Šildomas gruntas pavasariui greitinti

Kategorijos: 

Vakar pradėjome šildyti nebaigto šiltnamio žemę. Daroma taip: 12 V ventiliatorius vamzdžiu varo į žemę orą, tas po žeme vamzdžiuose atvėsta ir kitame gale išlenda lauk.

Lauko oras buvo 3 - 4 laipsniai, o iš žemės jis išeidavo gerokai atvėsęs, vos pusės laipsnio. Išjungus ventiliatorių, termometro daviklis po žeme užfiksuodavo - 0,5 laipsnio. Dar tebėra stiprus įšalas, bet mes tikimės tokiu būdu jį daug greičiau išvaryti.

Į žemę pusės metro gylyje mes su Vincu rudenį esame įkasę 10 cm skesmens plastikinius kanalizacijos vamzdžius. Kondensatui susigerti išpjaustėme skylių.

Bet rudenį šiltnamio nebaigėme - jis liko be stogo. Kada uždengsime stogą, šiltnamyje oras įšils labiau, daug šiltesniu šildysim žemę. Įšalas ilgai neišsilaikys, dėl to nėra jokių abedjonių.

Koks darbo tikslas? Pagreitinti pavasarį?

Taip, mes iš tiesų tokiu būdu tikimės pagreitinti pavasarį. Bet ne tik. Įšildžius žemę, galima bus per šalnas jau iš žemės varyti šiltesnį orą ir apsaugoti augalus nuo šalnų. O karštomis vasaros dienomis tokiu būdu vėsinsime šiltnamio orą, šilumą vėl suvarydami į gruntą. Atgal šiltnamiui šilumą sugrąžinsime naktimis ir tokiu būdu išlaikysime pastovesnę oro temperatūrą. Gali būti, taip mums pavyks pratęsti šiltnamio vasarą ir truputėlį nukelti rudenį.

Grunto šildymas ir jo panaudojimas vietoj šilumos akumuliatoriaus nėra mūsų išradimas. Esame skaitę, kad daržininkai vamzdžius į žemę kasa tik 30 centimetrų. Mes įkasėme pusę metro. Daržininkams reikalingas šiltesnis dirvožemis, nes augalus jie sodina žemėje, o mes darome hidroponikos daržą, ir žemė mums reikalinga tik kaip šilumos akumuliatorius. Pernai mažesnieme hidroponikos darže paskutinius agurkus nurinkome spalio 15 dieną.

Bet pernai nebuvo šalnų! Šiemet šalnas, jeigu jų bus, tikimės atlaikyti naujuoju įrenginiu.

Kainavo jis ne tiek daug - apie 150 litų. Ventiliatoriaus valdymui panaudojome paprasčiausią savadarbį valdiklį, kuris naudojamas saulės kolektoriuose. Valdiklis įjungia ventiliatorių tik tada, kai oras lauke šiltesnis, nei žemėje. Jeigu kurią naktį atšals, valdiklis išjungs ventiliatorių ir neleis aušinti žemės. Vasarą valdiklio daviklius sukeisime vietomis, ir jis ventikliatorių įjungs tik tada, kai oras bus šiltesnis žemėje. Viskas labai paprasta ir nebrangu.

Esame skaitę, kad taip panaudojant įšildytą gruntą, galima atlaikyti ir  -10 laipsnių šalnas. Kol kas to negalime nei patvirtinti, nei paneigti. Eksperimentas tik prasideda, jo rezultatus pranešim vėliau.


PAPILDYMAS: Lygiai po šešių dienų, kai pradėjome šildyti gruntą lauko oru, Kovo 24 dieną, šiltnamyje įšalo nebeliko - metalinis virbas visur labai nesunkiai smigo į žemę. Dar sykį noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiltnamis stovėjo be stogo, lauko oras, kurį varėme į žemę, nebuvo nei kiek pašildytas, galima sakyti, tai net nebuvo šiltnamis. Vadinasi, sandariame, "tikrame" šiltnamyje pavasarį tokiu būdu galima būtų pagreitinti dar labiau.

Komentarai

šiltamio termoreguliacija

Kažkada galvojau, kad šiltnamyje būtų gerai pastatyti vandens talpą, kuri dieną priimtų perteklinę šilumą, o naktį ją atiduotų. Bet kadangi neturėjau šiltnamio, tai kaip ir dauguma "gerų patarėjų" tos idėjos neišbandžiau:(. O apie elektroninį valdiklį tuomet iš vis nepagalvojau.

