Plūduriuojančio daržo eksperimentas pavyko. Aš jau valgau braškes. Jų ne tiek daug, kiek galėčiau suvalgyti, bet labai gražios, didelės, gundančios.

Savo daržu buvau šiek tiek nepatenkintas. Savąsias braškes lyginau su kaimynės, iš kurios pavasarį gavau daigų. Jos tokios didelės, vešlios, o mano daug menkesnės. Gal toks auginimo būdas nelabai tinka?

Šiandien sužinojau, kad pirmametės tokios ir turi būti. Pasirodo, aš savo pirmametes lyginau su kaimynų antrametėmis - užtat toks skirtumas.

- Eik pažiūrėk pirmamečių, - parodė kaimynė į kitą daržą.

Žiūriu - tokios pat, kaip mano. Kitos maniškės gal net riebesnės. Vadinasi, eksperimentas pavyko.

Dabar žinau, kad braškių negalima sodinti labai žemai - šaknys neturi plūduriuoti vandenyje. Buvau nuleidęs per žemai, šaknys pradėjo pūti, lapai gelsti. Pakėliau aukščiau - viskas tvarkoj, augalai atsigavo.

Dar esu plūduriuojančiame darže pasodinęs agurkų. Kol kas jie atrodo skurdžiai. Bet ir kaimynų lauke, ne šiltnamiuose, auginami agurkai neatrodo geriau. Matyt, šaltą birželį pritrūko saulės.

Kuo patogu auginti plūduriuojantį daržą? Jam visiškai nereikia jokios priežiūros. Nei laistyti, nei ravėti. Dar paprasčiau, negu su normalia hidroponika. Parsikrapštei pagaliu lysvę arčiau kranto ir skini uogas.