Ko Remigijus nelinkėtų kitiems metams

Kategorijos: 

 

Į žurnalisto klausimus atsako Seimo narys, Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus ŽEMAITAITIS

 

- Praeinančių metų didžiausias šalies politinis įvykis tikriausiai buvo Seimo rinkimai, kuriuos netikėtai laimėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. O jūs irgi netikėtai laimėjot Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininko rinkimus. Kuris postas svarbiau - Seimo nario ar partijos pirmininko?

 

- Pirmiausia esu Seimo narys. Kaip buvau savo žmonių atstovas, taip ir likau. Kaip buvo prieš rinkimus, taip ir po rinkimų. Niekas nesikeičia. Tik padidėjo teritorija. Prisidėjo Rietavas. Kas antrą penktadienį priimu žmones Šilalėje, kas antrą pirmadienį - Rietave ir Šilutėje. O mano padėjėjai Vytautas Jucius ir Justas Stankevičius Šilalės savivaldybės patalpose dirba visomis darbo dienomis nuo 9 iki 16 valandos. Kada žmonėms kokia bėda, jie eina ieškoti Seimo nario, o ne partijos pirmininko.

 

- Bet dabar jau galit kalbėti už partiją. Kaip jaučiatės po pralaimėtų rinkimų? Iš konservatorių ir liberalų pasisakymų matyti tam tikras susierzinimas, bet negirdėti, kaip rinkimus ir rinkėjus vertintų jūsų "tvarkiečiai"...

 

- Šį sykį mūsų partija laimėjo mažiau balsų, negu aną kadenciją, bet jei prisiminsim, kokį kritokos škvalą į mus buvo nukreipę visi propagandos ruporai, tai, pasakyčiau, mes visai neblogai atsilaikėme. Aš pats asmeniškai rinkimus laimėjau visoje šalyje didžiausia persvara, vadinasi, žmonės palaiko mano pasirinktą politinę kryptį. Argi tai nėra laimėjimas?

 

Pagal "švytuoklės" taisyklę rinkimus dabar turėjo laimėti opozicijoje buvę konservatoriai su liberalais. Savo propagandos aparatu jie buvo sukėlę tokį ažiotažą, kad ir patys patikėjo gatava pergale. Užtat toks susierzinimas. O juokingiausia, kad jie kaltina ne savo nevykusią politiką, bet rinkėjus, kuriuos dvasinio vado pavyzdžiu nesigėdi pavadinti "runkeliais" ar "šunauja". Bet arogancija nėra vienintelis dalykas, kuris atstumia žmones nuo konservatorių.

 

Triuškinantis konservatorių ir liberalų pralaimėjimas pasidarys aiškesnis, jeigu jį palyginsim su netikėta "valstiečių" pergale. Bet juk tie netikėtumai vyksta trečia Seimo kadencija! Prieš tai buvo A. Valinsko "tautos atgimimas", po to - N. Venckienės "drąsuoliai"... Tai rodo, kad žmonės ieško "trečiosios jėgos", nes jų nepatenkina tariama konservatorių ir socialdemokratų priešprieša. Šiandien jokia išimtis nėra Šilalės rajonas, kur akivaizdi konservatorių ir socialdemokratų brolybė jau turi senas ir gilias tradicijas. Tas dvi partijas labai sunku atskirti ir didžiojoj politikoj. Lietuvoje nėra tikrai kairiosios ir tikrai nacionalinį interesą ginančios partijos. Štai iš kur nuolatinės "trečiosios jėgos" paieškos mūsų visuomenėje ir netikėtos populistų pergalės per rinkimus.

 

- Nėra nacionalistų? Dar sutikčiau, kad nėra kairiosios partijos, kuri gintų ne stambiojo kapitalo, bet daugumos žmonių interesus. Bet juk nacionalistų yra!

 

- Yra kraštutinio, radikalaus nacionalizmo apraiškų, bet su kraštutinumais toli nenueisi, jie neišvengiamai nuvestų į autoritarinį režimą. Aš pasisakau už nacionalinių interesų gynimą ir jų balansą su Briuselio interesais. Jeigu mes, Seimo nariai, esame išrinkti savo šalies žmonių, tai ir turime tarnauti savo šaliai, o ne Briuselio valdininkams ar svetimam kapitalui. Taip, Lietuva dabar yra ne tik valstybė, bet Europos Sąjungos dalis. Tokia realybė. Vadinasi, turi būti išlaikytas interesų balansas tarp Vilniaus ir Briuselio.

 

2018 metais pagal įsipareigojimus Briuseliui turi būti privatizuotas Lietuvos paštas. Kas dar lieka mūsų valstybės? Miškai, elektros tinklai, Klaipėdos jūrų uostas ir "Lietuvos dujos". Dar vis paseka tai išlaikyti, ir labai nenorėčiau, kad šią Seimo kadenciją paskutinis Lietuvos turtas būtų prarastas. Tai būtų neįsivaizduojamas smūgis šalies biudžetui. Ypač neramu dėl uosto, nes tai nepaprastai skanus kąsnelis. Praeitą kadenciją, pakeitus keltą įstatymų ir suteikus palankesnes sąlygas investuoti dalį pelno uosto rekonstravimui, mums pavyko gerokai padidinti uosto krovą. Tęsdama mūsų pradėtą darbą, naujoji valdžia galėtų uosto vartus nukelti 2 kilometrus į jūrą, o nuo to uosto krova dar padidėtų 30 procentų. Bet jeigu uostas bus parduotas, jis gali būti sunaikintas kaip nereikalingas konkurentas. Labai nenorėčiau, kad su jūrų uostu atsitiktų kaip su "Mažeikių nafta", kurią konservatoriai pardavė spekuliantams už kelias kapeikas.

