Taip tvirtina Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kalbėdamas apie valdžios ir verslo nevykusį bandymą pradėti Šilalės rajone atliekų perdirbimą be išankstinių tyrimų

Bilionių kaimo bendruomenė pasiekė visam rajonui reikšmingą pergalę kovoje dėl išlikimo: kauniškė UAB "Šebsta" negalės šalia gyvenvietės statyti naudotų padangų, gumos ir plastikų atliekų perdirbimo įrenginio be poveikio aplinkai vertinimo. Tokį sprendimą priėmė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, persvarstęs ir pakeitęs ankstesnę savo išvadą, kad atliekų perdirbimui šalia Bilionių kaimo poveikio aplinkai vertinimas yra nereikalingas.

Kita svarbi žinia: Tauragės visuomenės sveikatos centras, susipažinęs su ankstesne departamento išvada ir planuojama bendrovės veikla, konstatavo, kad tokiam atliekų perdirbimui yra reikalingas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Pagal šalyje galiojančia teisines normas ne metalo laužo ir atliekų perdirbimui nuo cheminės ir fizinės taršos sanitarinės apsaugos zona turėtų būti 500 metrų, o bendrovė savo raštuose tvirtina, kad nuo atliekų perdirbimo įrenginio iki artimiausios sodybos bus 250 metrų. Norint nustatyti kitokias apsaugos zonos ribas, yra reikalingas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.

- Tai iš tiesų labai reikšminga antroji mūsų bendruomenės pergalės, - džiaugėsi bilioniškė Šilalės rajono tarybos narė Akvilė Gargasaitė. - Pirmoji mūsų pergalė buvo, kai pavyko išreikalauti atrankos išvados persvarstymo. Aplinkos apsaugos departamentas negalėjo nesiskaityti su gyventojų nuomone, kurią jie patvirtino savo parašais. O juk nedaug trūko, kad viskas būtų padaryta, niekam nieko nežinant.

Apie planuojamą atliekų perdirbimą šalia Bilionių visai atsitiktinai sužinojo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kai į jį kreipėsi vienas rinkėjas ir paprašė išsiaiškinti, kas per fabrikas bus statomas Gulbių kaime. Nuvykęs į vietą ir pasikalbėjęs su žmonėmis, R. Žemaitaitis pamatė, kad jie nieko nežino, nors turėtų dalyvauti atrankos išvados svarstyme ir teikti savo pasiūlymus. Pasirodo, seniūnija jų neinformavo, o vėliau, tiriant šią keistą istoriją, paaiškėjo, kad seniūnė tuo metu buvo išėjusi atostogų, o seniūnijoje neatsirado nė vieno valdininko, kuris būtų patikrinęs elektroninį paštą ir radęs bendrovės prašymą skelbimų lentose informuoti gyventojus apie Aplinkos apsaugos departamento padarytą išvadą, jog atliekų perdirbimui šalia jų kaimo poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas. Užtat seniūnijos skelbimų lentose pasirodė skelbimai, kviečiantys gyventojus vežti į Gulbių kaimą naudotas automobilių padangas.

- Jie jau buvo pradėję neteisėtai kaupti ir be jokios tvarkos sandėliuoti padangas, - prisimena R. Žemaitaitis. - Tačiau mums visiems bendromis jėgomis pavyko sustabdyti savivalę. Labai svarbu, kad visuomenė spėjo laiku sužinoti apie kėslus pradėti atliekų perdirbimą be jokių tyrimų ir nedvejodama stojo ginti savo interesų. Kai viskas iškilo į viešumą, ignoruoti žmonių nuomonę ir nuogąstavimus dėl galimo pavojaus jų sveikatai ir aplinkai būtų buvęs tikras cinizmas. Tam nesiryžo ir dabartinė valdžia. Klaipėdoje, iš naujo svarstant Aplinkos apsaugos departamento išvadą, visuomenės spaudžiamas rajono meras Jonas Gudauskas turėjo pripažinti, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų reikalingas. Jis pareiškė, kad atliekų perdirbimo įrenginio projektas savivaldybei buvo pristatytas tik tik spalio 8 dieną, tačiau mes žinome, kad rajono vadovai ir asmeniškai J. Gudauskas apie tokius planus žinojo gerokai anksčiau.

