Pasirodo, išsivirti naminio pelenų šarmo muilo yra beveik taip pat paprasta, kaip ir šaltienos. Aš tai sužinojau, sugadinęs pH matuoklį ir internete ieškodamas kitų būdų pamatuoti pelenų šarmo stiprumą. Liaudis seniai atrado, kaip šarmą tikrinti be mandrių ir brangių prietaisų, o patį virimą sutrumpinti iki valandos ar mažiau - maždaug tiek yra verdamas puodas šaltienos. Ilgiau trunka tik pasiruošti šarmo.

Pradėkim nuo pradžios. Pirmiausia turime pasidaryti pelenų šarmo. Paprasčiausia būdas - supilti pelenus į emaliuotą, nerūdijančio plieno puodą ar plastikinį kibirą ir palikti stovėti kokiai savaitei. Pelenų puode turėtų būti maždaug 2/3, vandens - 1/3. Retkarčiais nusistojusius pelenus pamaišykite. Jokiu būdu nedarykite to aliuminiame puode ar skardiniame kibire - šarmas suės metalą.

Laukti visą savaitę - labai ilgai. Liaudis yra suradusi greitesnį būdą. Apdairūs žmonės pastebėjo, kad aukštesnėje temperatūroje reakcijos vyksta greičiau. Jie pylė pelenus į maišelį, kokį nors sūrmaišį ir skalavo karštame vandenyje. Karštas vanduo greičiau ištirpina pelenuose esantį šarmą. Taip vis keisdami pelenus ir skalaudami vis tame pačiame vandenyje, netrukus gausime labai stiprų šarmą.

Tačiau stiprus šarmas degina rankas, o nudeginta oda gyja ilgai. Kaip išvengti tokio nemalonumo? Galima puodą su vandeniu ir pelenais statyti ant ugnies, kaitinti ir retsykiais pamaišyti. Po to duoti pelenams nusistoti dugne, o nuo viršaus nupilti šarmo tirpalą. Darbas bus paprastesni, jeigu pasidarysite iš plastikinio indo štai tokį pelenų nusodintuvą:

Pakaitintus pelenus su visu vandeniu supilu į jį ir palieku nakčiai. Iš tiesų pelenai nusistoja dugne per kelias valandas. Labai paprasta, atsukus kranelį, nubėginti nesusidrumstusį šarmo tirpalą.

Tačiau šarmas dar gali būti per silpnas, o aš neturiu pH matuoklio. Kaip tikrinti?

Įmeskite į tirpalą kiaušinį arba žalią bulvę. Jie turi plaukioti. Jeigu skęsta - šarmo koncentracija per silpna. Doro muilo tokiu neišvirsi. Verdant silpnu šarmu, muilas išeis labai riebus - jį patį sunkiai nuplausit nuo rankų. Turite imti dar pelenų, pilti ant jų turimą bet dar per silpną šarmą. Taip per kelis sykius pasidarysite tokio stipraus šarmo, kad kiaušinis (bulvė) jame neskęs.

Dabar galime virti muilą. Svarbiausias klausimas - kiek pilti šarmo ir kiek dėti taukų? Aš verdu šarmingesnį muilą ir į litrą šarmo pilu 200 gramų taukų. Esu dėjęs mažiau, bet tada muilas išeina per daug aštrus - degina rankas. Kiti taukų deda daugiau, negu 200 gramų litrui. Eksperimentuokite, susiraskite jums tinkamiausią proporciją.

Dabar pasinaudosime liaudies išrastu greituoju muilo virimo būdu. Paprastai šarmą su kiaulės taukais užkaisdavau ant krosnelės ir palikdavau nakčiai. Iš pradžių šiek tiek pamaišydavau, paskui nueidavau miegoti, o verdantis muilas likdavo kunkuliuoti. Rytą rasdavau išgaravusį vandenį ir tirštoką muilo košę. Kartais paviršiuje likdavo nusistojusių taukų. Taip atsitikdavo dėl nepakankamo maišymo. Virdamas skystis maišosi pats, bet nepakankamai. Labai svarbu, kad karštas šarmas kontaktuotų su visais taukais. Bet negi stovėsi per naktį ir maišysi?

