Apie saikingą saiką

Kategorijos: 

Mano bičiulis Alius Sakinis pasišovė pakelti bendrą kultūros lygį ir surengė kultūringo gėrimo kursus. Parašė kažkokį projektą, gavo kažkiek pinigų ir pakvietė bendruomenės aktyvistus į pirmąjį užsiėmimą.

Iš pradžių į tą saikingą gėrimą visi žiūrėjo atsargiai, bet po pirmosios taurelės truputį sušilo, užkando ir padrąsėjo.

- Gerti reikia mokėti, - sakė jiems Alius. - Kodėl žmonės prasigeria, sumuša savo žmonas ir patys gauna į plutą? Tik dėl nemokėjimo!

Pirmoji taurelė buvo už saikingą gėrimą, o antrą visi išgerė už blaivią Lietuvą. Alius jiems skaitė paskaitą apie alkoholio žalą ir gėrimo kultūrą. Visi sutiko su juo, kad reikia gerti nedaug, su užkanda, tostais ir būtinai - su proga. Gerti be progos ir tostų būtų alkoholizmas.

Bežiūrint filmuką apie alkoholio žalą inkstams ir kepenims, pasibaigė mokymo priemonės, nes Alius buvo nupirkęs visiems tik po 150. Bendruomenės pirmininkas subėgiojo į namus, atsinešė Velykoms nupirktą didelį brendžio butelį, ir mokymai vyko toliau.

Kitą dieną į saikingo gėrimo kursus atėjo daugiau žmonių, trečią apie juos sužinojo visas miestelis. Dabar eidami į paskaitas, visi nešėsi savo mokymo priemones ir savo užkandą. Galiausiai prisidėjo seniūnas ir daktaras. Klebonas prisidėti dar negalėjo, nes buvo išvykęs į Šviekšną ir gydėsi alkoholizmą.

Po mėnesio kursų visus apėmė toks optimizmas, kad jau pasigirdo kalbų į kultūringo gėrimo kursus įtraukti miestelio jaunimą, bet atsitiko netikėtas dalykas. Vienas kursų lankytojas, buvęs miestelio latras, kuris nuo pirmosios kursų dienos pramoko gėrimo kultūros, trečią savaitę pradėjo skųstis, kad jam virš kiemo pralekia baltas arklys. Vieną rytą pralėkė vienas, kitą rytą - jau du.

Kas tai galėtų būti? Jeigu tai būtų nuo nesaikingo gėrimo, tai būtų baltoji, bet gėrė jis su visais, su tostais ir ne po daug! Iš kur tie arkliai?

- Matyt, netoli jų lizdas, - išsigando kursų rengėjas Alius. - Laikas baigti šėryklą!

Taip mūsų miestelis neišmoko gerti saikingai, bet nuo dabar geria su tostais ir užkanda.