 

Lietuva yra miškų šalis, bet medienos perdirbimo įmonėms medienos jau trūksta. Kodėl? Pusė jos iškeliauja į Kiniją. Štai "Šilalės medienos" įmonėje dirba 150 žmoniu, bet galėtų dirbti dar 80, jeigu gamyba padidėtų dar 30 procentų. Kodėl nepadidėja? Tam neužtektų medienos, nes įmonė nepajėgi konkuruoti su Kinijos pirkėjais. Vadinasi, mūsų valdžia turėtų važiuoti į Briuselį ir derėtis dėl teisės apginti savo gamintojus. Gynyba būtų labai paprasta - reikėtų mūsų gamintojams suteikti pirmumo teisę nusipirkti savo šalies medieną. Latviai tokį įstatymą jau prisiėmė ir apgynė savo gamintojus.

 

- Išeitų, "tvarkiečiai" rengiasi tapti nuosaikiais nacionalistais ir ginti nacionalinį interesą nuo Briuselio ir svetimo kapitalo?

 

- Mes visada akcentavome Lietuvos interesą, nors tai gal nebuvo pakankamai aiškiai ir drąsiai išreikšta. Gal todėl mus tapatina su kitomis valdžioje buvusiomis partijomis.

 

O aš visada pasisakiau už interesų balansą. Deja, jis pažeistas ir šalies viduje. Daugelį metų į valdžią ateinančios partijos vis žadėdavo remti vidutinį ir smulkųjį verslą, bet jų tariama parama pasibaigė tuo, kad ūkį užvaldė stambiausios monopolinės įmonės, o nuskurdinti smulkesnieji verslininkai kartu su minia bedarbių išvažiavo pragyventi į užsienį. Dabar labai norėčiau tikėti, kad į valdžią atėję "valstiečiai" bent jau tesės savo pažadus kaimui ir jų žadėta parama smulkiajam ūkiui tikrai didės. Taip pat viliuosi, kad iki 2020 metų, kai pasibaigs Europos parama žemės ūkiui, jie spės sukurti nacionalinį paramos fondą, kuris mūsų šalies ūkininkams suteiktų galimybę atsilaikyti prieš Europos konkurentus. Deja, pažiūrėjęs į kitų metų šalies biudžeto projektą, aš dar nematau, kad jų duotas žodis jau virstų kūnu ir realiais skaičiais.

 

O labiausiai mūsų žmonėms aš nelinkėčiau, kad 2017 metai virstų dar vienais nusivylimo metais. Į naująją valdžią žmonės sudėjo daug lūkesčių, ir jeigu jie žlugtų, tai būtų didžiulis smūgis visai mūsų politinei sistemai. Sektų toks žmonių nusivylimas, kad jau iškiltų abejonių ir pačia atstovaujamąja demokratija. Kam rinkti Seimą, jeigu jis neatstovauja rinkėjams? Bet aš turiu vilties, kad mes, visi Seimo nariai, esame išrinkti Lietuvai, o ne Briuseliui ar kokiai oligarchų saujelei.

 

- O ką norėtumėt palinkėti?

 

- Šią kadenciją dirbsiu Seimo Sveikatos komitete ir kaip to komiteto pirmininko pavaduotojas turėčiau linkėti sveikatos. O jeigu sutriko sveikata - nedelsiant sulaukti gero nemokamo gydymo. Formaliai tai garantuoja šalies Konstitucija, bet visi žinome, kaip yra iš tiesų. Daugelį metų susitikdamas su savo rinkėjais ir išklausęs daugybę pagrįstų skundų, aš drįstu tvirtinsi, kad padėtis tragiška. Problema ne tik pirminiuose sveikatos priežiūros centruose, bet visoje sveikatos sistemoje. Labai abejoju viešųjų pirkimų skaidrumu, kai perkami vaistai, medicinos įranga, remontuojamos ir rekonstruojamos medicinos įstaigos. Dirbdamas Ekonomikos komitete, mačiau daugelį dalykų, kurie man kėlė rimtų abejonių. Mačiau iš šalies, o dabar parlamentinė sveikatos sistemos kontrolė bus mano tiesioginis darbas.

 

Ar tikrai mūsų visų surinkti pinigai naudojami pagal paskirtį? Ar tikrai Šilalės rajono ligoninei reikalingas teisininkas, statistas, ar racionalu pirkti brangią įrangą, jeigu nėra specialistų, kurie galėtų su ja dirbti?.. Kol kas tai tik abejonės, bet aš tikiuosi rasti atsakymus. Nesu gydytojas ir negalėsiu niekam pataisyti sveikatos, bet kiek galėdamas ginsiu žmonių teisę gauti nedelsiamą ir kokybišką gydymą.

 

Kalbėjosi Petras DARGIS