Kategorijos:
Štai tie keturi ant stogo viršaus padėti ir į akis labai nekrentantys saulės kolektoriai turėtų atsakyti į du pačius dažniausius mūsų skaitytojų klausimus: kiek reikia saulės kolektorių vidutinei šeimai ir kiek tai gali kainuoti?
Paprastai atsakydavau, kad vienam žmogui reikalinga po pusantro kvadratinio metro saulės šildomo ploto. Vadinasi, keturių asmenų šeimai reikėtų keturių saulės kolektorių po pusantro kvadrato. Susiraskite keturis didesnius naudotus plastikinius langus, keturis plokščiuosius skardinius radiatorius ir pasidarykite keturias gerai apšiltintas dėžes. Kiek visa tai kainuos, priklausys nuo medžiagų kainos. Aišku, ne tiek, kiek kainuotų pirkti prekybos centrų reklamuojamas sistemas. Tris - keturis kartus tai tikrai pigiau.
Tačiau tie keturi saulės kolektoriai, kuriuos matote ant stogo, tėra tik po vieną kvadratinį metrą. Saulėtą dieną 200 litrų boilerį jie prišildo iki 50 laipsnių. Keturių asmenų šeimai pats tas. Sistema uždara, užpildyta antifrizu, kurį varinėja cirkuliacijos siurblys, valdomas Vinco konstruoto elektroninio valdiklio. Visa sistema su montavimo darbais kainavo apie du tūkstančius litų.
Tiesą sakant, aš nelabai tikėjau, kad tokių nedidelių kolektorių pakaks. Buvau pataręs susirasti keturis didesnius dvigubo stiklo langus, bet šeimininkas turėjo tik tokius. Nusprendėme taip: jeigu tokios mažos sistemos neužteks, galėsim pridėti dar vieną ar du kolektorius. Bet paaiškėjo, kad gerai apšiltinta keturių kvadratinių metrų sistema prišildo 200 vandens, kurio atsargų lieka ir kitai dienai. Labai svarbu, kad patys saulės kolektoriai gerai apšiltinti.
Tokią sistemą gali pasidaryti kiekvienas namų meistras. O du labiau įgudę meistrai (mes su Vincu save laikom tokiais) ją labai pasistengę pasigamins ir susimontuos per du savaitgalius.
Kolektorių dėžes labai patogu daryti iš aliuminio profilių, kurie naudojami gipskartonio plokštėms tvirtinti, ir cinkuotos skardos. Profilį įpjauni, sulenki ir kampuose sutvirtini kniedėmis.
Kniedėmis tvirtinome ir cinkuotos skardos dugną. Dviese darbas eina gana sparčiai: vienas gręžioja skyles, o kitas kniedija.
Štai dėžės gatavos. Jos turi būti tokio pat dydžio, kaip ir langas. Langas bus dedamas ant dėžės viršaus. Bet prieš tai dėžės dugną reikia iškloti 5 cm storio putų polistirolu. Labai svarbu polistirolu apšiltinti ir dėžės šonus. Ant skardos dėsime skardą, ant skardos - radiatorių. Bet nepamirškite radiatorių iš anksto patikrinti vandentiekio slėgiu. Jeigu radiatorius naudotas, jis gali būti kiauras. Be to, jį reikia gerai išplauti nuo rūdžių.
Štai radiatorius dėžėje. Dėmesio: skardą dažykite tik po to, kai įdėsite radiatorių. Po radiatoriumi skardos nereikia dažyti - tegu ji lieka blizganti ir gerai spinduliuoja šilumą. Geriau, jeigu visas saulės kolektorius gerokai didesnis už radiatorių. Tegu saulės šilumą surenka juoda skarda (absorberis), o nuo jos šilumą paima ir vandeniui atiduoda radiatorius. Kuo didesnis saulės šildomas plotas, tuo galingesnis saulės kolektorius.
Štai radiatorius jau dėžėje. Dabar ant jos laikas dėti langą.
