Šventadienio slėpinys vietoj mįslės

Kategorijos: 

Alkaniems jie teikia sielos maistą vietoje paprasto kūniško, kurį sukimšo į savo storus pilvus, apvogtiesiems - negendantį dvasinį lobį vietoj niekingo žemiško aukso, kurį pasiliko sau. Vergams jie siūlo vidinę dvasinę laisvę vietoje tos, kurią patys ir atėmė, už darbą atlygins jie po mirties, o vietoj šio sugriauto gyvenimo jie garantuoja geresnį, bet - kapuose.
Kas tai galėtų būti?

Komentarai

Jie yra tikėjimas?

Jie yra tikėjimas? Tie, kurie prikemša savo storus pilvus, kurie pasilieka sau auksą?.. :)

gal juodaskverniai

gal tai juodaskverniai, apsiskelbę tarpininkai su Paparimskiu priešakyje?

Dabar panašiau. :)

Va, dabar panašiau. Tikėjimas pasakomis - tai tik yda, silpnybė, kuria naudojasi tie, kurie prisikemša savo pilvus iš kitų kvailumo. Tai tie, kurie sėdi ant auksinių krėslų ir moko kitus niekinti žemišką turtą, tai tie, kurie reikalauja, kad juos vadintų puikybėmis ir šventenybėmis, bet patys tauškia apie nusižeminimą.

Jie irgi yra reikalingi

Ateina laikas, kuomet daugumai prireikia tikejimo. Tuomet klausimas: is kur ji gauti, jei apie ji nepapasakos tie is misles?

Evaldas

Tikrai reikalingas vaikiškas patiklumas ir beprotybė?

Nesu girdėjęs, kad kas sakytų: reikalingas vėžys, reikalingas vidurių užkietėjimas, reikalinga silpnaprotystė ar visišką beprotybė. Bet infantiliškas tikėjimas vaikiškomis pasakomis, vaikiškąs patiklumas veidamainiais, sukčiais ar net pedofilais esąs labai reikalingas. O kam? Kam reikalinga veidmainystė, kam reikalinga klasta, kam reikalinga niekšybė, kam reikalingas melas, kam reikalingi prietarai? To negali pasakyti ir patys veidmainiai, sukčiai bei pedofilai.

Tik narkomanui atrodo, kad jam reikalingi narkotikai, tik alkoholikas tiki, kad jam reikalingas alkoholis. Sveikas žmogus nė už ką nesakys, kad jam reikalinga priklausomybė.

Paaiškinkit man vieną dalyką:

Paaiškinkit man vieną dalyką: jeigu savo darže kasdami žemę netyčia užtiksit kokią reliktinę liekaną, "akmens amžiaus" ieties arba kirvio antgalį, turbūt užteks proto nenusišnekėti, kad jas ten per milijonus metų lašas po lašo "sukapsėjo" lietūs ir t.t.? Tad jeigu turim sveikos nuovokos suprasti, kad tokiems, iš pažiūros paprastiems dalykams, jau reikėjo žmogaus rankų prisilietimo, tai ką bekalbėti apie tai, kas viršija mūsų supratimą ir jėgas? Suprantu - Jūsų iškeltos temos/klausimai aktualūs ir labai skausmingi - kai tie, kurie turi gyventi Tiesoje - meluoja; liudyti amžinas vertybes - gyvena giliai įleidę šaknis "mėšle" taip toli ir nenubėgę nuo "savo vėmalų"... Tačiau esu sutikęs žmonių,vyrų - ne davatkų, kurie gyvena tikėjimu, narkomanų, kurie 5-10-15-20 metai nesibado, alkoholikų, kurie nebegeria, vyrų, kurie sugrįžo pas savo žmonas, it t.t. Prietarais čia nepavadinsi... Prietarai, beja, žmogaus nepakeičia. Nėra lygybės ženklo tarp tikėjimo ir prietarų... Ir turiu pripažinti - negalėčiau aiškiai nubrėžti linijos tarp tikėjimo ir prietarų... Gal tikėjimą reikėtų labiau sieti su asmeniniu bendravimu su Dievu (būti akis į akį su savo Kūrėju), o prietarai labiau su tuo, ką kiti žmonės sakė/o/ys? Linkiu atrasti Tiesą.

