Atrodo, jie deda pastangas, optimizuoja ir mažina, bet kas iš to?

Štai jie ryžosi pailginti savo rinkėjų amžių ir pratęsti jų darbingą jaunystę. Senatvė atidėta! Sunkiais ir nelengvais sovietinės okupacijos metais dar visai nieko 55 metų moteris būdavo nurašoma į pensininkes, o dabar ir 65 ji bus pradedančioji pensininkė.

Bet pajauninti seniai neskuba džiaugtis pratęstu darbingumu. Jie mato, kad Lietuvoje atsiras dar daugiau nereikalingų žmonių. Iki šiol turėjome šimtus tūkstančių nereikalingo jaunimo ir vidutinio amžiaus atliekamos darbo jėgos, o dabar prisidės ir pajauninti seniai. Akademinis jaunimėlis, bakalaurai ir magistrai puikiausiai išsiverčia, Vakaruose plaudami lėkštes bei valydami unitazus, bet jaunųjų senių tikriausiai nereikės ir tenai. Tėvynėje darbo sunku gauti ir ketvirtą dešimtį peržengusiam specialistui - ką čia kalbėti apie septintą dešimtį minantį veteraną…

Tai ką jiems reikės daryti pratęstu bedarbystės laiku?

Ką norite, tą ir darykite. Yra darbo birža - užregistruos…

Žiūrint į vadinamąsias reformas, kartais norisi surasti kokią nors logiką. Kai seniams buvo karpomos pensijos ir apribojamos jų galimybės dirbti, tada daug kam atrodė, kad tokiu būdu išvalomos darbo vietos jaunimui. Dabar, kai seniai verčiami dirbti ilgiau, jaunimui darbo vietų lyg ir sumažinama. Tai kaip čia yra?

Taip ir yra, kad nieko jau nebėra.

Jeigu mūsų brangioji valstybė būtų grupės draugų akcinė bendrovė ar kurio nors vieno gerbiamo draugo individuali įmonė, ji jau turėtų skelbti bankrotą ir savo likusį turtelį parduoti varžytinėse. Pagalvokite patys: nei ji padengs skolų svetimiesiems, nei savo žmonėms, kurių uždirbti pinigai seniai praūžti arba pamažu išleisti smulkioms kanceliarinėms išlaidoms.

Bet ir tai - ne pati didžiausia bėda.

Pats ryškiausias pabaigos ženklas yra apsisprendimas likviduoti apskritis.

Buvo visai natūralu, kai valstybė įkišo ranką į vargšų kišenę ir ėmė mažinti pensijas, motinystės pašalpas ir kitas socialines išmaldas. Mes jau seniai pripratę, kad tėvynė traukia kąsnį iš elgetos ir našlaičio lėkštės, bet kai ji neužtenka pinigų valdininkijai - savo pačios pagrindų pagrindui… Ko gero, tai labai rimta.

Aišku, tai nieko neduos. Kažkoks Vyriausybė klerkas suskaičiavo, kad naikinant apskritis turės būti pakoreguoti 85 įstatymai, apie 450 Vyriausybės nutarimų, apie 500 žinybinių teisės aktų. Velniškai daug. Ir kam visa tai? Kad po liepos pirmosios panaikintų kontorų darbuotojai atsiimtų teisėtas kompensacijas ir pereitų į kitas naujai įsteigtas kontoras? Juk ne pirmi metai kuriame augančią savo valstybę ir puikiai žinome, kad visi etatų mažinimai baigiasi naujų kūrimu, o po kiekvieno valdininkijos saulėlydžio ateina dar gražesnis saulėtekis.

Kas bus, kai visi valdininkai susirinks prie tuščio valstybė lovio? Na taip - bankrotas.

Visai be reikalo buvo išjuokti siūlymai pratęsti bankrutuojančių savivaldybių gyvavimą, parduodant jų turtą, o paskui jį nuomoti iš naujųjų savininkų. Pagal susitarimą savivaldybės galėtų ir nemokėti nuomos - tokiu atveju jos turėtų atidirbinėti savo šeimininkams, priimdamos naudingus sprendimus ir pavesdamos pelningiausius užsakymus. Tiesą sakant, viskas būtų taip pat, kaip daroma iki šiol, tik nelegalus valdžios papirkinėjimas ir baisioji korupcija virstų legaliu užsakymu.

