Pasižadu pasižadėti

Kategorijos: 

Panašu, kad dabar rašysime pasižadėjimus Lietuvai. Anksčiau, prisimenu, būdavo rašomi įsipareigojimai TSKP suvažiavimui. Pasižadėti Lietuvai - tai jau kas kita.

Ką man parašyti? Kol kas nemačiau nė vieno tikro, aprobuoto, pavyzdinio įžado Lietuvai. Galėčiau pasižadėti, kad nepabėgsiu nuo jos ir liksiu su ja iki alkanos mirties. Būtų 40 - dėčiau į kojas nei kiek neabejodamas. Spėčiau dar užsidirbti normalią pensiją, o ir vaikai apsiprastų normalioje šalyje, kur ne toks baisus išnaudojimas.

Dabar pasižadu tenkintis tuo, kas nukris nuo Lietuvos vaišių stalo, vardan Lietuvos žadu kantriai kentėti ir nemurmėti ant jos. Nieko nepadarysiu Lietuvai - ji gali būti rami. Lieps kelti vėliavą - kelsiu, lieps giedoti - giedosiu, lieps patylėti - prisisemsiu į burną vandens.
Bet kada galiu tai parašyti, bet...

Kas ta Lietuva, kam svarbu mano įžadas? Žmonėms? Kaimynams - tikrai ne, jie gyvena savo gyvenimą. O kiti manęs nepažįsta. Kam įdomus mano gyvenimas? Kas dar žino apie mane?

Valstybė? Taip, ji žino šį tą, sakysim, tam tikros tarnybos. Bet šiemet išeisiu į pensiją, tapsiu našta, ir valstybei būtų geriau, kad pakratyčiau kojas. Taip ir pasižadėti?

Rinkti įžadus ragina gerbiamas Pirmininkas, pirmoji pasirašys gerbiama Prezidentė. Jų asmeny - Lietuva. Bet - ne amžinai. Kadencija baigsis, ir jie, susitvarkę reikalus, jau nebebus Lietuva.

O kas tie tikrieji, kurie finansuoja rinkimų kampanijas, kurie iškelia, paremia, surengia apkaltas, netgi nušalina? Rašyti šitiems? Pavardžių nežinau, bet nesvarbu.
Mieli užsienio bankai, prekybos centrai, draudimo kompanijos...

Atrodo, pradžią turiu.