Ramūnas

opiumas liaudžiai

Religija, tai opiumas liaudžiai.
Šiame sparnuotame posakyje labai daug tiesos. Religija kai kuriems žmonėms reikalinga kaip invalidui ramentai, skausmų kankinamam vėžininkui morfijus ar nepakeliančiam "lomkių" narkomanui sekanti dozė. Nedrįsčiau bandyti atimti jos iš tų kurie be jos kentėtų dar labiau. Tačiau būtina suprasti kaip žmonės atsiduria tokioje sunkioje būklėje, kad negali gyventi be opiumo. Kiek pastebėjau labiau į oficialią religiją ar įvairias mistikas yra linkę žmonės kurie vaikystėje neturėjo pakankamo saugumo jausmo ir tikro nuoširdaus emocinio ryšio su savo tėvais ar juos atstojančiais asmenimis. Tai žmogaus asmenybėje palieka dvasinę tuštumą, kurią jie visą gyvenimą bando užpildyti narkotikais, alkoholiu ar religija. Todėl nenuostabu, kad stipriai įsitraukę į religiją buvę narkomanai gali nebesibadyti. tai tiesiog vieno narkotiko pakeitimas kitu.

O remtis argumentais "kurie viršija mūsų supratimą"... Tai elementarus nusišnekėjimas arba sąmoningas smegenų plovimas:(. Tai tas pats kaip sakyti: "jei nežinome kas yra uždarytoje dėžėje - tai aiškus įrodymas, kad joje yra Dievas".

Vladas

Taip, tai priklausomybė

Vladas teisus. Aš pats vadavausi iš priklausomybių ir stebėjau kitus priklausomus žmones. Religija - tokia pat priklausomybė. Jos poreikis atsiranda tik tada, kai suformuojama (dažniausiai - nuo mažens) tokia priklausomybė. O kam ji nesuformuota, tam nėra kokio juodaskvernių, stabų ir ritualų poreikio.

Lygiai taip pat - su alkoholio, narkotikų, nikotino poreikiu. Natūraliai tokių poreikių neatsiranda, jie yra išugdomi. Kas neįprato gerti, tam alus, vynas, degtinė - šlykštu. O kas netapo davatka, tam šlykšti juodaskvernikų veidmainystė, gobšumas ir apgaulė.

Tai ir yra prietaras

Ramūnai, kaip matau, yra keletas dalykų, kurie gerokai viršija tavo supratimą. Tu visiškai susipainiojęs sąvokose, kas būdinga visiems maginio mąstymo žmonėms. O būtent: alkoholikai yra tik tie, kurie vartoja alkoholį. narkomanai - tik tie, kurie vartoja narkotikus. Kas išsivadavo iš alkoholio ir narkotikų vergijos - tas nei alkoholikas, nei narkomanas. Štai aš, buvęs alkoholikas, jau negeriu daugiau nei 15 metų, ir man nereikėjo juodaskvernių apgaulės. O kas išsivadavo iš prietarų, tas jau ne davatka. Viskas labai paprasta.

Supainiojus sąvokas, galvoje ima vaidentis stebuklai, kurie labai panašūs į kliedesius. Kasdien alkoholį geriantis žmogus nelaikomas alkoholiku, nes jis "nesivarto gatvėje", o alkoholio nebevartojantis toliau vadinamas alkoholiku, nes jis "kažkada gėrė". Tada imama pliaukšti: oho, koks stebuklas, kad alkoholikas negeria!..

Iš tiesų čia nėra jokio stebuklo. Žmogus paprasčiausiai išsivadavo iš krikščioniško prietaro ir nebegarbina alkoholio, laiko jį nebe dievo krauju, bet paprasčiausiais nuodais. Juk lakoholizmas laikosi to paties prietaro, kaip ir krikščionybė, kuri garbina alkoholį ir jį laiko dievo krauju. Ir kol dievo kraujo nepavadinti paprasčiausiu gėralu, tol neišsivaduoti iš alkoholizmo prietaro. Taigi krikščionybė - tai ne tik plėšikavimai (turiu galvoje "šventuosius" karus), ne tik sadizmas (turiu galvoje "šventąją" inkviziciją), ne tik pedofilija (turiu galvoje pedofiliją), bet ir paprasčiausias prietaras.

O dėl "pasaulio sukūrimo"... Jeigu tiki vaikiška Biblijos pasaka, kaip dievulis visa tai padarė per 7 dienas ir uždengė žemę gaubtu su skylėmis dangaus šviesai praeiti, tai daugiau čia neberašyk. Ši svetainė skirta mąstantiems žmonėms, o ne infantilams.

