Į mūsų kaimą atvyko miesto išminčius ir skleidė gyvenimo tiesą. Bendruomenės salė buvo pilna žmonių.

- Pasaulis nepažinus, - sakė jis drąsiai. - Mokslas nieko nežino. Kas yra už materijos? Kas yra už begalybės? O dvasinė energetika?

Visi klausėsi susižavėję, o išminčius puikavosi, kad jo dvasinės energetikos niekas neišmatuos. Vark nevargęs, neišmatuosi nei termometrais, nei voltmetrais, nei amperais, nei kilometrais.

- O ta energetika tikra? - suabejojo Alius Sakinis.

Prieš pietus mane iškvietė į seniūnų tarybą aukščiausiam bendruomenės teismui. Kaltinimas buvo sunkus: kaimynė našlė vėl pasiskundė, kad mėginau ją prievartauti. Tą gašlią bobą kas nors prievartauja ir prievartauja. Aną savaitę lazdų gavo vienas kaimynas, prieš kokias dvi - kitas. Aišku, jie teisinosi, kad miegojo ramiai ir nieko nedarė. O našlė sapnavo visai ką kitą. Į jos nekaltybę sapnuose rimtai pasikėsinta. Prieš kelias savaites už tai jau buvau teisiamas ir aš, bet man kaimynės sapne nepavyko, be to, teisme labai atgailavau, tai pavyko išsisukti viešu įspėjimu ir atsiprašymu.

Alkoholis yra šventas gėrimas. Nežiūrėkit, kad jau seniai negeriu - aš iš tiesų taip manau.

- Na, bent per šventes išgeri?

- Ne, nei per šventes.

- Tai kokios šventės, jeigu neišgeri?

Jie teisūs, kurie šito klausia. Iš tiesų tai jokios šventės.  Tai paprasčiausios dienas, gal išeiginės, bet jokiu būdu - ne šventės. Šventės - tai kolektyvinis svaigulys, kita, nekasdieniška sąmonės būsena. Aš jau seniai nešvenčiu.