Deimanto saulės kolektorius - pigiau nebūna

Kategorijos: 

Ar jūs nenorėtumėt tokio prietaiso, kuris dykai šildytų vandenį, o pats nekainuotų nė cento? Sakot, negali būti? Gali! Pernai vasarą tokį saulės kolektorių  vilnietis Deimantas Motiejūnas įsirengė savo sode.

Buvo toks visai nieko namelis, o už jo atsirado tikra nesąmonė: ant dviejų stulpų pakelta ir trečiu stulpu paremta skardinė 200 litrų bačka, apvilkta juodu šiukšlių maišu, šalia - senas medinis daugiabučio langas. Sodo kaimynai teisėtai pasipiktino ir ėjo pasižiūrėti, kokias durnystes išdarinėja šis, atrodo, lyg ir ne visai nublūdęs žmogus.

 

Bet prieini arčiau, randi čiaupą, atsuki ir pasipila karštas vanduo. Per vasaros karščius jis buvo toks karštas, kad negalėjai maudytis - reikėjo skiesti šaltu. Ir visa šiluma - iš šalia padėtų dviejų senų išmestų langų!

- Aha, saulės kolektorius, -  sakė vienas kaimynas. - Čia nieko ypatingo, aš seniai žinau apie saulės kolektorius. Seniai buvau galvojęs pasidaryti, daug seniau, negu tu...

Tikrai viskas labai paprasta: imi plastikinį vamzdį, išraitai jį gyvatuku už stiklo, sujungi su statine pagal štai šitą schemą:

 

Bet ne, šita schema negerai. Vos  tik Deimantas įjungė vandentiekį, skardinė bačka išsipūtė ir vos nesprogo. Ji negali atlaikyti kelių atmosferų slėgio. Ką daryti? Reikia čiaupą dėti ne duše, bet jungti prie vandentiekio vamzdžio. Dušo čiaupas visą laiką turi būti atsuktas. Tarsi tai būtų atvira bačka, kuri parodyta šitoje schemoje:

Dabar - liuks. Visą vasarą buvo karšto vandens ir praustis, ir indams plauti. Ir nieko tai nekainavo!

O pats prietaisas?

Štai tokia Deimanto sudaryta sąmata:

senas mamos išmestas daugiabučio langas, kurį ji pakeitė plastikiniu - 0 Lt;

tuščia darbovietėje išmesta 205 litr tepalų bačka - 0 Lt;

sąvartyne rasta plastikinė žarna - 0 Lt;

senas dušas ir rūsyje rūdiję seni čiaupai - 0 Lt;

trys miške patyliukais nusikirstos pušaitės stulpams - 0 Lt;

medinis šiukšlių krūvoje rastas padėklas, kurį Deimantas panaudojo saulės kolektoriaus pagrindui - 0 Lt;

darbuovietėje nušvilptas šiukšlių maišas - 0 Lt;

juodų dažų likutis senoje dėžutėje - 0 Lt;

iš viso: 0,0 Lt.

O darbas? Deimantas sako, kad reikėtų skaičiuoti ir darbą - mat jis visą savaitę turėjo didelį nemokamą malonumą kuistis su savo kūriniu. Kitas būtų pasidaręs daug greičiau, o jis dirbo pasimėgaudamas. Ilgiausiai truko, kol jis prie skardinės bačkos kempu privirino metalinius vamzdelius, - tai buvo  daugiausiai kruopštumo reikalaujantis darbas.

Žodžiu, pigumo rekordas. Pigiau už dykai nebūna! Net ir maniškiai, kuriuos, atrodo, dirbau pačiu paprasčiausiu būdu, kainavo kelis šimtus.

Bendrijos pirmininkas, pamatęs  šį prietaisą, juokais pagrasino apmokestinti. Juk bendrijos nariams priklauso tik šaltas vanduo, o štai Deimantas ima karštą! Kitas kaimynas pasipiktinęs sakė, kad jis tokiais niekais nežaidžia, nes dar užsidirba dujoms, kad pasišildytų virdulį vandens. Turtuolis jau kuris laikas į sodus važinėjo autobusu, nes automobiliu važiuoti nebeįmanoma - šitaip pabrango prakeiktos dujos!

Tegu važiuoja. Kiekvienam - savo.

 

 

 

 

Komentarai

deimantukas

Tokio paprasto ir labai naudingo saulės kolektoriaus pac nebūčiau pasigaminęs. Nes nebūčiau sugalvojęs. Ačiū tau, Petrai ne tik už mintis, pavyzdžius, tačiau ir už atvykimą pas mane į sodą ir tam tikrų klaidų saulės kolektoriuje ištaisymą ir jo patobulinimą.
Dar buvo labai sunku nugalėti stereotipą, kad neva tokius saulės kolektorius galima statyti tik vienkiemiuose, kur nelabai kas mato, o sodininkų bendrijose toks vaizdas neva kraupina praeivius.
Keli kaimynai pradžioj labai juokėsi ir sakė, kad aš visai nublūdau. Dar sakė, kad kur kas paprasčiau užkaisti vandenį, na, jei ne ant elektrinės, tai ant dujinės viryklės.Tačiau po to tie patys kaimynai ėjo pas mane su kibirėliais ir prašė įpilt to kvailo karšto vandens, nes jiems neva nėra laiko užsikaisti, kad išplaut indus, nes jie skuba namo, o to karšto vandens pas mane ir taip per daug.
Kai rekonstruosiu namuko stogą, pastogėje, kiek galima aukščiau įtaisysiu tokią didelę vandens saugyklą ir saulės kolektorių ant stogo.

