Jeigu ne petardos, nieko nebūtų įvykę. Visiškai nieko.
Jeigu ne šampanas, ne tostai, ne prezidentės kalba...
Tą patį kalbėdavo Brežnevas.
Ir tostai labai panašūs.
Linkėjimai.
Kartais galvoju, kas tai yra.
Su kuo mane sveikina? Ar aš padariau atradimą, pasiekiau rekordą, man gimė sūnus, aplankė koks kitas džiaugsmas? Ak taip - sulaukiau...
Ar aš iš tiesų laukiau?
Ir ko aš turėjau laukti? Kaip vieną skaičių pakeisim kitu?
Aną savaitę aplankė vaikai. Ar tai - nepakankama?..
Mano džiaugsmas - mano vaikai. Tai mano asmeninė šventė.
O kaip padaryti visuotinę?
Reikia signalo - petardos. Sutarto laiko - Naujieji. Ir sutartos vietos. Geriausia vieta - televizorius.
Atrodo, viskas yra.
Šaudo petardos, putoja šampanas, sakom tostus, klausome Brežnevo.
Suėjom visas pasaulis.
Švenčiame nieką.