Atleiskit, Petrai, kad dar

Atleiskit, Petrai, kad dar kartą įsiterpiu į rimtų, mąstančių vyrų diskusiją apie priklausomybes ir prietarus :) Kaip ten be būtų - infantiliškumas siejamas su vaikiška suaugusio žmogaus elgsena ir mąstysena. Pats auginu keturis vaikus - vyriausiam greitai 7 sueis. Tad su vaikiškomis/infantiliškomis elgsenomis ir mąstysenomis esu gerai susipažinęs: kategoriškumai, užsispyrimai ir t.t... Jūsų pasiūlymas "daugiau čia neberašyk" priminė "varyk iš mano smėlio dėžės" ir davė progos gardžiai pasijuokti.
Kodėl Jums dar kartą nepaskaičius evangelijų? Aišku, ten apie elektros lemputes ir saulės baterijas nieko nerasit parašyta, tačiau nustebsite pamatę, kad Jūsų pasisakymai daugelyje vietų sutampa su Jėzaus pasisakymais - prietarų ir religinių snobų ar juodaskvernių atžvilgiu. Gal tai padės atlaidžiau žiūrėti į žmones, kurie nepaisant prieštaravimų visgi gyvena tikėdami? Ir domisi saulės kolektoriais...

Nieko sau patarėjas

Nors tu, kaip matau, esi pamokslaujanti davatka, bet vieną dalyką pastebėjai teisingai: mano nusiteikimas prieš kunigus, davatkas (fariziejus), teologus (Rašto aiškintojus) ir apskritai prieš religiją visiškai sutampa su religinio maištininko (ne Dievažmogio, bet realios istorinės asmenybės) Jėzaus mokymu. Jėzus man yra didžiausias autoritetas ir Mokytojas. Tik išankstinę arogantišką nuomonę turintis ir manęs visiškai nepažįstantis davatka galėjo man pasiūlyti paskaityti evangelijas. Aš jas ne skaitinėju, aš jas daugelį metų labai atidžikai studijavau ir jau seniai pamačiau, kad juodaskvernių mokymas yra absoliučiai priešingas Jėzaus mokymui. Jeigu tu, arogantiškas davatka, būtumei paskaitęs bent keletą mano straipsnių šita tema, tokių idiotiškų patarimų nedavinėtumei.

Jeigu tai nekliudys tavo davatkiškai arogancijai, paskaityk kad ir šituos dalykėlius: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/krik%C5%A1%C4%8Dionyb%C4%97s-ili...

http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/visai-kita-evangelija

Daugiau panašių straipsnių yra skyriuje: http://petrasdargis.lt/?q=kategorijos/kunigai-prie%C5%A1-mai%C5%A1tinink...

Kai paskaitysi, tikiuosi eisi velniop su savo kvailais išvedžiojimais ir infantiliškais tikėjimais. Davatkų vieta stabmeldyklose, o ne mano svetainėje. Jokių diskusijų su alkoholikais, narkomanais, davatkomis ir kitais psichopatais. Ate.

juodaskverniai

Ai Petrai nestumk taip jau labai ant tu juodaskverniu. Jie tik paprasciausiai dirba savo darba nes pasirinko tokia profesija o ji kaip ir visos kitos profesijos nera labai lengva. kaip ir kokie policininkai (kurie irgi daro nusikaltimu gal dar daugiau nei paprasti zmogenai). ar politikai kuriu darbas irodyti savo sventa tiesa kuria patys nevisada tiki (tas pats ir su juodaskverniais)
tik aisku visus situos reiktu priskirt prie zmonijos tranu. bet tranai irgi turi savo paskirti....

Jie nėra tranai

Taip, Bambyze, juodaskvernių darbas nelengvas, labai dažnai jis pasibaigia alkoholizmu, šizofrenija ar pedofilija. Negi ilgai ištversi, viena galvodamas, kita sakydamas o trečia darydamas? Moralinė sumaištis baigiasi proto sumaištimi - toks jau psichologijos dėsnis.

Visgi nedrįsčiau katalikų juodaskvernių lyginti su tranais. Tranai atlieka labai svarbią gyvybės funkciją - jie apdulkina bičių motinėlę. O katalikų juodaskverniai negali ir to. Jeigu išdulkina kokį vaiką ar suaugusį kataliką, tai tik nelegaliai.