Reaktyvinė krosnelė su kamino kepykla

Kategorijos: 

Tokio efektyvaus malkų degimo nebuvau matęs. Kol ugnis gerai įsidega ir krosnelė įkaista, pro kaminą eina juodi dūmai. Bet štai pasigirsta specifinis ūžesys, ir dūmai akimirksniu dingta. Kas atsitiko? Užgeso ugnis? Ne, atviškščiai - prasidėjo tikrasis degimas. Sudega visos dujos, kurios išsiskiria iš įkaitusios malkos. Pro kaminą eina tik karštas oras.

Jeigu pro kaminą eina švarus karštas oras, vadinasi, ant jo galima ką nors kepti - dešreles, šašlykus, paukštienos gabalą, bulves...

 

Nors matote plytas, visa krosnelė iš tiesų yra metalinė. Aš ją pasidariau iš dvieju ugniai atsparių vamzdžių ir tuščio skysto freono baliono. O plytos - tai tik šiltinimo priemonė, jomis apdėjau degimo kamerą, o į tarpus pripyliau paprasčiausio smėlio. Kadangi plytos nėra šamotinės, neatsparios drėgmei ir šalčiui, rudenį aš jas surinksiu ir su visa krosnele žiemai nunešiu į pastogę.

Štai kaip kronelė atrodė dar nesuvirinta - tik sumontuota:

Degimo kamarą padariau iš ugniai atsparaius 18 cm skersmens vamzdžio alkūnės, kurią įkišau į 5 litrų talpos balioną. Tam reikalui baliono dugne išpjoviau skylę. Kitą skylę išpjovikau apačioje šone - į ją įstačiau dūmtraukį, padarytą 13 cm skersmes tokio pat ugniai atsparaus vamzdžio ir alkūnės. Tokie vamzdžiai paprastai naudojami židinių ir krosnelių dūmtraukiams. Trečią sykę išjoviau balionio viršuje - ant jos statau puodą arba arbatinuką. Prie baliono dar pritaisiau dvi kojeles - jas padariau iš dviejų metalinių strypų. Taigi balionas yra centrinė krosnelės dalis, jos pagrindas, be to, jis atlieka aušintuvo funkciją.

Rodyklėmis parodžiau oro kelią krosnele. Į metalinę alkūnę jis patenka pro apačią, ten pradeda kaisti ir pasipildo degiomis dujomis, kurios išsiskiria iš smilkstančių malkų. Tikrasis degimas būna pačioje alkūnėje - čia oras įkaista labiausiai, išsiplečia ir palengvėja, todėl degimo kamera šaute šauna aukštyn, kol atsitrenkia į puodo dugną. Nuo puodo dugno jis šiek tiek atvėsta ir ima leistis aušintuvu žemyn iki dūmtraukio angos. Kuo labiau įkaitęs oras aušintuve atvėsta, tuo jis pasidaro sunkesnis, tuo lengviau krenta žemyn ir didina krosnelės trauką. Be to, apgaubdamas degimo kamerą, jis padeda jai išlaikyti labai aukštą, daugiau nei 1000 laipsnių temperatūrą. Tokioje temperatūroje sudega beveik visos iš malkų išsiskiriandčios dujos - lieka anglies dvideginis ir vandens garai. Jokių dūmų ir jokių suodžių! Yra sakoma, kad reaktyvinėmis krosnelėmis galima sutaupyti iki 40 procentų malkų. Puodui užvirti ir mėsos gabalui iškepti jų reikia visai bedaug - užtenka kelių pagaliukų.

Norint suprasti reaktyvinės krosnelės veikimą, reikia žinoti cheminius procesus, iš kurių susideda visas degimas. Pačios malkos nedega - medis juk nesioksiduoja! Malkos pirma turi įkaisti ir pradėti smilkti. Tas procesas vadinamas pirolize. Pirolizės metu  malkos virsta degiomis dujomis, daugiausia - smalkėmis. Aukštoje temperatūroje jos ima oksiduotis - osidacija ir yra tikrasis degimas. Bet jeigu temperatūra nesiekia 1000 laipsnių, ne viskas sudega - lieka laisvos anglies, kuri dūmų pavidalu išlekia pro kaminą. Žodžiu, dalis kuro išeina lauk. Kaip tik tai ir atsitinka įprastinėse krosnyse, moderniųjų židinių kapsulėse bei centrinio šildymo katiluose, kur vos pradėjusi degti liepsa iškart aušinama ir negali pasiekti reikiamos temperatūros - tokios, kad spėtų oksiduotis visa anglis. O reaktyvinėje krosnelėje degimo kamera nėra aušinama, joje liepsna nesunkiai pasiekia 1000 laipsnių, todėl visa anglis spėja susijungti su deguonimi ir pavirsti anglies dvidegiu. Tai švari liepsna - tokio pat švarumo, kaip ir dujų viryklės liepsnelė, tik daug galingesnė.