sveiki

Planuoju pasidaryti panašų kolektorių, bet kilo pora klausimų:
1) kokio diametro tūrėtų būti kolektoriuje išraitytas vamzdis kad vyktų savaiminė cirkuliacija?
2)ar pavyktų paspartini savaiminę cirkuliaciją, jei šalto vandens stulpui panaudočiau didesnio diametro vamzdį?

Storesni vamzdžiai - mažesnis pasipriešinimas

Storesni vamzdžiai - mažesnis pasipriešinimas. Bet labiausiai cirkuliacijos greitis priklauso nuo vandens stulpo aukščio. Kuo didesnis aukščių skirtumas tarp saulės kolektoriaus ir vandens indo, tuo geresnės cirkuliacija.

Mano sistemos vamzdžių skersmuo 20 mm.

Siulyčiau

nepastebėjau ar jūsų tinklapy yra skiltis DUK(dažniausiai užduodami klausimai) kiek naršiau šiame tinklapyje ne pirmas ir tikiuosi ne paskutinis tokius klausimus uždavinėju. MAnau būtų kur kas paprasčiau rasti visą techninę ir dominančią informaciją nei skaitinėti po atskirais straipsniais komentarus ir tikėtis, jog rasi atsakymą i dominantį klausimą. O ir jums ko gero pabosta i tuos pačius klausimus atsakinėti.
Ačiū už atsakymą.
Sėkmės prisijaukinant motulę gamtą :)

vamzdziu diametras

kuo vamzdziai bus storesni tuo bus didesni silumos nuostoliai. Pas mane nuo kolektoriaus iki boilerio yra 6 m. Turiu pravedes 16 mm vamzdzius (vidinis diametras), kurie apsiltinti, gan stora silumos izoliacija, taciau atlikus matavimus per 6 m temperatura nukrenta apie 10 laipsniu (kolektoriaus auksciausiame taske 59, o prie boilerio i gyvatuka ateina 49 laipsniai).
Is boilerio i kolektoriu grizta 25 laipsniu.
Tarp kolektoriaus auksciausio tasko ir boilerio virsaus apie 1,5 metro.
Idomu gal uztenka vieno storesnio vamzdzio pvz. salto (griztancio is boilerio i kolektoriu,karsto butu plonesnis tada butu mazesni silumos nuostoliai.
Kaip jus manot ar abudu vamzdziai (karstas ir saltas)turi buti vienodo storio ar gali buti skirtingo diametro, kad pasiekti maksimalu rezultata.
Taipogi manau, kad debitas taip pat sumazejai, del trisakiu bei jungciu, nes per jungtis labai sumazeja vamzdzio pralaidumo diametras.

Geriau vienas nei du

Taip, storesniame vamzdyje užsilaiko daugiau vandens, todėl šilumos nuostoliai padidėja. Tačiau vienas storesnis vamzdis daug geriau už kelis plonus - jo paviršiaus (aušinimo) plotas būna mažesnis. Galite skaičiuoti patys, formulė 2piR, kur pi= 3,14

Jeigu saulės kolektorių darote iš vamzdelių, tada - atvirkščiai. Geriau daug plonų vamzdelių, negu vienas storas, nes čia reikalingas didesnis paviršiaus plotas. Kad būtų didesnis debitas, vamzdelius sujunkite lygiagrečiai. Beje, saulės kolektoriai iš vamzdelių reikalauja daug darbo ir yra brangūs. Daug paprasčiau juos daryti iš plokščiųjų skardinių radiatorių, tik pačią saulės kolektoriaus dėžę (išklotą juoda skarda) reikėtų daryti kelis kartus didesnę už radiatorių, kad būtų didesnis saulės šildomas plotas.

Šiltas vanduo būna labiau išsiplėtęs, bet jo vamzdžio nepatarčiau daryti storesnio, nes dar padidėtų šilumos nuostoliai.

storis

tai tu sulai salto vandens vamzdi daryti storesni o karsto plonesni?
PVZ.
Is kolektoriaus i boileri atena karstas vanduo 16 mm vamzdis,
o is boilerio i kolektoriu gryztantis atveses vanduo 20 mm. Ar dėti dar storesnį vamzdį?
Gal zinote kaip apskaiciuoti vandens debita savitakeje sistemoje zaidziannt su vamzdziu diametrais ir esant 1,5 m aukscio skirtumui?

Aš dėjau 20 mm vamzdžius -

Aš dėjau 20 mm vamzdžius - cirkuliacija vyksta.

