Palaidojęs žmoną, Alius Sakinis grįžo į kleboniją susimokėti už mišias.
- O kada galėčiau vesti iš naujo? - paklausė tarp kitko, ir kunigui vos neiškrito pinigas.
- Kaip čia pasakius… – sutriko kunigas. - Mirtis jus išskyrė, ir jai atlikai savo pareigą… Bet dėl žmonių… - muistėsi jaunas kunigėlis, kuris buvo girdėjęs apie šį žmogų, o dabar sutiko akis į akį. – Pačią ką tik aplaidojai - žmones tai gali papiktinti…
- Taigi nelendu prie svetimų! - užtikrino Alius. - Bet jeigu nusižiūrėčiau kokią, tarkime, našlę su didelėm žaliom akim ir plačia krūtine?..
- Bažnyčia našliams tuoktis nedraudžia, - kunigo balsas pasidarė oficialus. - Bet dėl žmonių galėtum palaukti.
- Aišku, palauksiu! - davė žodį Alius Sakinis. - Be to, ji dar nėra našlė.
Naujausi komentarai