Į reaktyvinę perdaryta mano senoji kaimo viryklė dabar ne tik mažiau reikalauja malkų, bet dėl padidėjusios temperatūros pasidarė tinkama pyragams kepti. Pažiūrėkite, kokia liepsna plieskia po ketaus dangčiu:

Viryklėje įtaisyta 15 centimetrų skersmens metalinio dūmtraukio alkūnė ne tik nukreipia liepsną į viršų, ten, kur reikia, bet ir pagerina degimą, pakelia liepsnos temperatūrą. Pakūrus smulkesnėmis ąžuolinėmis malkomis, ketaus dangtis įkaista iki raudonumo ir švyti. Kodėl nepabandžius kepti pyragų?

Ant ketaus dangčio dedu groteles, ant grotelių - skardinę keptuvę su pyrago tešla.

Grotelės turi kojomis, todėl yra pakeltos aukščiau, iki ketaus dangčio lieka keturių centimetrų tarpas. Tarp grotelių ir ketaus dangčio dar padedu aliuminį puodo dangtį, kuris tarnauja kaip reflektorius - jis apspindi dalį šiluminių spindulių atgal ir apsaugo keptuvės dugną nuo perkaitimo. Be tokio reflektoriaus pyragai prie keptuvės prisviltų.  Bet jei kepu kugelį arba vėdarus, reflektoriaus nenaudoju.

Dabar keptuvę su pyrago tešla uždengiu dideliu puodu.

Tas puodas ir yra orkaitė, kurioje susidaro apie 200 laipsnių temperatūra. Pusė valandos, ir pyragas gatavas - kaip tik tiek instrukcija nurodo jį kepti 200 laipsnių temperatūroje. Štai mūsų gražuolis:

Tokioje orkaitėje kepu ir kugelį, ir vėdarus, ir mėsą. Tai nereikalauja papildomų sąnaudų - nenaudoju nei dujų, nei elektros, o trobą šildyti vis tiek reikia, reikia ir vandens šilumokaitį prisikaitinti.

Panašią orkaitę buvau įsirengęs ir ant nerekonstruotos viryklės, joje irgi viską kepdavau, bet tai trukdavo gerokai ilgiau, nes nepavykdavo pasiekti tokios aukštos temteratūros. Kaip paprastą kaimo viryklę perdaryti į reaktyvinę, galite paskaityti čia.