Moralisto išpažintis

Kategorijos: 

Gerbiamas viršininke, į darbą girtas atėjau todėl, kad nepadaryčiau pravaikštos. Pavėlavau, nes pasitaikė neatidėliotinų aplinkybių.

Išvykau laiku ir buvau pasiryžęs dirbti. Autobuse daug mąsčiau apie tai, koks sugedęs pasaulis, ir kaip jis ritasi į moralinį dugną. Mūsų laikais jaunimas buvo mokomas pagarbos, ir mes užaugom kaip žmonės, visada užleisdavom vietą autobuse, o dabar? Žiūriu ir negaliu patikėti: stovi suaugęs vyras, o du jo pypliai sėdi išsidrėbę, tokie įžūlūs, kaip ir visas jaunimas. Atseit, vaikai maži, jiems stovėti sunku. Aš tam vyrui nieko beveik nesakiau, galima sakyti, aš jo net nepastūmiau, bet jis pats nuvirto ant tokios moteriškės ir gavo nuo vyro pastabą.

Tai, kas vyko toliau, buvo paprasčiausia diskusija, žmonės išsakė skirtingas nuomones, o tada įlipo toks pagiringas dėdė ir perspėjo vieną diskutuojantį jaunikaitį, kad tas labai nesikeiktų ir nekraipytų skustos makaulės tarytum koks nacis, nes visi skustagalviai yra arba piderai, arba ožiai. Vietoj to, kad padėkojęs už pamokymus ir kritines pastabas, tas jaunikaitis išsivedė tą kitą pilietį iš autobuso ir pradėjo jį mirtinai spardyti.

Gerbiamas viršininke, vertybių sistema dabar tokia sutrikusi, kad susvetimėjusiam individui labai sunku susigaudyti postmodernizmo dorovės lauke. Anksčiau aš nei kiek neabejodamas būčiau prišokęs ir padėjęs jaunuoliui, o dabar stovėjau su visais ir žiūrėjau pro langą. Autobusas pajudėjo, ir mes visi pasipiktinom: kur žiūri policija? Tikrai, gerbiamas viršininke, niekur tarp mūsų nebuvo nė vieno policininko.

Aš buvau taip susijaudinęs ir pasipiktinęs, kad išlipau prie baro.

Tai, kas vyko prie baro, nebuvo joks kriminalas. Protokole užrašyta neteisingai - iš tiesų ten nebuvo jokių muštynių, tik nesusipratimas. Išgirdęs riksmą "Padėkite!!!", aš priėjau ir, neišsiaiškinęs, kas rėkė, padėjau piliečiams F.V., R.U., G.A., S.S. ir L.S. mušti pilietį B.B. Tai buvo ne pikti kėslai, o paprasčiausia mano klaida.

Ir sumušto piliečio B.B. neapiplėšiau, kaip čia neteisingai nurodoma. Kai jis gulėjo, aš priėjau ir ištiesiau ranką, norėjau padėti jam atsistoti ir pasakyti "Duok ranką", bet pasakiau "Duok pinigus", nes tada apie juos galvojau.

Baro muzikantų tikrai nemušiau, nors jie dainavo jaunimo skonį žalojančias kosmopolitines dainuškas ir visaip nepadoriai kraipėsi. Aš tik paprašiau, kad jie padainuotų dainą, kurios jie nemokėjo. Paaiškinu - aš ne specialiai. Mėčiausi į juos apelsino lukštais, nes sieloje jaučiuosi dar jaunas. Kai vienas iš tų muzikantų priėjo, aš jau buvau nuėjęs prie biliardo sulošti partijos, o jis prisiartino kaip tik tuo momentu, kai buvau užsimojęs biliardo lazda. Ir taip - tris kartus iš eilės. Kitų muzikantų irgi nemušiau.

Į darbą nespėjau, nes sugaišino policija ir davinėjo visokių klausimų. Turiu pasakyti, pareigūnai atvyko operatyviai, bet mes jau buvom išlakstę, tai jie mus visus sulaikė kitoje įvykio vietoje. Gali būti, jie netyčia supainiojo mane su kuo nors kitu, nes juk negali būti, kad aš būčiau šitiek padaręs, be to, ne viską prisimenu, ką čia papasakojau.