Kalbamės su alkoholiko žmona. Ji kenčia jau trisdešimt metų. Per tą laiką, sudėjus vyro blaivias dienas, išeitų keli mėnesiai. Jau pavargo, nebeturi vilties, bet nežino, ką reikėtų daryti. Užtat labai nustemba, kad aš jau seniai negeriu. Penkioliką metų, o gal daugiau. Juk neskaičiuoju.

- Tai visai, visai negeri?

- O kaip galima butų negerti, bet ne visai?

- Nė lašo?

- O kam tas lašas?

- Nė per šventes?

- Kodėl turėčiau?

- Na, bet nuo taurelės juk nenumirtum!..

Vaikas bijo eiti į tamsų kambarį. Vaikeli, nebijok, ten nieko nėra!

Vaikas vis tiek nesiryžta. Kaip tai nėra? Kažkas turi būti! Kažkas baisaus, kažkas nematyto, kažkas nepatirto, kažkas labai labai pavojingo!