Ventiliacijos orą šildo saulės kolektoriai

Kategorijos: 

Apie tai, kad stiklu šiltintas namas šyla nuo saulės, esu rašęs anksčiau, tokiu būdu jis buvo šildomas jau dvi žiemas. Šiemet sumąsčiau, kad šilumos būtų galima paimti kur kas daugiau, o nedidelė saulės kolektorių rekonstrukcija man nekainuotų nė 200 litų. Eksperimentas pavyko - dar kovo mėnesio pabaigoje saulėtomis dienomis kambariuose oras be jokio papildomo šildymo pasiekdavo 20 - 22 laipsnių temperatūrą. Dabar kambariai ne tik šildomi, bet ir vėdinami - ventiliatoriai varo į vidų saulės kolektoriuose įkaitintą orą. Manau, tai galėtų pasidaryti bet kuris namų meistras.

 

Taip namas atrodė jau pernai. Dvejus metus stebiu, kiek įšyla stiklu šiltintos medinio namo pietinė ir vakarinė sienos. Vasario pabaigoje temperatūra pasiekia 40 laipsnių ir daugiau, balandžio mėnesį ima siekti 50 - 60 laipsnių. Šildymo išlaidos labai sumažėjo - šią gana ilgą žiemą nesukūrenau nė 5 kietmetrių malkų.

 

Šią žiemą pradėjau suprasti, kad laikyti tokias šiltas, tiesiog karštas lauko sienas nėra racionalu. Dalis šilumos, žinoma, patenka ir kambariams, bet - tik dalis. Kai po stiklu aukšta temperatūra, nemaža šilumos dalis taip ir lieka lauke, šildydama kiemo orą. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas, tuo greitesnė šilumos apykaita, didesni šilumos nuostoliai.

 

O jei dalį šilumos partempčiau į vidų, siurbdamas iš lauko į kambarius saulės įkaitintą orą?

 

Vonios kambarį tokiu būdu šildau jau bene 6 metai. Saulės baterijų (nuotraukoje jas matote pakeltas ant stogo) varomas ventiliatoriukas pučia į vidų pašildytą orą ir vėdina patalpą. Nesitikėdamas didelio efekto žiemą, tokią ventiliaciją atidarydavau tik šiltuoju metų laiku. Pernai pastebėjau, kad ja galima naudotis ir saulėtomis žiemos dienomis.

 

Kodėl tokios ventiliacijos neįrengus kituose kambariuose? Juk tereikia išpjauti sienose skyles ir įtaisyti ventiliatorius.

 

Pradėjau nuo pietinės sienos, kuri gauna daugiausiai saulės. Mano bendraautoriui Vincui labai patiko ši idėja, ir jis sumąstė, kad daug efektyviau būtų, jei šiltą orą kambarin varytų ne saulės baterijų varomas ventiliatoriukas, bet kur kas galingesnis elektrinis ventiliatorius.

 

Tačiau kaip sutvarkyti automatiką, kad ventiliatorius nepūstų atvėsusio oro ir neaušintų patalpos? Saulės baterijomis varomi ventiliatoriai sukasi tik tada, kai yra saulė. Vos saulė užlenda už debesų, jie tuoj pat sustoja ir atvėsusio oro nepučia. Nereikia jokių termostatų.

 

Su elektriniu ventiliatoriumi be termostato neišsiversi. Be to, reikia gana tikslaus termostato, kuris reaguotų į kelių laipsnių pokytį. Šildymo sistemose naudojami termostatai netiks. Pirkti tokį, kurie naudojami saulės kolektoriuose? Bet jie kainuoja apie 200 litų!

 

Vincas sumąstė palyginamąjį termostatą padaryti pats. Rado internete elektroninio termostato schemą, ją truputėlį pakeitė, nusipirko detalių už 20 Lt ir per du vakarus sulitavo tokį gudrų daikčiuką, kuris ne tik matuoja, bet ir lygina temperatūrą lauke ir kambaryje. Temperatūros pokyčius seka du davikliai - vienas laike, saulės kolektoriuje, kitas kambaryje. Iš tiesų tai dvi šiluminės varžos, kurių pokyčius seka mini procesoriukas. Jei lauke po stiklu oras šiltesnis už kambario orą, termostatas įjungia ventiliatorių. Jei temperatūra ten ir ten vienoda, ventiliatoriui irgi leidžiama suktis. Bet vos tik į vidų pučiamas oras pasidaro vėsesnis už kambario, ventiliatorius tuoj pat išjungiamas. Jis įsijungs tik tada, kai saulės kolektoriuje oras vėl pašils ir pasidarys šiltesnis už kambario.