Gal būt vandens talpa su cirkuliaciniu siurbliuku, keliais senais radiatoriais ir valdikliu galėtų dar efektyviau akumuliuoti šilumą?

Suprantu, kad nemėgstat "teoretikų" kurie patys nieko nedaro, bet gal nesupyksit.

Mūsų daržui tai netinka

Vladai, tikrai nesupyksiu, nes esu girdėjęs apie šilumos reguliavimą vandeniu. Labiausiai jis tinka šildyti gruntui, o mūsų daržovės auga ne žemėje, todėl tai netiks. Vandeniu būtų galima šildyti ir orą, bet tai jau labai neracionalu - sistema pasidarytų griozdiška ir neefektyvi: šildai vandenį, paskui tuo vandeniu - orą. Ar ne geriau iškart šildyti arba aušinti patį orą?

Panašiai yra ir su saulės kolektoriais kambarių orui šildyti. Galima šildyti vandenį ir paleisti į radiatorius, bet daug paprasčiau ir efektyviau iškart šildyti orą ir paleisti į kambarius.

daržininkas argonomas

priklauso nuo šiltnamio tūrio ir vamzdžio ilgio :) o mintis šiltnamiui tai super, būna žmonės trobesius vasarą vėdina žiemą gauną šiltesnį orą vėdinimui :) tik žinoma priklauso nuo vamzdžio tūrio ilgio ir tt :) gal gal lauksim rezultatų

as irgi

Petro paskatintas , pasidariau sildyma dirvos siltnamyje , gaila dabar saulutes mazoka , tai neina pasidziaugti rezultatais . As uzkasiau cinkuotos skardos ortakius ir sekliau nei Petras , noriu kad dabar , pavasari greiciau susiltu plonesnis dirvos sluoksnis . Pasejau ridikelius - jiems patinka saltesne aplinka . Spinatus ir salotas. Uzdengiau agroplevele - laukiam.

Tinka ir tradiciniam

Vienas skaitytojas pranešė, kad tokią grunto šildymo sistemą jis naudoja savo tradiciniame šiltnamyje, o vasarą į vamzdžius (jie irgi skylėti) paleidžia nuo šiltnamio stogo surinktą vandenį. Žemė būna drėgna, daržovių laistyti nereikia. Tik tomis dienomis, kai ilgai nebūna lietaus, jis į vamzdžius vandens prileidžia su vandentiekio šlanga. Labai panašu į hidroponiką,nes augalų šaknys nuolatos aprūpintos vandeniu, skirtumas tik toks, kad jie auga žemėje.

Jau antri metai seku

Jau antri metai seku ukrainiečių forumą apie saulėtąjį vegetarijų (nežinau ar tiksliai išverčiau iš rusų kalbos). Ten ne vienas entuziastas pasistatė truputį kitokio tipo, nei mums įprasti, šiltnamį (viduje žemės paviršius suformuotas su nuolydžiu į pietų pusę, šiaurinė siena apšiltinta, išklota šviesą ir šilumą atspindinčia plėvele) pagal populiarią rusų autoriaus knygą apie protingą daržą (tikiuosi, praeis Petro cenzūrą?). Forume nemažai vietos skirta ir apie požeminius ortakius - populiariausi plastikiniai drenažiniai perforuoti, taip pat Petro naudoti santechniniai, dar kanalai, padaryti iš plytų, bet cinkuoti (nors per juos šiluma perduodama efektyviai) nenaudojami, nes manoma, kad jie per kelis metus po žeme surūdys. O ortakius deda netgi keliais sluoksniais, kad išnaudoti kuo didesnį grunto tūrį optimaliam klimatui šiltnamyje palaikyti.
Giords

Taip, tai iš tiesų geri šiltnamiai

Esu matęs tokių šiltnamių brėžinių. Manau, jie turėtų veikti labai efektyviai ir paankstinti pavasarį. Mūsų šiltnamis kitaip orientuotas, bet vieną sieną (rytinę) kalsime lentomis ir dažysime baltai arba klijuosime folija. Visos keturios stiklinės sienos nereikalingos, jeigu saulė į jį šviečia per visą dieną, oras viduje per daug įkaista. Bitininkai irgi avilius deda taip, kad į vakarą jie atsidurtų šešėlyje. Mūsų šiltnamis vakare irgi negaus tiesioginių saulės spindulių - saulė užlįs už medžių.