Verdantis puodas paima tik dalį šilumos, o kita su karštu oru išeina pro dūmptraukį. Krosnelės dūmtraukis neaukštas, ant jo galima būtų ką nors padėti ir kepti. O kur padėsi? Radau seną kiaurą dubenį, išpjoviau jame skylę ir užmoviau ant kamino. Ant tokio dubens jau galima dėti groteles, ant grotelių - šašlykus, dešreles, paukštienos gabalą.... Galite pasižiūrėti, kaip man sekėsi kepti paukštieną ir kartu virti arbatą.

 

 

Komentarai

Jėga- vertinu

tavo išradimus. Smagu matyti, kaip išnaudoji ugnį. Žiūriu ir kaifuoju.
deimantukas

Pagarba kilniems išradėjams

Džiaugiuosi matydamas, kaip dalinatės savo atradimais ir žmonėms rodote kaip beveik maksimaliai panaudoti ugnį.
Siūlau įkinkyti teoriją: vanduo prie 1000 laipsnių temperatūros skyla į vandenilį ir deguonį, t.y. tampa degimo katalizatoriumi.
Degimo kamerą "padalinus" į dvi dalis ir jau įkūrus ugnį ties karščiausia dalimi papildymui dedant pamirkytas vandenyje (arba šviežiai nupjauto medžio) malkas turėtumėte išgauti keletą - keliolika kartų didesnį išsiskiriantį šilumos kiekį.

Matau, kad turite ne tik puikių teorinių žinių, bet ir sugebate labai elementariomis priemonėmis realizuoti savo idėjas. Tikiuosi, kad nepasididžiuosite ir įvertinsite šią idėją, o gal ir išbandysite?

Bet kokiu atveju Jūs - XXI informacijos amžiaus didvyriai!
Nes XXIa. pradinė informacija gali greitai tapti itin genialių ir palčiai naudojamų išradimų pagrindu.

Su pagarba
Andrius Šimas

Vandeniui skaidyti neužtenka temperatūros

Andriaus idėja įdomi ir gundanti. Man net nereikėtų dalinti degimo kameros į dvi dalis - ji ir taip padalinta. Horizontaliojoje alkūnės dalyje vyksta pirolizė, vertikaliojoje - oksidacija, čia sudega iš malkų išsiskyrusios dujos. Galėtų skilę sudegti ir vandens garai, jeigu jie tikrai skiltų į vandeninį ir deguonį. Problema tik dėl temperatūros.

Vanduo pradeda skilti ne 1000, bet 2000 laipsnių temperatūroje, bet labai abejoju, ar malkomis galima ją pasiekti. Kūrenant akmens anglį ir duodant daug deguonies - taip, tai jau seniai pastebėta. Šlapia akmens anglis dega geriau, lieka mažiau šlako.

Mėginu pagerinti degimą ir pakelti temperatūrą, lašindamas naudotus tepalus. Pasidariau specialią lašelinę, kurią nuvedžiau į apatinę pakuros dalį. Čia atvarvėję tepalai užverda, ima garuoti ir degti. Jie irgi visiškai sudega, neskleisdami dūmų. Bet labai abejoju, ar man pavyks temperatūrą pakelti iki 2000 laipsnių.

Ideja

Ar galima tokia virykle naudoti gyvenamoje patalpoje vietoj dujines virykles, kamino neisvedant i lauka?
Pro kaminą eina tik karštas oras, bet gal visu 100% procentu dumai nesudega todel mano ideja netinka siuo atveju?

Aciu

Dūmų būna

Taip, tokią krosnelę galima statyti ir troboje, bet jokiu būdu nerekomenduočiau to daryti, neišvedant dūmtraukio lauk. Dūmai sudega tik tada, kai degimo kamera gerai įkaita, o iki tol jie būna tiršti, kaip ir įprastų krosnių.

Beje, tokiai krosnelei, pastatytai patalpoje, nėra būtinas aukštas kaminas. Dūmtraukio vamzdį galima paprasčiausiai išvesti pro sieną. Mat turbina pati garantuoja trauką - ji pati stumia dūmus (karštą orą). Horizontalus dūmtraukio vamzdis dar ir kambarį šildytų.

Kaip aš kambaryje pasidariau reaktyvinę krosnelę iš senosios kaimo viryklės,esu aprašęs čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/i%C5%A1-senosios-kaimo-virykl%C4...

Papildomas dumtraukais i vidu kai nelieka dumu?

O jei padarius papildoma dumtrauki i troba? Kol dumai yra tegu traukia virs stogo, kai ikaista ir dumu nelieka, uzdaryti su sklende stogo dumtrauki ir visa siluma keliautu i vidu aantruoju dumtraukiu?

Truputi painiavos isivele.

