Vakar su Vincu skaičiavome savo saulės kolektorių galingumą. Saulė švietė visą dieną, ventiliatoriai sukosi kaukdami ir varė į vidų karštą orą, nors lauke nebuvo labai šilta.

Pasirodo, du vakariniai saulės kolektoriai po 1,5 kvadratinio metro kiekvienas vakar veikė kaip 700 vatų šildytuvai, keturi pietiniai  labai panašūs saulės kolektoriai - kaip 800 vatų šildytuvai.

Nuo arkikatedros Gedimino prospektu policijos  saugoma  nužygiavo  link Seimo skustagalvių patriotų kolona. Kiek prašė profsąjungos pamitinguoti, Vilniaus miesto valdžios leidimo negavo. Mat vieną dieną  buvo per didelė   šventė, kitą dieną mirė per didelis liaudies poetas. O štai skustagalviai paprašė - ir prašom!

„Lietuva – lietuviams!“, „Už Lietuvą, tautą ir rasę!“, „Mes – broliai balti“. Tokiais šūkiais pažymėta Kovo 11-oji. Kaip sako lietuvių liaudies  tautosaka, kas kaktoj, tas ant liežuvio.

Apie savamokslę dailininkę Zofiją Galdikienę nedaug kas žino ir Kaltinėnuose, kur ji su vyru Leonu atsikėlė maždaug prieš dešimt metų. Buvo jos darbų vienoje kitoje parodėlėje, bet piešia ji ne parodoms, bet savo vaikams ir anūkams. Kaimo vaizdeliai - jos mėgiamiausia tema, o vaikai labiausiai nori gimtosios sodybos. Paveikslas su jų trobele - tai visas gyvenimas, tai nupieštas laikas, kurio seniai nebėra.