistemą.

"Ar gali būti kažkoks ne visiškai ""beprotiškas" pasinėrimas į savo menkavertiškumo kompensaciją", kurio patirtis būtų TEIGIAMA?"
Sakydamas teigiama patirtis (vėlgi pagal Adlerį), turėjau omeny, kad vaikystės nepilnavertiškumas yra teigiamas pats savaime ir jis patiriamas visų vaikų. Teigiamas nes neva tai paskata tobulėjimui...

Tobulėjimo pvz (mano) - vaikystėje buvo silpniausias iš visų, todėl užaugęs aktyviai (bet ne fanatiškai) sportavo ir tapo puikios fizinės formos.

Ir šiaip - aš neginčiju tavo minčių, ir daugumai pritarčiau visiškai ar bent iš dalies. Tik norėjau pastebėti, kad Adlerio teoriją iškraipytai pateikei (švelniai tariant).

Na, bet svarbiausia, kad susišnekėjome, jog turėjai omeny 4 Adlerio teorijos punktą (mano išskirtą).

P.S. Geras ir labai naudingas straipsnis. Buvo malonu skaityti :)

Vladas

Jeigu tiksliai, tai apie tai, jog Adlerio nuomone mūsų tikslus apsprendžia mūsų menkumo jausmai, patirti vaikystėje, išgirdau viename seminare. Kaip pavyzdys buvo paminėtas Švarcnegeris, iš kurio vaikystėje tyčiojosi vyresnieji broliai dėl silpnai išvystytų kojų raumenų. Spausdinto teksto su tais keturiais punktais skaityti neteko (dabar išsisaugojau. Ačiū. Gal prisireiks). Tačiau nors Adlerį labai gerbiu ir žaviuosi daugeliu jo genialių įžvalgų, bet antras punktas šiuo metu man atrodo neteisingas. Gal kada nors šis požiūris pasikeis, kas žino. O už straipsnio pripažinimą ir pagyrimą dėkoju. Kaip pradedančiam "rašytojui" jis ne mažiau svarbus už draugišką kritiką:)

Povilas

Puikus straipsnis :) Trūksta Facebook like mygtuko.

Renatas

dėkoju už naudingą straipsnį.

Pabėgau..

Džiaugiuosi, kad radau šį straipsnį :) Esu tas žmogus, kurį pirmas "alfa studio" kursas įkvėpė ir nuėjau į antrą...ir po 2 dienų pabėgau(likus dar 2 d.), nes būtent įtarimą sukėlė visi tie minėti straipsnyje dalykai, o ypač požiūris <"„aš sveikas - tu ne sveikas“, tik 2-am lygyje požymiai pasireiškia žymiai ryškiau nei 1-am ir daro drastišką poveikį ..po 2 dienų jaučiausi visiškai sugniuždyta ir vienintelė mintis buvo kaip iš ten pabėgti...nesu psichologe, bet daug apsiskaičiusi psichologijos ir filosofijos srityje, gal tai ir pagelbėjo ištrūkti iš ten..nes pajutau, kad kažkas ne taip. Ačiū, šis straipsnis man paaiškino, kas buvo ne taip ir mano įtarimai tiesiog įgavo racionalų pobūdį...

dėkui

Ačiū už komentarą. Smagu sužinoti, kad ne be reikalo "varvinau akis" prie kompo rašydamas tą tekstą:)

Straipsnis turetu buti labiau reklamuojamas :)