Yra greitesnis būdas. Viename puode užvirini šarmo tirpalą, kitame - taukus. Po to verdančius taukus pili į verdantį šarmą. Taukai būna dar karštesni už verdantį vandenį, ir nuo tokios aukštos temperatūros muilinimo (moksliškai - saponifikãcijos) reakcija prasideda labai greitai. Mišinys ima labai smarkiai putoti - tai yra svarbiausias požymis, kad šarmu paveikti riebalai virsta muilu.

Kiek šitaip virti? Kai kurie muilininkai sako, kad užtenka pusės valandos, bet aš verdu ilgiau, kol nugaruoja vanduo ir lieka tiršta košė. Vėstančią masę supilu į didelį bambalį ir gerai suplaku. Padedu į šalį, o kai apačioje ima nusistoti vanduo, vėl suplaku. Taip stingdama ir vis suplakama muilo masė tolygiai išsimaišo su šarmo tirpalu.

Kol ji visai nesustingo, išpilu į indelius ir palieku bręsti. Yra sakoma, kad muilas turėtų bręsti kelias savaites - tada mažesnės tikimybė, kad jame liks nesureagavusio šarmo, kuris galėtų deginti (džiovinti) odą. Beje, subrendęs naminis muilas yra už pirktinį draugiškesnis odai - jame lieka visas susidaręs glicerinas - labai vertinga medžiaga, kurią muilo fabrikai paprastai išskiria ir pardavinėja atskirai. O mes galime patys pasidaryti labai pigaus naminio muilo su glicerinu.

Štai tokio tirštumo yra mano virtas ir bręsti paliktas pelenų šarmo muilas. Jis neišbėga iš paversto indelio.

Tokią košę subrandinęs paprastai skiedžiu, bet kartais naudoju neskiestą labai tepaluotoms rankoms plauti. Plauna ji nepaprastai gerai. Kad pamatytumėt patys, atliksiu vieną eksperimentą.

Štai ištepiau delną naudotais automobilio tepalais. Tai labai bjauri medžiaga, kurią sunku nuplauti:

Dabar delną ištepu savo muilo koše. Jos daug nereikia - svarbu išmozoti visą tepaluotą vietą:

Dabar atsuku vandentiekio kraną ir šiltu vandeniu nuplaunu muilus su visais tepalais. Štai vėl švarus delnas:

Visgi tokia muilo pasta naudotis nėra labai patogu, ir tai darau tik tais atvejai, kada meistraudamas labai išsipteplioju. Kadangi iš pelenų gaunamu kalio šarmu kieto muilo vis tiek nepadarysi, tai geriau daryti visai skystą. Savo muilą dar ir pagerinu, skiesdamas jį moliūgų actu, kurį palaikau užpylęs ant supjaustytų citrinų:

Acto ir citrinos rūgštis reaguotų su muilo šarmu ir sugadintų muilą. Todėl rūgštis prieš tai nukenksminu, užpildamas jas ant sodos. Mišinys ima labai putoti - tai rūgštys kovoja su šarmais, nukenksmindami vienas kitą.

Kai skystis baigia putoti, užpilu ant savo muilo košės ir elektrine maišykle gerai išplaku. Kokio noriu, tokio tirštumo pasidarau. Į tą muilą dėl kvapo paprastai dar įmaišau cinamono.

Tokiu muilu plaunu ne tik rankas, bet ir indus, stalą, dujinę viryklę. Jau seniai neperku jokių feirių ir jokių kitų ploviklių.

Neperku ir skalbimo miltelių - skalbiu savo darbo muilu, tik skalbimui pasidarau truputį stipresnio. Kad šarmas skalbimo mašinoje nesukauptų nuosėdų, skalavimui įpilu obuolių arba moliūgų acto. Savadarbis actas irgi nekainuoja.

Tikriausiai dar reikėtų pridurti, kad naminis pelenų šarmo muilas yra iš natūralių, nekenksmingų medžiagų ir visiškai nepavojingas nei žmogui, nei aplinkai. Jeigu rasite kur nors parašyta, kad išsivirti naminio muilo yra labai sunkus, sudėtingas, daug žinių ir įgūdžių reikalaujantis darbas, netikėkite tokiais plepalais. Kai kurie žmonės mėgsta susireikšminti - gąsdindami kitus, jie nori pasakyti, kad patys yra labai mokyti ir turi nepaprastų įgūdžių. Akių dūmimas! Kaip matote, viskas daug paprasčiau.