Į žurnalisto klausimus atsako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

- Štai jau pusė metų Jūsų apygardoje netyla protesto balsai dėl skalūnų dujų žvalgybos bei gavybos. Kai kurie skeptikai tvirtina, kad per tą pusmetį situacija dar labiau pablogėjo, ir žmonės nebeišvengs Vyriausybės jiems primetamos rizikos dėl galimų nenumatytų pasekmių, patiems iš to neišlošiant nė cento. Kaip tai atrodo, žiūrint nuo Seimo - ekonominių ir politinių interesų sankryžos?

- Yra kaip tik yra atvirkščiai - situacija šiek tiek pagerėjo, atsirado šansas išvengti tų "nenuspėjamų pasekmių". Ką mes turėjome metų pradžioje? Šita Vyriausybė gavo konservatorių palikimą - jau įvykusį viešąjį konkursą dėl skalūnų dujų žvalgybos bei gavybos ir jau ruošėsi pasirašyti sutartį su su jo nugalėtoja - "Ševrono" kompanija. Opozicijoje buvę anos kadencijos eiliniai Seimo nariai apie tai nieko nežinojome. Kai pas mane į susitikimą su rinkėjais atvyko žygaitiškių delegacija ir pradėjo klausinėti, kas bus daroma su jų gyvenimo aplinka, aš nieko jiems negalėjau pasakyti. Tiesą sakant, net nežinojau, kas tos skalūnų dujos ir kaip jos išgaunamos.

Pažadėjau žmonėms, kad išsiaiškinsiu, o tada du Seimo komitetai - Ekonomikos ir Aplinkos apsaugos - ėmėme tirti situaciją. Įspėjome Vyriausybę, kad ji karštosiomis nepasirašinėtų jokių sutarčių, nors konservatoriai labai spaudė, kad sutartis su "Ševronu" būtų pasirašyta be jokių teisinių saugiklių. Kreipėmės į Mokslų akademiją ir gavome jos komisijos atsakymą: skalūnų dujų žvalgyba galima, o gavybai reikėtų papildomų įstatymų. Bendrame Ekonomikos bei Aplinkos apsaugos komitetų posėdyje tokį nutarimą priėmėme tik vieno vienintelio balso persvara. Štai koks stiprus atsirado pasipriešinimas!

Ką dabar turime? Pavyko pasiekti, kad kiekvienam skalūnų dujų gręžiniui būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Tokia Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo pataisa jau priimta ir Prezidentės pasirašyta, nors konservatoriai ir labai spaudė, kad skalūnų dujos būtų išgaunamos, visiškai netiriant galimo poveikio gamtai ir žmogui. Labai svarbu ir tai, kad "Ševronas" turės atskleisti, kokias medžiagas jis pumpuos į gelmes, stumdamas iš ten dujas. Kaip mes jau žinome, išgaunant skalūnų dujas, į gręžinius pumpuojamas smėlio, vandens ir dar kažkokių cheminių medžiagų mišinys. Kas tos kitos cheminės medžiagos, "Ševronas" laiko komercine paslaptimi - netgi JAV Aukščiausiasis teismas yra pripažinęs, kad "Ševronas" jos neturi atskleisti. Tačiau Lietuvoje galioja Lietuvos įstatymai, ir mes tikrai žinosim, ką amerikiečiai ruošiasi laidoti į mūsų gelmes.

- Atrodo, dar buvo pastangų rinkti kažkokius mokesčius vietinių bendruomenių naudai ir nelaimės atvejams?..

- Taip, aš siūliau rinkti papildomą vieno procento socialinės atsakomybės mokestį, kuriuo vietinės bendruomenės galėtų naudoti skalūnų dujų gavybai stebėti bei kontroliuoti ir kitiems socialiniams poreikiams. Dar siūliau rinkti dviejų procentų mokestį specialiam fondui, kuris būtų skirtas nenumatytiems nelaimės atvejams. Labai gaila, tie mano pasiūlymai daugiausia konservatorių pastangomis buvo atmesti ir nepasiekė Seimo posėdžių salės. Aš buvau už tai, kad vietinės bendruomenės turėtų naudos ir galėtų įtakoti procesus, jeigu skalūnų dujos vis dėto bus išgaunamos.

- Bet juk protestai Šilutės ir Šilalės rajonuose kilo ne dėl galimos naudos, bet dėl galimos rizikos. Žmonės nenori rizikuoti savo aplinka ir reikalauja, kad skalūnų dujos nebūtų išgaunamos. Išvengti gavybos nebepavyks?

- Aš taip dar nesakyčiau. Laukia lemiamas mūšis, kai Seime bus svarstomos Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisos. Aš siūlau rinkti 40 procentų skalūnų dujų mokestį. Jeigu toks mokestis bus nustatytas, galimi du tolimesni įvykių variantai: arba skalūnų dujos bus išgaunamos, o Lietuvos valstybė turės realios naudos, arba "Ševronas" paprasčiausiai pasitrauks, nes jam tai gali pasirodyti nepalanki investicija. Visai gali būti, kad amerikiečiai pasitrauks, ir problema kuriam laikui atkris savaime.

- Sakot, Lietuva gali turėti naudos, rinkdama didelius skalūnų dujų mokesčius? Bet juk Žemaitijoje jau apie 20 metų išgaunama nafta, o kas iš to žmonėms? Ką mes turime? Bene pačius brangiausius naftos produktus visame pasaulyje!

