Ši nuotrauka netruks nuvesti mus į teologines gilumas.

Užrašas ant cerkvės durų skelbia:

"Gerbiami broliai ir seserys!

Gatvėje pirktos žvakelės šventivėje neveikia. Prašome jomis nesinaudoti."

Išeitų, veikia tik kunigo šventintos žvakės? Kaip veikia, kokiu būdu?

Aptikau internete įdomią tikinčiųjų diskusiją tuo aktualiu klausimu.

- Tik šventintos žvakės liepsna yra šventa, - informavio viena tikinčioji.

Kiti tikintieji suabejojo. Kodėl - tik šventintos žvakės? Argi užgnis pati savaime nėra šventa?

Man ta diskusija pasirodė kvaila ir eretiška. Nėra jokios abejonės: šventa tik pašventintų žvakių liepsna, šventas tik pašventintas vanduo. Artėjant šv. Kalėdoms, galiu pašventinti už pusę kainos. Garantija - metams.

Išgirdę tokius šventus mano žodžius, keli tikintieji sukluso. Gali būti, palaikė šventu kunigu. Vienas ryžosi klausti:

- Kas yra šventumas?

Šventumas yra medžiagų savybė, kurią joms suteikia specialūs ritualai, maldos, palaiminimai ir kiti užkalbėjimai. Jeigu nepašventinsi žvakės, nesuteiksi šventumo savybės, tai iš kur jinai bus? Kas jums neaišku?

- Kokia tos savybės esmė, jos turinys? - domėjosi toliau tikintysis.

Keista, kad jis nežino. Juk teologijos mokslas neseniai nustatė, kad esmė yra tikėjimas, o turinys paslėptas nuo mirtingųjų akių. Visgi po keleto eksperimentų konstatuota, kad vyskupo ar kardinolo šventintų žvakių šventumas išsilaiko ilgiau, o paprasto vikaro šventintoje žvakėje po keleto dienų Šventosios Dvasios aptikta 5 proc. mažiau.

Kai viską paaiškinau, tas tikmintysois pradėjo juoktis. Matyt, jis nebuvo visai tikintysis.

- Su kuom pamatuota? - parūpo kitam.

Matuota kryželiais ir rožiniais, sverta gryno aukso stulėlėmis, kurios visose bažnyčiose naudojamos kaip dvasingumo vienetai.

Netrukus atsirado viena mano bendramintė. Ji labai nerišliai paaiškino labai paprastą technologiją, kaip užsikurti šventintos ugnies:

- Šventą ugnį įkurti galite turėdami šventintą žvakelę. Nuo jos pridegdami paprastą su žodžiais:"aš įkuriu šią šventą UGNĮ vardan Tavęs Viešpatie ir tavo kūrinių" perkelsite šventintos ugnies emanaciją į pridegtąją. Taip, reikalui esant, daug kartų gali būt įkurta vaikui krikšto ugnies valanti ir gydanti Ugnis, meldžiamasi prie jos už jo sveikatą. Taip pridegdami nuo žvakės iš šventvietės, galite sustiprinti savo maldą, nes per įdegimą Ugnies galite "prisijungti" prie vieno ar kito agregoro.

O aš žinau, kad prie šventų agregatų galima prisijungti ir paprasčiau. Reikia tris sykius sukalbėti abrakadabra ir dešimt sykių apsisukti prieš laikrodžio rodyklę. O jei šventa žvake užkuri dujinę, gali išsivirti šventos sriubos arba cepelinų. Kepant šventus kiaulienos kotletus, reikėtų kalbėti maldą už mirusios kiaulės sielą.

Netrukus prie mūsų prisidėjo dar viena bendramintė ir ėmė kritikuoti žmones, kurie apsimeta, kad yra labai žemiški. Jie, aišku, supranta puikiausiai dvasinius ir aukštesnės sąmonės dalykus, tiesiog jie renkasi būti žemiski. Tai jų pasirinkimas.

Aš irgi nemėgstu tokių žmonių. Nei jie supranta, kas tas dvasingumas, nei su angelais pasišneka žmoniškai. O štai aš vasarą anūko dviratuką pašventijau - eina kaip motorinis. Užtat su žvakėmis nelabai pasisekė. Mėginau šventinti, bet autoservise pasakė, kad reikia dėti naujas. Matyt, per menka buvo maldų ir giesmių koncentracija.

Vadinasi, tas užrašas ant cerkvės durų yra visiškai teisingas. Jeigu tas žakes būčiau ne pats šventinęs, bet nusipirkęs cerkvėje iš šventiko, mano mašiniukas būtų dūzgęs kaip bitė!

Klausykite visko, ką sako ir rašo jūsų ganytojai