Protingai geriantis, saikingai žudantis

Kategorijos: 

"Ale tai įdomu: su tėvu kasdien padarome gramą, bet - ne alkoholikai!"
Auksinė mintis

 

- Tikrai keista - geria alkoholį, bet ne alkoholikai...  - pakomentavo Deimantas.

- Tai tu manai, jeigu žmogus geria, tai jau alkoholikas? Ir kas šiais laikais neišgeria? - paklausiau aš jo.

- Kadangi geria beveik visi, tai pasidarė norma. O kaip tu visus vadinsi  alkoholikais? Požiūris iškrypo. Serganti visuomenė alkoholikais vadina tik tuos, kurie geria daugiau, nei įprasta.

- Gudrus pasidarei. Bene nori apšmeižti visą visuomenę, kad ji serga alkoholizmu?

- Jeigu nužudžiau 100 žmonių, juk esu žudikas?

- Na, jeigu šimtą, tada tikrai...

- O jeigu vieną?

- Na, jei ne kasdien, ir  ne po daug, tai koks tu žudikas?

- Tai kas aš tada? Žudau, bet ne žudikas?

- Sakyčiau, saikingai žudantis.

- Tada - taip. Žudau, bet ne žudikas. Geriu alkoholį, bet ne alkoholikas. Vakar savo tėvukui mėginau įrodyti, kad alkoholis yra nuodingas chemikalas, kaip ir arsenas ar kitas nuodas. O nuodo vartojimas yra žalingas. Nesvarbu, ar jį praskiesi, ar ne, ar paskaninsi sirupu, ar nepaskaninsi. Nuodas vis tiek - ta pati medžiaga. Aš jam sakiau: nuo kitų nuodų jis skiriasi tuo, kad jo vartojimas turi gilias tradicijas, be to, yra legalus.

- Ir kaip?

- Niekaip. Jis net pasigavo kažkokių daktarų patarimus saikingai vartoti alkoholi, neva tai sveika širdies darbui ir dar kažkam.

- Jei daktarai sako, daktarai žino. Kur tu girdėjai, kad daktarai nežinotų?

- Kur jau ne!..

- Atrodo,  gailiesi, kad nebeišgeri.

- Ko man gailėtis?

- Nei išgeri, nei parūkai.

- Ko man rūkyti?

- Parūkydavai - iškart palengvėdavo... Ar neprisimeni?

- Prisimenu.

- Tai ko neužrūkai? Išsitrauki cigaretę, užtrauki dūmą... Iškart geriau!

- Tai gal dar išgerti?

- O tai ne?

- Eik po velnių! Kam aš turėčiau gerti?

- Kad neskaudėtų galva.

- Neskauda ir taip.

- Šiandien išgerk, rytą skaudės. Tada maktelsi šimtą gramų - iškart pagerės. Praeis drebulys, atleis smilkinius...  Ar neprisimeni?

- Prisimenu.

- Tai ko neišgeri? Ar taip blogai, jeigu praeina galvos skaudėjimas? Kam tada keikti alkoholį?

- Ne, nė už ką.

- Nenori, kad praeitų galvos skausmai?

- Nenoriu, kad užeitų! Nenoriu, kad būtų nuolat sunku. Kam? Kad po to trumpam palengvėtų? Kam turėčiau nešioti ankštus batus? Tam, kad galėčiau retsykiais nusiauti ir pailsinti kojas? O paskui vėl apsiauti?..

- Užsispyręs pasidarei . Tau gresia puikybė.

- Tas tai taip! Kai pamatau rūkantį, mane suima juokas. O juk pats neseniai rūkiau.

- Aha! Ar nesakiau?..

 

Komentarai

Tokia dvasia ir visus

Tokia dvasia ir visus dirbančius darboholikais galima išvadinti :)

O dėl nuodų/nenuodų - yra toks pasakymas: nėra tokio dalyko, kaip nuodas - yra dozė. Gi bobutė numirė ir kibirą tyriausio vandens išgėrusi... ;)

Gyvenk savo tikėjimu

Galimas ir toks pasakymas: mažas vandens kiekis - vanduo, didelis kiekis - jau H2O. :))

O šiaip alkoholikui nereikėtų skaityt tokių straipsnių ir landžioti po tokias svetaines. Kam save erzinti?