- Taip, Lietuva neturi jokios naudos, nors jos nafta - itin aukštos kokybės ir naudojama kosmetikos pramonėje. Kodėl taip yra? Todėl, kad renkamas simbolinis kelių procentų naftos mokestis. Konservatoriai taip sutvarkė, kad jis būtų renkamas net ne pagal pasaulines rinkos kainas, bet pagal kainą gavybos vietoje. Naftos verslovės pristeigė dukterinių įmonių, joms už centus parduoda išgaunamą naftą ir išpumpuoja viršpelnį. Matydamas tokį absurdą, siūlau rinkti realius naftos mokesčius: sausumoje - 22, jūroje - 25 procentus. Bet nežinau, kaip į tai pažiūrės Seimas. Juk tai bus žūtbūtinė kova dėl interesų.

- Priklausote Seimo daugumos koalicijai ir nesate tikras jos sprendimu? Juk konservatoriai su savo partneriais - tik mažuma. Arba gal ne?

- Teoriškai jie mažuma, bet niekas nežino, ar nepavirs į daugumą. Būtų vienybė pačioje koalicijoje, aš taip nekalbėčiau. Darbo partija formaliai yra koalicijos narė, bet labai dažnai balsuoja išvien su konservatoriais. Dėl skalūnų dujų man neaiški ir socialdemokratų pozicija. Tradiciškai oponuodami konservatoriams, jie turėtų būti prieš, bet premjeras A. Butkevičius jau yra pareiškęs, kad jis už skalūnų dujų gavybą, kuri suteiktų Lietuvai ekonominį savarankiškumą. Kartais sunku suprati, kur čia reiškiami realūs interesai, o kur - tik politinis žaidimas. Reikia žinoti, kad tai gali būti ne tik dviejų didžiųjų partijų ginčas - iš tiesų susiduria globaliųjų korporacijų, Rytų ir Vakarų interesai. Nei viena pusė nenorės taip lengvai nusileisti. Jeigu Lietuvoje bus atrasti dideli dujų klodai, tai gali gerokai pakeisti ekonominę situaciją regione, kuriame Rusijos kompanijos norės apginti savo interesus. Štai kodėl nesiryžtu spėti, kaip pasibaigs susirėmimas dėl skalūnų dujų.

- Konservatoriai paprastai yra kaltinami už tai, kad jie pusdykiai pardavinėja Lietuvą Vakarams. Tai gal jų tradiciniai oponentai socialdemokratai šį sykį apgins?

- Taip, konservatoriams visai pagrįstai prikišama tai, kad jie 1999 metais pusdykiai atidavė "Mažeikių naftą" amerikiečių kompanijai "Viljams". Tuometinis premjeras R. Paksas mėgino priešintis, ir už tai jam vėliau buvo stipriai atkeršyta. Sugrįžę į valdžią, konservatoriai pardavė "Mažeikių naftos" akcijų likučius lenkų kompanijai, perpirkusiai įmonę iš " Viljamso". Sakyčiau, vėlgi atidavė pusdykiai. Bet ir socialdemokratų nelaikyčiau dideliais mūsų interesų gynėjais. Kas, ar ne jie rusų "Gazpromui" taip pat pusdykiai pardavė "Lietuvos dujas"? O jei dar prisiminsime jų sukurtą milijardus kainavusį monstrą elektros tarpininką LEO LT... Kieno interesus apgynė tas LEO? Optimizavo elektros skirstymo tinklus, kaip buvo žadama, sumažino elektros kainą?

- Vieni - su Rytais, kiti - su Vakarais. O su kuriais Žemaitaitis? Už skalūnų dujas ar prieš jas?

- Aš už visus mūsų turtus, kurie mums ir turi palikti. Politikos sluoksniuose labai mėgstama kalbėti, kas naudinga Rytams, o kas - Vakarams, tarsi mes patys neturėtume savų interesų. Taip, aš suprantu, kad vienokiu ar kitokiu šio klausimo sprendimu yra suinteresuotas ne tik "Ševronas", bet ir "Gazpromas", "Lukoilas". Bet jeigu esame išrinkti savo žmonių, tai ir žiūrėkime jų interesų. Argi mums svarbu tik "Ševronas" ir "Lukoilas", o šis Žemaitijos kraštas su savo žmonėmis yra tuščia vieta? Kodėl svetimos kompanijos turi pelnytis jų žemėje, nukenčiant vietinių interesams? Kodėl šilališkiai ar šilutiškiai turėtų prisiimti valdžios primetamą riziką, patys nieko už tai negaudami?

Nebūčiau linkęs krypti nei į Rytų, nei į Vakarų pusę - siūlyčiau pasižiūrėti, kas yra po mūsų kojomis. Tarp Rytų ir Vakarų yra dar mūsų interesai. Kol kas dar kalbama tik apie skalūnų dujas, bet juk dilesnėse gelmėse gali būti atrasta ne tik dujų, bet ir naftos. Rusija tokiomis paieškomis jau užsiėmusi. O kodėl mes turėtume atsisakyti tokio lobio, jeigu jis tikrai glūdėtų mūsų žemėje? Argi gamtos turtai - nelaimė? Tikroji nelaimė, kad jie iššvaistomi ir pusdykiai išdalijami svetimoms kompanijoms. Sakyčiau taip: jeigu turim gelmių turtus, susiskaičiuokim ir gaukim iš jų realią naudą. Jeigu naudos nėra - palikime tai kaip rezervą. Gal mūsų vaikai mokės pasinaudoti geriau?

Kalbėjosi Petras DARGIS