Tikrai didelis aciu uz sios patirties aprasyma. 2010 metais, kaip tik mano vyras buvo patekes i ju pinkles, beje nuvestas ten "geriausio" draugo.. Man tai buvo vienas sunkiausiu periodu mano gyvenime. Po pirmos dienos to "asmenybes tobulejimo kurso" vyras gryzo kaip "apsirukes" pareiske kad senai laikas nutraukti santykius, atsisveikinti su tevais giminemis ir panasiai, kad galiu eit pasikart jei noriu ir vaika ten pat nusitempt, nes mes jam tik trugdem visa gyvenima tobuleti! Net isdriso ranka pries mane pakelti, ko niekada nera buve! Kai pries tai visada skeptiskai ziuredavo i tokiai itaigai pasudavusius zmones, visada maniau, kad jis protingas vyras, o stai kaip jie sugebejo per pora valandu perplaut smegenis.. Viskas ka buciau darius tik dar labiau ji stume prie tu prakeiktu sektantu - radau straipsni apie juos parodziau, bet pasirodo anie puikiai pasiruose ir uzprogramuoja taip, kad visi kas apie juos blogai sneka, tai neva tam zmogui pavydi ir linki tik blogo ir panasiai.. Man pavyko vyra istraukti tik perinstaliavus ju paciu budu smegenis ir pasistengiau idiegti gera apsauga, radau informacija apie NLP veikla, daug skaiciau, pasinaudojau ju paciu nuodais kad isgydyciau vyra, man siaip ne taip pavyko, bet vienu metu jau buvau nuleidus rankas, nes viskas jau atrode beviltiska, tai begalo sunku.. prisiminus dar dabar uzeina nervinis tikas, sitiek prisikankinau, kad istraukti mylima zmogu su kuriuo pragyventa jau 15 metu kartu buvo, bet visa laime, pavyko atvesti ji i prota, tik neisivaizduojate, poto anie vis persekiojo, skambinejo jam, rase laiskus, as neistverus paskambinau tai kretinei ir pagrasinau kad baigsis blogai jei nepaliks musu ramybeje, jau patikekit tikrai mazai truko kad buciau kur nors uz kampo palaukus ir papjovus ta kiaule! Vos musu viso gyvenimo nesugriove, bukit atsargus nepakliukit i siu aferistu rankas! Dabar musu namuose si tema tabu ir vyras aciu dievui pasaipiai eme ziureti i tokius dalykus, jam geda jog buvo toks naiviai patiklus, todel prase net nepriminti to kas buvo.. Dabar kartais kokia televizijos laida ar siaip kokia informacija, man primena siuos nemalonius laikus ir manau kad turetu buti daugiau informacijos apie tai, nes man ziauriai nuosirdziai gaila tu zmoniu papuolusiu ten, o ypac ju artimuju..

kontraperplovimas

Dėkingas už straipsnio įvertinimą:).
Vis dėl to negaliu neišsakyti nuomonės, kad smegenų kontraperplovimas nėra geriausia išeitis. Kaip sako psichologas Visvaldas Legkauskas: "Po kelių perplovimų žmogus gali visai susiskalbti ir išblukti":(. Bet jei geresnės išeities nėra - ką gi. Tik reikia nepamiršti, jog po kiekvieno "perskalbimo" žmogus tampa dar pažeidžiamesnis bet kurios sektos ar reklamos poveikiui.

Vladas

Gal galėčiau gauti jūsų

Gal galėčiau gauti jūsų kontaktus? Mane ištiko tokia pat problema, labai reikėtų pagalbos.

Be reikalo

teko praeiti panašiu laikotarpiu visus trys lygius Alfos.
Tai įspūdžiai teigiami !

Daug čia analizuota, kritikuota, bet realiai kiekvienas pats atsifiltruoja kas jam tinka, o kas ne. Galima diskutuoti be pabaigos, bet aš asmeniškai radau daug teigiamų dalykų šiuose mokymuose. Taip kai kas nepatogu, kai kur perlenkta lazda, bet tai tas vietas tiesiog gali "praskipini" ir tiek. Vietomis labai sveika pažiūrėti į save kitomis akimis, kas ir yra skatinama per emociją.
Ir jei jus bijote dėl dėl savo "rankinuko" tai gal turite kokia fobiją ? Juk tiesiog galite nieko vertingo jame nepalikti, piniginė, raktai - lengvai telpa kišenėje....
Ir dėl tikslų:
Jei neturi tikslo (ir jų neformuoji) tai iš kur žinai kur link eini ? Gali būti kad sukiesi vietoje....
Nebent tikslai prasilenkia su realybe, kombinacijoje "privalau, bet negaliu", bet čia kraštutinumas, juk visi žinome tikslų kėlimo principus ir technikas.

