Štai kas išeina iš dviejų nupjautų dujų balionų. Darant kamino dūmų ekonomaizerius, kartais tenka du balionus jungti į vieną, tai lieka nupjautų galų. Kur juos dėti?
Iš jų galima pasidaryti puikiausią orkaitę. Nušveitus dažus, ji blizga kaip iš nerūdijančio plieno. Paskui, žinoma, pajuoduos. Bet man tai nesvarbu. Svarbu, kad neliko dažų ir jie nuo karščio negalės degti.
Beje, šveisti dažus yra pats nemaloniausias darbas. Sėdi ir brūžini kampiniu šlifuokliu. Gal valandą, gal dar ilgiau. Žodžiu, amžinybę.

Visas kitas darbas - juokai. Kniedimis pritvirtinti rankeną ir išbandyti.
Orkaitę dariau dujinei viryklei, bet ant dujinės ji kaip ir per didelė. Tai padėjau ant paprastos kaimiškos viryklės. Kaip tik! Labai lygiai įsileido į skylę.

Bandymui įdėjau dvi neskustas bulves. Kad jos nedegtų, skardą truputį pakėliau nuo dugno, padėjęs paprasčiausią rinkį.
Rezultatas pranoko lūkesčius. Sandarioje erdvėje bulvės kepė karštu oru, puikiausiai iškepė ir neprisvilo. Dabar galėsiu kepti ir mėsą. Ypač gerai turėtų išeiti mėsos ir visokių daržovių troškiniai.

Pabandysiu, aišku, ir duoną.

Tokio tipo orkaitės turi vieną minusą - jų apačia kaista labiau, negu viršus. Todėl kai kuriuos kepinius, tarkime, duoną, pyragus, tenka apversti, kad iškeptų abi pusės. Tą bėdą galima pataisyti, orkaitės dangtį iš vidaus nudažius šiluminius spindulius atspindinčiais sidabro spalvos dažais:

Žiemą, kai vis tiek reikia kūrenti ugnį, šildyti trobą ir vandenį, toks kepimas - nemokamai.