Nežinau, ar tyčia, ar dėl išprusimo stokos alkoholikai ir kiti priklausomybių valdomi žmonės painioja sąvokas ir "priklausomybėmis" ima vadinti natūralius poreikius. Vienas alkoholikas, kuris savęs alkoholiku, aišku, nelaiko, neseniai man išaiškino, kad žmogus vis tiek laisvas nebus: vis tiek jis būsiąs priklausomas nuo oro, nuo vandens, nuo maisto, nuo sekso, nuo darbo... Norėjau paaiškinti, kad priklausomybe laikomas nenatūralus (išugdytas, dirbtinis) labai stiprus, visą asmenybę užvaldantis nenaudingas ar netgi žalingas potraukis, bet staiga supratau, kad kalbu su tikinčiuoju. Tikėjimas gyvas be jokių argumentų, jokiais argumentais tikėjimo nenugalėsi.
Geriau nė nemėginsiu.
Nusiramink, blaivininke, išgerk taurelę dėl sveikatos. :)))

"Teisingai" mąstai.

Sakai dozė? Nesvarbu ko? Tai patrankyk galvą į sieną. Žinok visai smagu ir gerai svaigina. Patikėk, mėginau. Ir nekainuoja. Kai gėriau, dar ne to esu mėginęs. Trinkteli ir sukasi viskas. Žvaigždelės tik pasirodo. Svarbu trinktelt ne per smarkiai. Saikingai, tsknt. Kad neprasiskeltum odos ir kad kiaušo nesuskaldytum. Nes, žinai, tas svaigulys gali užvesti. Svarbu trankyti galvą į sieną dozuotai.
deimantukas

Visgi dozės

Apie dozes - tik pasikartosiu. Galima daužyti galvą į sieną, galima sprigtuoti į kaktą, o pagal tamstos apibrėžimą ir ten, ir ten bus smurtas ;) Ir pagal paraidinį apibrėžimą būsite visiškai teisus ;)

O jei jau rimtai, tai man tokia agresyvi blaivybės propaganda atrodo taip pat kvailai (čia be menkiausių bandymų įžeisti), kaip ir agresyvi religijos ar ateizmo propaganda.

Turiu draugą. Vartojo alkoholį, metė. Kai draugijoje prasideda kalba apie alkoholį - matosi, nuobodžiauja. Jei pokalbis pakrypsta humoro linkme ir jis pats turi nuotaikos - papasakoja kokį savo alkonuotykį, kartu pasijuokia. Jei diskusija rimta - matosi, neįdomu jam tai, tai ir nesikiša.

Man pačiam lygiai tas pats su tabaku. Rūkiau. Mečiau. Ir dabar man tai nė kiek neįdomu. Kam gaišti laiką, putotis ir savo tiesas aiškinti, kad smirda, kad užlipti į kažkelintą aukštą po tiek ir tiek laiko jau sunku? Laiką galima išnaudoti daug įdomiau :)

Eikit ir gerkit, kas jums trukdo?

Taip, alkoholike, tau nereikėtų užsiimti agresyvia alkoholizmo propaganda, tu galėtumei ir toliau nuodytis mažomis alkoholio arba antifrizo dozėmis. Mes tavęs nepažįstame, o jei ir pažinotume, neitume pas tave agituoti negerti. Yra daugybė interneto svetainių, kur liaupsinamas alkoholis, ir jos man nekliūva. Aš ten nelandžioju ir alkoholikams neaiškinu, kokie jie kvaili, nors tikrai žinau, kad jie daro kvailystę.

Alkoholizmui, kaip ir kitoms priklausomybėms, yra būdingas nepakantumas priešingai nuomonei ir net fanatizmas. Alkoholikai daro didžiulį spaudimą negeriantiems, o išsivadavę alkoholikams spaudimo nedaro. Toks yra skirtumas tarp blaivaus pakantaus žmogaus ir agresyvaus alkoholiko - tokio, kaip tu.

Eikit ir gerkit, smirskit aludėse - negi jums trukdome?

Alkoholizmas

Atsiprašau už egzaltuotai baivios ramybės sudrumstimą ;)

Turbūt tikrai ne į tą tinklalapį pataikiau :)

Ragutis su Jumis!