o kaip ištraukti žmones iš

o kaip ištraukti žmones iš šios programos? - draugai itraukė mano vaikus (pilnamečius) į šiuos 'kursus' ir jie dabar ne tik kad vergauja, t.y. skyria daugiau nei 50% viso savo laiko, bet kaštligiškai gina alfastudio.

Apie Alfa studio

Atleiskite, aš retai skaitau šiuos komentarus. Mano elektroninio pašto adresas vladas@dzindra.lt bet labai abejoju ar dar kuo daugiau konkrečiai kažkam galiu padėti, nei aprašydamas savo nuotykius (taip kaip jie atrodė mano požiūriu).Tikrai nesu psichologas, psichiatras ar būrėjas "atkoduojantis" į sektas pakliuvusius arimuosius :(
Vladas

žmonių zombavimas

Patyriau psicholginę prievartą. Žinau, kaip veikiama, bandau iš to išlipti jau metus. Skaičiau, kad reikia 7 metų visiškai išsilaisvinti.
Manau šitaip: JEI dėl jūsų žodžio "NE" "kažkam" kyla labai daug agresyvių emocijų,
imama grąsinti, gąsdinti, ( Dievais ir sąžinėm ir dar belekuo), kaltinti, siaubuotis ( t.y. - stebėtis koks jūs toks ir anoks - nenormalus žmogaus tipas), stengiamasi visais įmanomais būdais paveikti ir ištraukti iš jūsų "TAIP" ir patrauks savon pusėn - PAVOJUS.
Jus "LAUŽO" - ir sulaužys NE TIK psichiškai - galimos ligos, O jeigu esate stiprūs ( t.y. - tas agresijos laukas nuo jūsų atšoka ) - galimos ligos jūsų pačių artimiausių žmonių tarpe. Ta prasme, jei tas "TIPELIS" nuo jūsų kažko tikisi gauti ir negauna, nervuojasi, drąskosi, laužiasi vidun.
TIK NETEMPKITE ILGAI - kuo greičiau traukitės nuo tokių žmonių, kurie yra neklystantys, varo ant kitų, nemoka pralaimėti, kovoja iki beprotizmo už savo tiesas.
KAIP SAKOMA - dieviškų ir gražių dalykų reikia ieškoti ir juos išlaikyti, apsaugoti sunku, O "ŠŪDAI" patys lipa ant viršaus ir juos labai sunku nusiplauti. Jau jeigu neina nusiplauti kokio žmogaus - prilimpa, braunasi. Siųskit NA .... ir dar toliau

Žalingus santykius geriausia nutraukti

Taip, žinoma!.. Žalingus santykius reikia nutraukti kuo greičiau ir nežiūrėti jokių "tradicijų", jokių "ką pasakys žmonės". Nutraukus žalingus santykius, išnyksta ir pats konfliktas, nebelieka nuo ko gintis. Nereikia nė 7 metų laukti.
Panašiai, kaip su nuodais. Nustojai gerti nuodus, ir organizmas nebėra nuodijamas.