Apie valdžios turėtas žinias viešai yra pareiškęs UAB "Šebsta" direktorius A. Ringaila. Bilionių seniūnijos salėje žmonių kaltinamas savivaliavimu, A. Ringaila atrėmė, kad jis nieko nedarąs be rajono vadovų žinios, kad tai dar pavasarį aptarta su jais rajono mero Jono Gudausko kabinete. Susirinkime dalyvavę rajono vicemeras bei administracijos direktoriaus pavaduotoja negalėjo paneigti tokios informacijos ir turėjo sutikti, kad tokio pasitarimo tikrai būta.

Nors patys bilioniškiai ir jų protesto parašus rinkusi A. Gargasaitė šias pergales prieš valdžios ir neatsakingo verslo savivalę sieja su R. Žemaitaičio pavarde, pats Seimo narys jų nelaiko savo paties nuopelnu:

- Patikėkite manimi, aš vienas nieko tikrai nepadaryčiau. Jeigu laiku nebūtų sureagavusi spauda ir neinformavusi visuomenės, jeigu bendruomenė nebūtų ryžtingai stojusi ginti savo gyvybinių teisių, aš vienas tikrai nieko nebūčiau pakeitęs. Viskas būtų likę kaip buvo, atliekų perdirbimo įrenginys jau būtų statomas netiriant galimo poveikio nei aplinkai, nei žmonių sveikatai. Jaučiau visų bilioniškių paramą ir palaikymą, o diskutuojant dėl išvados, man labai padėjo dabar Gargžduose gyvenantys bilioniškiai vyras ir žmona Brazauskai - jie buvo pasikaustę beveik taip pat, kaip Vilniuje mano surasti nepriklausomi ekspertai, atliekų perdirbimo technologijų specialistai. Beje, kartu su mumis buvo ne tik Bilioniai - bendruomenei parašius laišką šalies Prezidentei, po juo, kiek žinau, pasirašė labai nemažai šilališkių. Man ta žinia itin maloni. Jeigu virš žmonių pakimba tokia grėsmė, toks visoje Europoje negirdėtas dalykas, kad atliekas būtų pradėta perdirbinėti šalia stambių gyvenviečių ir net netiriant galimo poveikio aplinkai, tai ir mes, paprasti žmonės, turime vienytis prieš tokią savivalę. Šiandien jie tai sugalvojo Bilioniams, rytoj - Kvėdarnai, o poryt, ką žinai, gal ir Šilalei? Bet mes visi sykiu dar galime juos sustabdyti!

O jeigu žmonių nuogąstavimas perdėtas? Jeigu paaiškės, kad jokio pavojaus nėra?

- Jeigu tikrai viskas švaru, jeigu nepavojinga nei žmogui, nei aplinkai, tai tegu įmonė veikia, - sakė Seimo narys R. Žemaitaitis. - Kam trukdyti verslui, jeigu iš jo būtų vien tik nauda? Tiesa, iš ekspertų išgirdęs apie galimus pavojus, aš tuo šiek tiek abejoju... Nebėkim traukiniui už akių. Pasakysiu tik tiek: jeigu bus aptiktas bent koks galimas pavojus žmonių sveikatai ir jų vaikų ateičiai, mes to su Bilioniais ir visa rajono visuomene nepaliksim savieigai. Tegu niekas šito nesitiki!

"Matyt, jie taip tikėjo, kad viskas pavyks be leidimų ir tyrimų, kad
jau buvo pradėję savavališkai rinkti ir kaupti padangas", - sako Seimo
narys Remigijus Žemaitaitis. Nelegalų padangų sandėlį jis aptiko
vasaros pabaigoje, pradėjęs tirti šią keistą istoriją.