Truputi painiavos isivele. Jokiais budais negalima krosneles kamino laikyt atviro gyvenamoje patalpoje. Daug kur rasote, jog pro ekonomaizeri ar reaktyvine krosnele iseina ne dumai o oras. Netiesa. Iseina ne oras. O dujos. Kuriose itn didelis kiekis co2. Beigi tikiu kitu junginiu. Tai kad eina bespalves dujos nereiskia kad ten oras. Cia grynai savoku klausimas ir matomai keletas skaitytoju susipainiojo (siulydami sildyti troba is kamino - greita mirtis). Priimta oru laikyt duju misinai kai deguonies 21%, azoto berods 76% ir like keli procentai kitu duju. Sudegus malkoms tos dujos jau nebe oras. Ir nesvarbu kad spalvos nera. O siaip skaitau viska ir megaujuosi - saunuoliai. Liudziu, kad gvenu dar ne kaime o daugiabutyje. Uz tat 9 aukste vejas didelis. Suka vaikiska vejo maluneli. Planas - didesni pakurt. Tiek to miesto privalumu....

CO2 nėra nuodai

Taip, ambush, jeigu kibsim prie žodžių ir rodysim tariamą erudiciją, pro kaminą išeinantis ORAS nėra pačios geriausios sudėties, bet jis NĖRA nuodingas ir pavojingas, todėl labai prašyčiau mano tinklalapyjė nekleisti savo fobijų ir neklaidinti žmonių. Tas dujų mišinys turėtų būti labai panašus į ta, kuris lieka, kambaryje atvira liepsna deginant gamtines dujas. Nematavau, bet manau, kad jame didžioji dalis turėtų būti azotas, po to - anglies dvideginis, šiek tiek deguonies ir gal mini dalelė sieros junginių (augalai juk turi šiek tiek sieros).

Aš visgi nerizikuočiau malkų taip deginti kambaryje atvira liepsna, kaip yra deginamos dujos, nors internete mačiau ir tokių drąsuolių Ne todėl, kad CO2 būtų nuodingas (jis absoliučiai nenuodingas), bet kad degimas čia nėra taip gerai kontroliuojamas. Įmetus naujų malkų, gali mestelti dūmų, o baisiausia - smalkių. O pradžioje, kol turbina įkaista, dūmų būna labai daug. Kur kas protingiau visą degimo produktą leisti į kaminą. Žinoma, nieko baisaus, įsidegus ugniai, nukelti nuo krosnelės puodą - troba tikrai neprirūksta, tikrai neprieina į kambarį jokių nuodingų dujų, nebūna nė kvapo. Tarkim, kepdamas blynus, labai laisvai elgiuosi su keptuve ir matau tokią pat liepsną, kaip dujinėje viryklėje.

Ta viskas gerai. As tik

Ta viskas gerai. As tik patikslinau. Skaitytoju buna visokiu. Ir jei kam kils noras namie kamina atvira palikt, kad greiciau prisildytu - geriau aiskumo ivest. Nemoralizuoju, tiesiog ispeju. Nes skaitytoju buna visokiu. O siluma einanti per reaktyvini vamzdi atrodo viliojanti. Bet kaip ir paraset, sunkiai kontroliuojama. O siaip super.
Mano klausimas - ar galima toki patobulinima daryti sildymo katilams. Tevai turi name viadrus 22 katila. Rusyje, is katilo i kamina eina metalinis vamzdis kuri galima butu pakeisti reaktyviniu priedeliu. Tik ar veiks? Kaip ivertinti, ar katilas ismeta nepakankamai sudegusi misini? 'Burzuikes' zidiniai - kaip ir aisku. O kaip su sildymui skirtais katilais?
Aciu

Tuo principu veikia ir ekonomaozeriai

Keletas žmonių jau užsakė tokius prietaisus standartiniams šildymo katilams. Bet jie labiau skirti ne sudeginti dūmus, bet juos geriau ataušinti. Tai reaktyviniai ekonomaižeriai, tokie kaip šis: http://petrasdargis.lt/ra%C5%A1iniai/reaktyvinis-ekonomaizeris-taupo-mal...
Ekonomaižeriai, kurie padaryti reaktyvinės krosnelės principu, gali šildyti ir orą - ne būtinai vandenį. Keletas ekonomaizerių yra aprašyta čia: http://petrasdargis.lt/kategorijos/buitis/ekonomaizeriai
Ar verta statyti ekonomaizerį ant standartinio pečiaus? To kluasia daugelis. Visiems atsakau pasižiūrėkite, kokio karštumo dūmas išeina į kaminą. Jeigu kelių šimtų laipsnių - tikrai verta juos ataušinti.
Jeigu į ekonomaizerio turbiną pateks ir liepsna, ne tik dūmas, tada pagerės ir degimas - sudegs visa anglis, kurios nemaža dalis išeina pro kaminą dūmų pavidalu.