Norint išsikepti duonos, pyrago, vėdarų, bandelių ar kokio kito skanėsto, visai nebūtina turėti elektrinę ar dujinę orkaitę, didelį mūrinį pečių ar kažką tokio brangaus ir sudėtingo. Jeigu turite nuosavą kiemą, tai galite kepti paprasčiausiu ugniakuru, viryklės stalo įdėklu ir dideliu puodu, kuris atstos orkaitę. Šis duonos kepalas, kurį matote nuotraukoje, iškeptas būtent taip.

Tiesa, mano ugniakuras šiek tiek gudresnis. Prieš keletą metų pasidariau reaktyvinį kiemo pečiuką, kuris labai gerai sudegina malkas ir pasiekia aukštą temperatūrą. Bet galima būtų kepti ir paprastu, padarytu iš kelių plytų.

Skardos su tešla negalima kaitinti liepsna - turėsi degėsių, ne duonos. Tarp skardos ir liepsnos turi būti pakankamas tarpas. Aš tam naudoju ketaus įdėklą, kuris naudojamas viryklės stalui. Ant jo dedu metalines grilio groteles ir skardos reflektorių. Reflektorius reikalingas tam, kad per daug nekaistų kepalo apačia.

Dabar ant reflektoriaus dedu kepimo skardą su tešla. Tam reikalui naudoju seną skardinę keptuvę be rankenos. Pašautą tešlą uždengiu apverstu puodu. Iš tiesų naudoju du puodus, kurie yra skirtingų dydžių ir susimauna vienas ant kito. Tarp jų susidaro kelių centimetrų tarpelis, kuris geriau užlaiko šilumą. Tačiau galima dengti ir vienu - anksčiau taip darydavau.

Apverstas puodas ir yra improvizuotas duonkepis pečius. Po jo susidaro pakankamai aukšta temperatūra, kurios užtenka nemažam kepalui iškepti. Tiesa, šiluma pasiskirsto nelabai tolygiai - apačia kepa greičiau. Todėl kepalą tenka apversti ir kepti kita puse.

Štai ką randu po dangčiu:

Paprastai kepu valandą: keturiasdešimt minučių - vieną pusę ir dar 20 minučių - kitą. Bet jei užmirštu pakurstyti ugnį, ir ji prigęsta, kepu ilgiau. Kepu iki rusvumo. Nukeliu puodus ir pažiūriu - jeigu kepalas dar neturi rusvumo, kepu dar.

Karštomis vasaros dienomis man šis improvizuotas pečius yra tikras išganymas. Nereikia kūrenti ugnies troboj ir iš jos daryti pirties.