Alius Sakinis pabudo nuo telefono skambučio. Tai buvo SMS žinutė: "Sveikiname su gimtadieniu! Pasirašo: Rūta, Živilė, Edita."

"O dovanos?" - paklausė Alius kita žinute. Jis buvo tikras, kad sveikinimai be dovanos ar kokio torčiuko yra nepakankamas nuoširdumas. "Paklauskite šito Rūtos, Živilės, Editos".

Netrukus jis gavo dar vieną žinutę: "Mes tau siunčiame dovanų kalnus balčiausio sniego, prūdą šaltinių vandens, visą dangaus žydrynę. Visą grožį klojam po kojom."

Alius apsirengė ir išėjo į lauką.

Balto sniego tikrai buvo daug, daug daugiau, nei visada. Ten, už sodo, giliai po baltais patalais, snaudė tingus tvenkinys. Ir visa tai vyko čia pat, po  dideliu žydru kupolu, kuris buvo atsargiai padėtas ant horizonto.

- Nieko  sau!.. -  pasitrynė Alius akis. - Nieko sau!

Panašų vaizdelį jis buvo matęs anksčiau, bet neatėjo į galvą, kad viskas būtų dėl jo.

- Pats sau dovana! - džiaugėsi Alius. Ta mintis pakeitė visą pasaulį.

"Ačiū, siurprizą radau", - parašė žinutę.