Einat toliau šiuo keliu, būtų galima privatizuoti ir kai kurias valstybines įstaigas. Tarkim, Žemės ūkio ministeriją galėtų išlaikyti kelios stambiausios pieninės ir mėsos perdirbimo įmonės, Finansų ministeriją - bankai ir Maxsima, Ūkio ministeriją - energetikai… O jei įsileistume užsienio kapitalą, Krašto apsaugos ministeriją tikriausiai sutiktų tiesiogiai finansuoti Pentagonas, Sveikatos ministeriją galėtų išlaikyti kuri nors konkursą laimėjusi tarptautinė farmacijos korporacija, Užsienio reikalų ministerijos funkcijas puikiausiai atliktų JAV ambasada, aplinkos apsaugą pavestume danų kiaulininkystės kompleksams…

Paprastas pilietis tikriausiai nepajustų didelių pasikeitimų, jeigu patį Seimą bei Vyriausybę išnuomotume Pramonininkų konfederacijai ir pagrindiniams bankams. Juk ir dabar, verždama diržus smulkiesiems verslininkams bei nualintiems ūkininkams, brangioji valdžia tarnauja savo didiesiems šeimininkams, mažindama jiems pelno mokestį. Būtų legalizuota tai, kas jau seniai vyksta.

Galite būti tikri - verslieji valstybės šeimininkai kaip mat prispaustų nuosavas valdžios institucijas, jų vadybininkai sumažintų ne tik valdininkijos, bet ir rinkimų ritualų išlaidas, supaprastindami formalią procedūrą iki protingų sąnaudų. Ir tikrai - kam tokie prašmatnūs, tiek daug kainuojantys rinkiminiai šou, jeigu prezidentą ar premjerą galėtų išrinkti valstybės akcininkų susirinkimas arba jų paskirti rinkikai? UAB Lietuva kainuotų gerokai pigiau už Lietuvos Respubliką.

Sakot, valstybė turi įsipareigojimų ne tik korporacijoms, bet ir paprastiems piliečiams?

Taip, turi, bet jų vis atkakliau kratosi. Mažinant seniams pensijas, labai iškalbingai nuskambėjo gerbiamo premjero užuomina, kad senais tėvais turėtų pasirūpinti vaikai. Taip, aišku - vaikai. Štai Vidurinėje Azijoje įvedama tvarka - ten jau naikinamos pensijos kaip sovietinė atgyvena.

Ne mažiau iškalbingas yra ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas nagrinėti galimybę, kad darbuotojui susirgus, kompensaciją už pirmąsias septynias ligos dienas mokėtų darbdavys, o nuo aštuntosios ši prievolė tektų „Sodrai”. Šiuo metu darbuotojui susirgus darbdavys turi mokėti už dvi pirmąsias ligos dienas, bet ateity jis galėtų prisiimti ir kitus socialinius įsipareigojimus. Tarkim, savo buvusiems darbuotojams jis galėtų septynerius metus mokėti ir pensiją.

Tokiame kontekste visai suprantamas pasidaro dviejų seimorių šiauliečių siūlymas išleisti policininkus po darbo pauždarbiauti - kai valstybė nebegali išlaikyti savo pareigūnų, kiekvienas tegu išgyvena kaip išmanydamas. Galima būtų juos išleisti į chaltūrėlę su uniformomis bei tarnybiniais ginklais… O jei dar atgaivintume kažkada priimtą ir atšauktą leidimą gydytojams imti kyšius?..

Žodžiu, valstybės privatizavimas kaip ir prasideda. Svarbu jį atlikti apdairiai, neįsileidžiant rusiško kapitalo ir nepažeidžiant JAV interesų. Vardan teisingumo dalį valstybės akcijų būtų galima išdalyti nemokamai, tarkim, kiekvienam piliečiui - po vieną akciją, labiausiai nusipelniusiems valstybės kūrėjams ir jų pažįstamiems - po kelias papildomas, bet pagrindiniams akcininkams reikėtų iš anksto palikti neribotos emisijos teisę. Tegu spausdina kaip litus arba dolerius. Kiek turės popieriaus - tiek.

Sakot, nuo begalinės emisijos jos taps bevertės, o žmonės vėl liks be nieko? Na taip, žinoma! Užtat jokio pavojaus, kad UAB Lietuva akcijas pamažu perims rusai, kinai, žydai, Lukašenka ir kitos tamsiosios jėgos. Būkite ramūs - kas tokį šlamštą pirks?..