Patys gudriausi kvailiai

Kategorijos: 

Davėme durniams kelią, o jie nuėjo į Seimą... Pagaliau iššifruotas žodis SEIMAS. Tai Sauja Etatinių Idiotų, Mąstančių Apie Save...
Tokiu štai meiliu folkloru darbo liaudis apgaubia išrinktuosius, to sąmojaus pilni internetai. Bet kyla klausimas: jeigu į Seimą patenka kvailiai, kodėl nepabandžius ir mums, šiek tiek gudresniems?
Gudručiai, kur jūs? Eikit į valdžią ir pakeiskite kvailą tvarką!
Kas pabandė, tas žino: nelabai išdegs. Tie paskutiniai kvailiai - ne tokie kvaili, kai juos mėgini išstumti. Jie netgi labai gudrūs!
Tai kodėl rinkėjams atrodo, kad tokią didžiulę konkurenciją atlaikę ir praėję šitokią atranką Seimo nariai yra kvailiai? Iš kur šitas tikėjimas?
Pažiūrėkim, kaip politikai daro politiką. Jie puikiai žino, kad rinkėjų masė nėra vienoda. Vieni žmonės nusiteikę kairiau, kiti - dešiniau. Vieni - radikaliau, kiti - nuosaikiau. Demokratijos šalyse dešiniaisiais laikomi laisvesnės rinkos ("džiunglių kapitalizmo") šalininkai, kairiaisiais - socialesnės politikos laukiantys vidutiniai ir žemesnieji sluoksniai. Lietuvoje šiek tiek juokingiau. Dešinieji rinkėjai paprastai bijo ruso ir myli Landsbergį, o kairieji  ruso nebijo, jie labiau bijo Landsbergio diktatūros.
Ir štai artėja rinkimai. Du politikai nori į valdžią. Ką jiems daryti? Įtikti rinkėjams. Vienas nedelsdamas ima gąsdinti rusais - tą rinks dešinieji. O ką daryti antrajam? Jam belieka gąsdinti Vytautu Landsbergiu. Taip Lietuvoje susiformavo dvi pagrindinės politinės jėgos - konservatoriai ir socialdemokratai. Vieni kalba tokias kalbas, kurios labiau patinka bijantiems ruso, kiti džiugina tuos, kurie labiau bijo Landsbergio.
Žinoma, tai - supaprastintas modelis. Neužtenka kairiuosius gąsdinti Vytautu Landsbergiu. Dar reikia pašnekėti ką nors apie socialinį teisingumą, progresyvinius mokesčius ir kitus dalykus, kurie labiau prie širdies kairesnei, socialesnės politikos norinčiai auditorijai. O dešinieji rinkėjai labiau norėtų girdėti apie laisvąją rinką, paramą verslui ir, žinoma, NATO.
Na, tai klausykitės!
Po rinkimų - tikroji politika. Kas žadėjo socialesnę politiką ir buvo "kairysis", netikėtai ima didinti karines išlaidas, o kas ruošėsi mažinti mokesčius, vieną naktį juos netikėtai padidino.
Liaudis įsiunta: jie kvaili ir nemoka dirbti! Jie juk ne taip šnekėjo!
Bet neskubėkim. Politikai turi savo planų ir susitarimų, į juos nemažai investavo rėmėjai. Supraskim ir juos. Krūvos skolų, už jas teks atidirbti. Žinoma, būtų gražu, jeigu išsipildytų pačios gražiausios pasakos, ir "kairieji" stotų ne į darbdavių, bet į samdinių pusę. Bet pasakykit - kodėl?
Kodėl po rinkimų pataikauti rinkėjams? Ar politikai yra kvailiai, kad eitų prieš pinigą?
Politikai nėra kvailiai. Kvaili esame mes, jeigu patikėjome politiniais plepalais ir juos palaikėm planais. Tikrųjų planų gudrus politikas nepasakys. Apie tikruosius planus galima spėti nebent iš to, kas remia politiką ir kokiai interesų grupei jis atstovauja.
Lietuvoje susidarė labai keista situacija.  Pačio stambiausio kapitalo remiami  politikai išmoko įtikti kairiesiems rinkėjams ir patys tapo "kairiaisiais". Patekę valdžion,  jie pradeda dar dešinesnę politiką, negu menkesnio kapitalo remti "dešinieji". O dažniausiai vienus ir kitus būna sunku atskirti. Kur, kairiau ar dešiniau pakrypo valstybės laivas, kai prie vairo stojo socialdemokratai? Kokia žiniuonė tai pasakys?
Savivaldybėse sumaištis dar didesnė. "Kairiųjų" ir jų tariamų oponentų "dešiniųjų" meilios vedybos čia seniai jokia naujiena. Po rinkimų  diskutuoti nebėra dėl ko. Nebent dėl kėdės arba didesnio "atkato".
Kas tiki partijų pavadinimais, tam reali politika ir toliau atrodys keista ar netgi kvaila. Aha, štai kodėl jie dirba antraip! Jiems neišeina, nes yra kvailiai, o visas Seimas - tai "Sauja Etatinių"...
Et, nebejuokinkim išrintųjų!..

Komentarai

Rinkimų sistema

Labai teisingi pastebėjimai. Turiu įtarimą, kad visa ta partinė sistema, kaip demokratijos išraiška, ir yra sukurta tam, kad turintys pinigų galėtu tiesiogiai įtakoti politinius ir ekonominius sprendimus šalyje. Nėr skirumo, kuri šalis. Jei nėr pinigams priimtinos demokratijos - karinis perversmas. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į Kapos teisę, kaip alternatyvą partinei šalies valdymo sistemai. Tai būtų sprendimas, kuris leistu šalyje rinkti atstovaujamąją valdžią. Kapos principas yra senai Lietuvoje išmaikintas. Jis paprastas - dešimt kaimynų šeimų išsirenka Kapini (dešimtinį), jis tampa jų atstovas. Dešimt Kapinių renka šimtinį. Dešimt šimtinių renka tūkstantinį, atstovą į seniūnaitiją. Seniūnaitijos taryba renka atstovą į seniūniją, seniūnija į savivaldybę. Savivaldybės išsirenka atstovus į seimą. Bet kuriuo metu, iš bet kurios grandies blogai dirbantis ar melagis iš kart atšaukiamas ir išrenkamas naujas. Kas gerai dirba, gali dirbti be jokių ribojančių terminų. Čia tik principas, detalizuoti galima, jei tai ką domina.

Rinkimų magija nepadės

Kapitalas - dominuojanti jėga. Jis ir valdys. Ar tokia, ar tokia rinkimų sistema, ji nepakeis jėgų balanso. Rinkikai, rinkikų rinkikai, dar trečio aukšto rinkikai? Fašisto Smetonos laikais buvo kažkas panašaus, rinkikai renkami ir JAV. O viduranžiais, makaluodami pigius metalus, alchemikai tikėjosi padaryti auksą. Turėdamas vieną vienintelį eurą, gali dėlioti į tokią arba į tokią kišenę - iš jo neatsiras du. Patikėti tą eurą savo atstovui, kad tas patikėtų atstovo atstovui?.. Nieko kvailiau nesugalvosi.