Tradiciniame šiltnamyje svarbu šiltai laikyti augalų šaknis, kurios auga žemėje, todėl ten šildomas grunto paviršius. Norint sukaupti šilumos daugiau, daroma antra, gilesnė ortakių eilė. Mūsų daržovės augs induose, todėl grunto paviršiaus šiluma jiems neturės reikšmės. Todėl mes ortakius iškart sukasėme giliau. Gal netgi geriau, jeigu dieną grunto paviršius labai neįkais - oras neperkais. Žodžiu, šiltnamiai nėra vienodi, jie turi savo specifiką, jiems reikalingi specifiniai sprendimai.

Beje, nesupratau Giords padjobkės apie cenzūrą. Tu nori, kad tave užblokuočiau, ar netyčia išsprūdo?

Tiesiog pirminiam pasisakymo

Tiesiog pirminiam pasisakymo variante buvau įdėjęs nuorodą į minėtą forumą, bet šio puslapio "cenzūra" (turbūt yra įjungta kokia apsauga nustatymuose) pasisakymo įdėti neleido, tai ir pajuokavau apie "Petro cenzūrą" :o)
Giords

Kaip

Vamzdis dedamas į gruntą ipjovimais į viršų ar į apačią ?

Žiūrint, ko nori

Atsakymas labai paprastas: jeigu nori, kad kondensatas susigertų į žemę, reikia dėti skylėmis į apačią, o jei nori, kad vanduo kauptųsi - skylėmis į viršų.

Kur efektyviau?

Sveiki klausimas ar bus labai didelis skirtumas jei vamzdzius paklosiu ne po siltnamiu o tarkim salia jo? kadangi mano siltnamis nedidelis 1x2m tai ne kazin ka ju ten pasiklos tai sakau gal salimais prie siltnamio pakloti kad butu didesnis zemes plotas.Ar bus efektas?

Šiluma tegu lieka šiltnamiui

Aišku, šilumą galima kaupti ir kur nors šalia, kad ir už kilometro. :) Bet jeigu nori šildyti šiltnamį, tai reikėtų šildytu būtent šiltnamio žemę. Anksti pavasarį, kol daigai nesusodinti, tokiu būdu galima per kelias dienas ar savaitę išvaryti iš žemės įšalą.
Jeigu šiltnamis nedidelis, tai ir nereikia daug šilumos šalnoms atlaikyti. Be to, vamzdžius galima sukasti giliau, keliais aukštais.

pratesiam minti

Na man reikia sildyti siltnamio ora o ne jo zeme, kadangi siltnamis hidroponinis.Tiesiog siltnamis yra pastatytas tokioje vietoje kad saules gauna tik po pietu(kitur pastatyti kad saules gautu pastoviai, nera galimybes)o kadangi siltnamio plotas mazokas ir iki pietu jame vesoka,norisi suzinoti ar bus efektyvu ir ar zeme sukaups siluma, jei vamzdzius paklosiu salimais siltnamio didesnemia plote, nes kaip Jus sakote, reiketu pakasti giliau po siltnamiu keliais sluoksniais taciau ta bus sunku padaryti nes kuo giliau kasame tuo daugiau statybinio "zuzo" randame:) tai kaip manote ar issilaikys siluma per nakti iki ryto zemeje esancioje salimais siltnamio?

Kalbu iš patirties

Mūsų šiltnamiai irgi hidroponikos, vienas yra labai nedidelis. Pastarajam užteko vieno po žeme pakasto vamzdžio. Taigi kalbu iš patirties. Jeigu turi išankstinę nuostatą arba dėl kitų kliūčių negali kelių vamzdžių užkasti šiltnamyje, kask šalia. Bet neklaidink žmonių - šildyti žemę ne pačiame šiltnamyje, bet už jo - mažiau efektyvu. Pati žemė po šiltnamiu gali būti už šildytuvą, o tu jo neteksi, jeigu šildysi žemę šalia.

supratau

kaip tik norejau isgirsti toki atsakyma, kad akumuliuoti siluma ne siltnamio teritorijoje yra nuostolinga.Dekui

sildomas gruntas

jei suankstyvinus pavasari uzeitu stipresnis saltukas keleta dienu...gal praverstu sioje grandineje tarkim burzuika dviguba sienele siltam orui gamint... minties nepersu, apmastymuose tik.

jau išbandyta

Jau išbandyta. Sistema atidirbo keturis sezonus. Daigus išnešame balandžio 20 dieną, uždarome šiltnamį lapkričio pirmomis dienomis. Būna ir didesnių šalnų, bet į šiltnamio vidų neįsiveržia. Apsieiname be papildomo šildymo - užteka saulės. Žemė - neblogas šilumos akumuliatorius.