Rašo Donatas Stanionis:

Taigi pradžiai aišku mums reikia gilių. Jas rinkti geriausia yra pilnai sunokusias, kai prasideda masinis jų kritimas, dažniausiai spalio mėnesį. Giles geriau rinkti atokiau nuo pagrindinių kelių, toliau į mišką. Rinkti geriausia stambias, dideles, nesukirmijusias:

Kadangi jas parsivežus neturėjau laiko iš kart pradėti jų gliaudyti, jas padžioviau, kad išdžiūtu, antraip jos jums sudigs greitai, o sudygusios mums jau netiks.

Taigi kai jau turime laiko (o laiko jas išgliaudyti tikrai reikia, tai yra gan sunkus darbas), imamės jas tvarkyti. Gliaudant reikia išmesti visas pažeistas kenkėjų, pradėjusias pūti ar pelyti giles ir pasiliekame tik sveikus branduolius:

Atlikusius kevalus ir kitas atliekamas galim panaudoti komposto gamybai:

Šiemet taip jau išėjo, kad gilės gamtoje labai smarkiai yra užsikrėtusios grybinėmis ligomis ir pelyja iš vidaus, todėl iš 4 kg surinktų gilių, išėjo tik 1 kg išgliaudytų sveikų branduolių. Į jų spalvą nekreipkite dėmesio, jie buvo palikti dar džiūti, kadangi turėjau išvykti savaitei laiko ir nebuvo kam užbaigti kavos gamybos:

Toliau mums svarbu turėti riebaus pieno. Pageidautina nenugriebto naminio, o jei pirktinio - tai bent 3.5 proc. riebumo. Aš naudojau tokį:

Šiuo pienu mes turime užpilti mūsų gilių branduolius. Tą mes darome, kad iš gilių pašalintume taninus. Taninai tai rauginės augalinės medžiagos, naudojamos kailiams dirbti, audiniams dažyti ir kaip vaistas ar priešnuodis. Jų ąžuolas kaupia labai daug. Kas ragavote žalių gilių, puikiai žinote jų suteikiamą skonį. O mums jų pertekliaus kavoje nereikia. Taip jau yra, kad šie taninai tirpsta riebaluose. Todėl tam ir naudojame riebų pieną. Taigi juo užpilame giles ir dedame į šaldytuvą. Ten jas laikome su pienu 24-48 valandas. Pieną gali sutraukti, tai nieko tokio, svarbu, kad jis nepradėtu rūgti:

Aš asmeniškai laikiau 2 paras. Po viso šito mes turime nupilti giles nuo pieno, jas truputi praplauti ir dėti į puodą. Į jį supilame vėl riebaus pieno ir grietinėlės mišinį, kad gilės būtu apsemtos pilnai:

Užkaičiame puodą ant ugnies ir verdame apie valandą laiko. Virti reikia labai atsargiai ant mažos ugnies ir pastoviai maišyti, kad nepradėtu svilti. Baigiant virti, gilės suminkštėja, pienas su grietinėle nugaruoja ir pradeda karamelizuotis, visas mišinys gan smarkiai sutirštėja:

Tuomet imame kiaurasamtį didelį ir giles nupilame, bei jas gerai nuplauname. Jau dabar galime jausti karamelės aromatą gilėse:

Tuomet mums lieka jas gerai išdžiovinti ir paskrudinti. Aš džiovinau pravertoje šiek tiek orkaitėje. Džiuvo apie 1.5 valandos, o pabaigoje padidinau kaitrą, kad truputi paskrustu. Išėmus iš orkaitės jaučiamas dar didesnis karamelės aromatas:

Toliau mums beliekas jas sumalti. Galima tam naudoti kavos malimo mašinėlę, bet įspėju, jūs rizikuosite ją sugadinti nepataisomai. Gilės tampa kietos kaip akmenys, čia jums ne kavos pupelės žinokite. Pernai kai maliau lūžo tarybinės malimo mašinėlės peiliukai, kurie kavos pupeles malė be vargo kelis dešimtmečius. Tad šiemet nutariau daryti sunkesniu, ilgesniu būdu, bet negadinti technikos. Maliau su rankine mėsos malimo mašinėle. Darbas buvo tikrai fiziškai sunkus ir ilgas, o ir malti reikia 2 kartus, kad būtu iki tinkamos smulkumo susmulkinta viskas. Finale turime tokį rezultatą:

Kavą supilame į kavos indelius ir sausai bei tamsiai saugome. Gaminti ją reiktu truputi kitaip nei įprastą kavą. Rekomenduojama vartoti su pienu arba grietinėle. Geriausia gaminti tokiu būdu: užvirinti vandenį, įdėti gilių kavos (apie 2-3 šaukšteliai ant puodelio) ir pavirti apie 5 min., tuomet užbalinti pienu arba grietinėle ir patiekti. Tačiau galima ir greitesnis gaminimo būdas: užverdame virdulyje vandenį ir tiesiog užpilame puodelyje kavą. Tačiau šiuo atveju reikia, arba ilgėliau palaikyti, arba kava bus pilnai “nepritraukta”. Skonis ir kvapas tikrai puikus. Aromate dominuoja karamelė, skonis nepalyginamas nuo įprastos kavos.

Patiekę švenčių metu svečiams šios kavos - juos tikrai maloniai nustebinsite.

Donato Stanionio "blogas"