Langas ant dėžės uždėtas, bet jis - medinis, ilgai nelaikys. Teko aptaisyti skarda.
Štai visi keturi skarda aptaisyti saulės kolektoriai. Dabar juos beliko užkelti ant stogo ir sumontuoti sistemą. Sistemai geriausia naudoti 20 mm skersmens kelių sluoksnių vamzdžius, kurie dar naudojami grindų šildymui. Jie gana tvirti ir atsparūs karščiui. Jungtys brangokos, bet patogios montuoti.
Jeigu sistema uždara, nepamirškite įdėti išsiplėtimo indą. Reikalingas ir atbulinis vožtuvas, kuris neleistų karštam šildymo sistemos skysčiui naktį kilti atgal į saulės kolektorių ir tuščiai šildyti jį, aušinant boilerio vandenį. Cirkuliacijos siurbliui valdyti nenaudokite mechaninių termostatų, kurie dedami šildymo sistemoms ir siurblį junginėja pagal nustatytą temperatūrą. Norint gerai išnaudoti saulės kolektoriaus galingumą, reikia elektroninio valdiklio, kuris lygintų saulės kolektoriaus bei boilerio temperatūras ir siurblį įjungtų tuoj pat, kai saulės kolektorius pasidaro bent keliais laipsniais šiltesnis už boilerį. Tokio valdiklio aprašymas ir schema yra mūsų tinklalapyje. Jeigu turite elektronikos įgūdžių, galite susikonstruoti patys. Jeigu ne - mes jums padėsime. Saulės kolektorių jungimo schemas irgi galite nusižiūrėti mūsų tinklalapyje.
Darant saulės kolektorius, labai svarbu, kad jie nedarkytų namo išvaizdos, nebūtų brangūs ir atsipirktų per kelis sezonus. Čia aprašyti skardiniai saulės kolektoriai atrodo neblogai, yra nesunkūs ir labai nespaudžia stogo. O kaip juos pasidaryti kuo pigiau? Paprastai mes patariame nusipirkti kur nors naudotų langų ir skardinių radiatorių. Dabar mada seno modelio plokščiuosius skardinius radiatorius keisti naujesniais, dvigubais, o senuosius, dar visai gerus, išmesti. Metalo supirktuvėse jų galima nusipirkti po 1,3 Lt už kilogramą. Vienas toks išmestas radiatorius sveria apie 10 kg. Jau išmetami ir plastikiniai langai - Rietavo turguje tokių langų mačiau po 70 Lt.
Dar daugiau sutaupysite, jeigu saulės kolektorių dėžes pasidarysite patys, o meistrus kviesite tik sistemai montuoti. Namuose jau turėdami boilerį, vidutinei šeimai tinkamą saulės kolektorių sistemą galite įsitaisyti maždaug už tūkstantį litų.
Komentarai
Sveiki, ar konstrukcijos
Sveiki,
ar konstrukcijos uždengimui tinkami stiklo paketai be rėmo?
Galima daryti skardinį rėmą
Be rėmo stiklas ant viršaus nesilaikys, bet rėmą galima daryti iš skardos arba mažesnių profilių. Patogiau susiveikti stiklą su visu rėmu - darbo mažiau.
be remo
as tvirtinau ir be remo (tik paketa). "Pasodinti" reikia storai uztepus silikono skirto lauko darbams ir apatineje dalyje keleta laikikliu prikniedyti ar kitaip pritvirtinti nepakenktu :)
Ar tvirtinot radiatoriu
Ar tvirtinot radiatoriu dezeje prie absorberio, ar jis laikosi tik tiek kiek ji laiko vamzdziai? Kaip geriau tvirtinti radiatoriu kolektoriuje (mano atveju turimi radiatoriai 2 metru ilgio ir labai sunkus, neisivaizduoju kaip uzkelt tokius didelius kolektorius ant triju aukstu 45laipsniu namo stogo) ?
Tvirčiau - geriau
Radiatoriai gal laikytųsi ir vienais vamzdžiais, bet labai nesaugu būtų juos transportuoti. Mes juos kitame gale prie skardos pritvirtiname kniedėmis.