 

Vėsesnę dieną taip valdomas ventiliatorius dirba su pertraukomis. Jei ūkanota, namas šilumos gauna mažiau, bet ventiliacija visada užtikrinta. Namas nėra didelis, jame apie 200 kubinių metrų oro, ir 18 vatų ventiliatorius jį visą pakeičia per dvi valandas. Žodžiu, toks ventiliatorius kartu su saulės kolektoriumi ne tik šildo, bet ir vėdina patalpą.

 

 

Po pietų saulė pasisuka ir ima šviesti į vakarinę sieną. O vakarinei sienai tokio galingo ventiliatoriaus nereikia - vyraujantys vakarų ar pietvakarių vėjai ir taip varys orą - tik atidaryk ventiliacijos sklendę. Visgi nusprendėme su Vincu oro srautą saulėtomis dienomis šiek tiek pagreitinti. Nupirkome internetu iš tolimojo Taivanio dvi nedidelio galingumo saulės baterijas, kurios puikiausiai suka du kompiuterinius ventiliatoriukus po 1,8 vato. Viena baterija mums kainavo 40 litų, tai bene dvigubai pigiau, negu pirkti čia pat Lietuvoje.

 

Žodžiu, šildanti namo ventiliacija mums nekainavo nė 200 litų, o efektas didžiulis. Dabar ant sienų pritaisyti saulės kolektoriai ne tik šildo namo sienas, bet ir vėdina bei šildo kambarius. Net ir tomis dienomis, kai nėra saulės, plokštieji saulės kolektoriai veikia - nors ir mažiau, bet stiklas surenka išsibarsčiusių ultravioletinių saulės spindulių ir paverčia juos infraraudonaisiais (šiluminiais) spinduliais.

 

Panaršęs po internetą, aptikau, kat tokių saulės kolektorių, kurie šildytų ventiliacijos orą, jau galima ir nusipirkti. Kainos, žinoma, pasakiškos. Jeigu savo namui būčiau pirkęs pramoninius saulės kolektorius tokio galingumo, kokius mudu su Vincu pasidarėme patys, tai būtų kainavę 20 tūkstančių litų. Sunku pasakyti, per kiek laiko tokia investicija grįžtų. Mūsiškiai kainavo 100 kartų pigiau ir tikriausiai jau yra atsipirkę.

 

Kartais mažįstami  klausia: ar būtina stiklu aptaisyti visas sienas, jei nori pasiekti efektą? Žinoma, ne! Tradiciškam žmogui, kurį gąsdina "kitoniška" namo išvaizda, užtektų ant sienos prisitaisyti vieną saulės kolektorių, tik reikėtų padaryti taip, kad oras į jį patektų pro apačią. Sušilęs jis kiltų auštyn ir pro angą sienoje patektų į trobą. Ventiliacijos skylę reikėtų daryti ne pačiame saulės kolektoriaus viršje, bet palikus iki viršaus vieną trečdalį. Vienas saulės kolektorius užtikrintų garantuotą kambario ventiliaciją, be to, tai būtų šildanti ventiliacija. Tiesiog fantastika - kuo labiau vėdini, tuo kambary šilčiau!

Saulės kolektoriai orą šildys geriau, jeigu šviesą sugers tamsiai dažyta skarda, o šilumos nuostoliai bus dar dar mažesni, jeigu saulės kolektorių darysete ne vieno, bet dviejų stiklų. Apie šiuos vėliau darytus patobulinimus rasite čia.

P.S. Jeigu jums reikalingas paprasčiausias elektroninis valdiklis saulės kolektoriui, mes turime vieną atliekamą (tinka vandens ir oro kolektoriams). Galime tartis telefonu 861142387   arba petrasdargis@gmail.com

 

Komentarai

Labas, visu pirma labai

Labas,

visu pirma labai Aciu, kad su mumis visais dalinates sia neikainojama informacija ir patirtimi. Negaliu atsistebeti ir atsidziaugti!

Bet apetitas kyla bevalgant ir norisi paprasyti, kad pasidalintumete tokio valdikliuko su dviem t-ros davikliais schemute, gal pavyktu ir man savo kreivomis rankomis ka susilituoti.. Susitaupytu litas - kitas..

Aciu,
Mindaugas

Saules baterija

Sveiki
Neturiu siu stebuklingu bateriju ir noreciau paklausti.... Ar padidetu siu bateriju efektingumas, jei papildomai i jas nukreiptume daugiau saules sviesos veidrodziais? Gal teko paeksperimentuoti?