Vienas geras žmogus sakė "jog

Vienas geras žmogus sakė "jog mokymą, mokytoją ar mokyklą gali pasirinkti tik bandymo keliu " turėjo omeny kai pats bandai. Tam reikia drąsos ir tvirto sveiko, kritiško proto.... Ir tur būt sėkmės. Blogai jog dabar tiek daug visokių šarlatanų, žmonės tokie lengvatikiai(maitina tuos šarlatanus, juk jei nebūtų mokinių nebūtų ir tų mokytojų bei mokyklų) ir išties kritiškesniems mokymams nelieka šansų.
Todėl noriu išsakyti šiek tiek kitokią nuomonę. Kažkada skaičiau daug filosofijos, psichologijos ir šiaip... Po to ilgai kelias dešimtis visai neskaičiau, po to išgirdau apie ezoteriką. Taip atsidūriau Gurdžijevo pasekėjų mokykloj, pralankiau 5 metus ir ką... Ezoterika pasirodo visai ne "velnio mokymas" kaip visi piešia nežinodami ir iškraipydami, o kryptis nuo graikų "ezoteros-į vidų" ar "exzoteros-į išorę". Ezoterika, tai kryptis žmogaus pažinimui vidiniams-pasąmoniniams procesams tirti. Visos ezoterinės paslaptys-tai pagrinde smulkmenos, kurių mes paprasčiausiai ne tai kad nepastebime, pastebime, bet nežinome jų reikšmės ir nemokame to panaudoti(visos žinios guli po kojom), magija, tai tų smulkmenų dėsningumo žinios, ir viskas paprasta, jokių mistikų, jokių įtaigų, kritika, savikritika, tyrimas, bandymas šimtais kartų to pačio, na grynai laboratorinis-mokslinis darbas. Ir t.t. Ir kai kartą su vienu pažystamu šventiku norėjau pašnekėti apie ezoteriką, išgirdęs šitą žodį jis manęs išsižadėjo. O aš pagalvojau, "tai tamsuolis, pats užsiima ezoterika ir to nežino". Labai dar daug kur tikime žodžiu ir net nepasidomim. Va taip kažkaip apie žodžio "ezoterika" reikšmę, gal ir ne visai į temą, bet kaip ir padrąsinimas tiems kas pasitiki savim ir linkęs tyrinėti, atsargiai, kritiškai, sveika nuovoka... O gal pasiseks? ;)

Pas šaraškinus

Pas šaraškinus pasivaikščiojau ir aš. Tiesiog nuėjau į veidotyrą. Nežinojau su kuo tai valgoma ir kad už jos NLP ir hipnozė. Buvau užsipulta individualiai ir prireikė pastangų ir nervų, kad išsikapstyčiau iš pasiutligės ir vėl būčiau tuo kuo noriu būti. Žaidimas su pasąmone pavojingas, o juo užsiima įv. plauko diletantai kaučeriai ir būrėjos. Meditacijos, emocijų paleidimo technikos,vizualizacijos. Jūs atsipalaiduojate, paleidžiate virveles, o jie tampo jas savo nuožiūra jums leidus. Sąžinės, etikos ar atsakomybės už savo veiksmus čia nerasta. Parašiau savo istoriją ir patalpinau į straipsnį.http://psichika.eu/blog/apgavikai-klesti-krizes-laikotarpiu-zmonems-pard.... Beje, projektas "The venus" irgi meistriškai NLP ir psichosocialinės inžinerijos pagalba paruoštas marketingo projektas. Tikslas : technokratinė ir transchumanistinė santvarka. Su pasišventimu ir gerais norais išsikaskime sau duobe. Toks "susirūpinęs" diedukas inžinierius kalba apie globalias bėdas ir pateikia pavarijuotus galimus sprendimus. Domiuosi technologijomis. Žavėjausi, nors ir nesuvokiau iki galo šio projekto veikimo principo. Ir atradau, jo planą transchumanizmo tinkluose. 2045m. - numatyta data startui. Komanda už dieduko: Zoltan Istvan ir kiti inovacijų vizionieriai. Ironiška, yra paruošta įtikinama kalba diedukui apie "prieš sučipavimą", nors einama būtent į ten. Elitas netiesiogiai finansuoja projektą. Monetarinė sistema atgyveno, o neginčyjama kontrolė bus tada, kai būsim visiškai priklausomi ir su entuziazmu pasirinksim šitą trojaus arklį - sistemą.Taigi, nemokamas ir išreklamuotas sūris tik spąstuose.