Pernai Druskininkuose vienas užsakovas labi didelius ir sunkius saulės kolektorius užsikėlė, temdamas juos mediniais balkiais lyg kokiais bėgiais. Apie tai rašoma čia: http://petrasdargis.lt/ra%C5%A1iniai/kiek-kainuoja-savadarbiai-saul%C4%9...
O ziema efektas yra?
O ziema efektas yra?
Saulės kolektoriai yra SAULĖS
Saulės kolektoriai veikia nuo saulės. Nėra saulės - nėra šilumos. Ji dingsta lapkričio mėnesį, gruodžio ir sausio mėnesiais būna po dvi - tris saulėtas dienas. Vasario antroje pusėje saulutė jau pasirodo dažniau, jos spinduliavimas gana aktyvus. Kovo mėnesio saulėtomis dienomis pradeda jaustis efektas. Vanduo dar neįkaista iki 40 laipsnių, bet daliniam šildymui ir malkų taupymui tai jau puiki priemonė.
Lietuvos sąlygomis saulės kolektoriai realią naudą duoda pusę metų.
Skarda ir kolektorių sujungimo būdas
Sveiki. Aš seku jūsų pavyzdžiu ir konstruoju tokius pat kolektorius, tik didesnius. Maniškiai bus 1x2 metrų. Turiu keletą klausimų: ar skarda po radiatoriumi gali būti sujungta, ta prasme iš skardos gabalų? Kitas klausimas kaip sujungti gretimų kolektorių radiatoriai tarpusavyje? Ir dar :-) kaip užpildyti sistemą antifrizu ar gliukoliu. Iš anksto dėkoju už atsakymus. Pagarbiai Evaldas.
Del kolektorių jungimo ir pildymo
Taip, skarda gali būti iš gabalų, svarbu, tuos gabalus gerai sujungti, kad jie susiliestų ir perduotų šilumą vieni kitiems. Tai galima padaryti kniedimis.
Paprasčiausia visus saulės kolektorius sujungti nuosekliai. Ant paskutiniojo (aukščiusioje vietoje) reikėtų dėti automatinį nuorintuvą.
Saulės kolektorius galima sėkmingai užpildyti antifrizu ar gliukoliu be siurblio. Reikia sustatyti kolektorius, pripilti radiatorius to skysčio, tada sujungti vamzdžiais, sistemą prijungti prie vandentiekio ir likusį tūrį, kuris bus labai nedidelis, užpildyti vandentiekio vandeniu. Atsiskies labai mažai.
Sveiki. Pagaliau vakar
Sveiki. Pagaliau vakar pradėjau naudotis saulės prišildytu vandeniu. Viso gavosi 8 m^2 kolektorių. Boileris 200 litrų. Grubiai prikaito iki kokių 50 laipsnių. Kadangi užkėliau ant ūkinio pastato iki namo teko pakloti nemažai vamzdžio, jaučiu nemažai nuostolių patiriu kol pasiekia boilerį. Gal reikėtų galingesnio siurblio? Maniškis dabar 25-40. Vėliau įkelsiu ir foto. Grubiai viskas kainavo iki 1000 lt.
O putų polistirolas po ta
O putų polistirolas po ta juoda skarda neperkais? Esu matęs savo akimis, kai tamsus neoporas šiltinant pastatą ir dar neuždengus jo armavimo misiuniu, nuo saules patirpo. Ar nebutu geriau deti vata?
Saulės kolektoriai yra aušinami
Saulės kolektoriai nuolatos aušinami vandeniu. Todėl plokštieji įkaista tik iki 60 - 70 laipsnių, o polistirolo lydymuisi reikia bent 90. Taigi jis visiškai tinka, tai esu išbandęs ne tik aš. Žinoma, galima dėti ir akmens vatą, tik reikia užsitikrinti, kad į vidų nepateks drėgmės, neatsiras kondensato. Sudrėkusi vata praranda šiluminę varžą. Su polistirolu paprasčiau.