Tikrai čia - ne aludė... :))))

Taip, alkoholike, ne čia pataikei - tavo draugai Ragutyje ar kitur. Mes nesekiojame tavo draugų, tau į kompaniją irgi nesisiūlėme.

Visi čia užklydę alkoholikai bei narkomanai turite žinoti, kad mums visai nesvarbu, ką, kokiomis dozėmis jūs geriate ir ką kalatės į veną. Gerkite pilnomis, kalkitės kiek išeina - tai ne mūsų problema. Tačiau negaiškite laiko ir nemėginkite užčiaupti tų, kurie jau išsiblaivė.

Išsiblaivysit - tada ateikit. Kol kas jums geriau nekišti čia nosies. Kam gadinat sau puikią pagirių nuotaiką? :)))

Šiandiena reikėjo

sodo namelyje nuo židinio patraukti sekcijikę, nes jos vietoj žadu sumontuoti krosnelę. Pradėjau kraustyti iš jos viską, kad būtų lengviau pernešti, ir mano rankose atsidūrė stikliukai, bokalai ir kiti alkoholio garbinimo įrankiai. Pajaučiau didelę tų daiktų beprasmybę- juk negeriu jau ilgai, mama irgi, o šie alkoholikų ritualų įrankiai vis stovi sekcijoje. Kam visa tai čia,-paklausiau mamos? Bet kiek už juos sumokėta,-atsakė ji.
Sekcijikę nugabenom į kitą vietą ir viską sudėjom tvarkingai atgal.Ryt jos vietoj žadu sumontuoti krosnelę. Dabar ji man labiau reikalinga- juk orai šaltėja.
deimantukas

Tarsi slogus sapnas

Mano namuose irgi pamažu nyksta alkoholizmo reliktai. Iškilmingų alkoholio garbinimo ritualų čia seniai nebėra. O juk kažkada atrodė, kad girtavimas - tai ir yra šventė, tai ir yra bendravimas. Net keista, kad čia vykdavo tokie krikščioniško absurdo spektakliai.

Antanas

Ačiū, Petrai už atkaklumą ir griežtumą.
Taip, ši tema tikrai labai aktuali ir svarbi. Apie tas įvairiausio plauko atėjūnų per šimtmečius įpirštas savižudiškas tradicijas reikėtų šiandien skambinti visais varpais.
Pamąstymų apie tai esu sudėliojęs čia: http://aistis.eu/index.php/laisve
Visi šianien žino, kad alkoholis pas mus atėjo iš Rusijos. Bet juk prieš porą tūkstantmečių visa šiaurinė Eurazijos dalis buvo apgyvendinta aukštos Vedų kultūros (nevisai šiandieninių pseudoistorikų supratimu) žmonių, gyvenusių išmintingai ir aišku blaiviai.
Alkoholį į Rusiją atnešė krikščionybė. Ilgus šimtmečius Rusijoje galiojo griežtas įstatymas, nurodantis, kad alkoholį gaminti ir platinti teisę turi tik vienuolynai!
Mūsų kraštų niekas nesugebėjo įveikti kardu. Todėl ir buvo mestas pavojingesnis už branduolinį ginklas – alkoholis. Analogiškai, tik tūkstantmečiu vėliau buvo užkariauta ir Amerika. Indėnų ginklais irgi niekas nepaėmė.
Mūsų kraštuose paskutiniai buvo apkrikštyti, taigi, ir išmokyti patys save alkoholiu nuodyti žemaičiai, kadangi jie buvo toliausiai nuo Rusijos, kur jau seniai buvo įsigalėjusi krikščionybė, o be to apdairiai nenorėjo turėti reikalų su jokiais kryžiuočiais, kalavijuočiais ar jiems dažnai paslapčia tarnaujantiems lenkams...
Todėl prieš daugiau nei 500m atsibastę į Žemaitiją sąžiningesni misijonieriai, pavadino Žemaitiją (dar apkrikštytą tik teoriškai, pagal vyskupų ataskaitas popiežiui), šventa žeme!
Apie tai galima rasti nuo inkvizicijos laužų išsaugotuose raštuose, išlikusiuose Vokietijoje...