Labai norint, galima mėginti cirkuliacijos greitį savitakinėje sistemoje, nors to niekada nedariau. Tam reikėtų nustatyti šilto iš šalto vandens svorio skirtumus. Kuo aukštesnis vandens stulpas, tuo didesnis bus svorio skirtumas. Visa bėda, kad jis priklausys ir nuo vandens temperatūros, Kuo karštesnis bus vanduo, tuo jis labiau bus išsiplėtęs, vadinasi, lengvesnis. Žodžiu, cirkuliacijos greitis ir vandens debitas savitakinėse sistemose labai nepastovus, skaičiavimas pasidarytų labai sudėtingas.

Aš nemanau, kad kaitaliojant vamzdžių skersmenį, galima pasiekti reikšmingų rezultatų. Sistema iš 22 mm vamzdžių veikia, ir to gana. Jeigu nori LABAI sumažinti šilumos nuostolius ir padidinti naudingumo koeficientą, dėk dar cirkuliacijos siurblį ir elektroninį valdiklį, kad iš saulės kolektorius būtų išsunkta visa šiluma. Tegu sistema veikia ir savitakos būdu (tarkime, dingus elektrai), ir priverstinai (kad veiktų greičiau ir būtų mažiau šilumos nuostolių). Šiemet savo savitakinei prijungiau cirkuliacijos siurblį, ir efektyvumas labai padidėjo. Sušvitus saulei, 4 kv.m. duoda apie 2 kilovatus. To tikrai per akis. Saulės kolektoriai - vieno stiklo, beveik visi - iš juodų plastikinių vamzdelių ir tik vienas - skardinio radiatoriaus. Žinoma, dabar visus daryčiau tik iš skardinių radiatorių, tokius dabar darau ir kitiems, bet maniškiai daryti maždaug prieš 10 metų, kai dar neturėjau tiek patirties ir dariau kuo pigiau bei paprasčiau. Užtat jie iškart atsipirko - net nežinau, kiek sykių...

kodel 20 mm

tu dejai 20, as dejau 16, abejais atvejais vyksta cirkuliacija, taciau neefektyviai. Tai idomu, koks butu efektyviausiais diametras gal 25, 32,......, kad butu kuo didesnis naudingumas (zinoma nenaudojant siurblio).
Ar kas gali pasakyti, katras vamzdis (karsto ar salto)turi buti storesnis?
Ar abu turi buti vienodo storio?

Jau atsibodai

Nebekvailiok. Aš jau sakiau - jeigu nori efektyvumą padidinti iš esmės, dėk siurblį ir valdikjlį. Jeigu nenori, tai kurių velnių kapstaisi po smulkmenas?

Mano namuose šildymo sistema padaryta labai tvarkingai, iš pradžių eina storas vamzdis, po atsišakojimo - plonyn. Žodžiu, debitas paskaičiuotas, kad vamzdžiai niekur netrukdytų cirkuliacijai. Nežiūrint į tai, savitakinė sistema pasižymi LĖTA cirkuliacija. Įdėjau cirkuliacijos siurblį, elektroninį valdiklį - visai kitas reikalas. Panašiai aš dariau su saulės kolektoriais.Juose išraičiau ´16 mm vamzdeklius, o kad nenukentėtų debitas, iki jų atvedžiau 20mm vamzdį. Bet kas iš to? Viską lemia šilto ir šalto vandens svorių skirtumas, nuo vamzdžių jis nepadidėja.

Jeigu nori savitaka pavyti elektra varomą siurblį - daryk į sveikatą, bet nekvaršiok kitiems galvos.

siurbliukas

Laba diena,
Gal galėtumėte pasiūlyti iš kur būtų galima įsigyti cirkuliacinį siurbliuką su nedideliu debitu. Karsto vandens cirkuliaciniai siurbliai kainuoja apie 500 litų,mano kišenei per brangu, ką daryti :(
Mano saules kolektoriaus sistemos tūris yra apie 12 litru. Šildymo sistemos cirkuliaciniai siurbliai yra labai didelio našumo ir vartoja daug elektros ir manau kad ilgai nelaikytu, nes valdiklis ji kas kelias sekundes junginetu.
Jei nežinote iš kur gauti, tai gal galite pasiūlyti kokio debito ieskoti 12 litru sistemai 10 litru per minute ar .............
pasiryzes sumoketu 200-300 lituku.

Brangu - nepirk

Jau sakiau - atsibodai. Taigi man visai nesvarbu, ar tu naudosi kokį siurbliuką ar nenaudosi. Neužsiimu siurblių prekyba, ir man nėra jokio reikalo užsiimti siurblių rinkodara. Pasakiau, ką žinau iš savo patirties. Veikia ir savitakinės sistemos (tokią tariu pats), bet priverstinė cirkuliacija daug greitesnė. Netiki - tavo reikalas.

Man visai nesvarbu, kas tavo kišenei brangu, o kas pigu. Brangu - nepirk. Galiu kalbėti tik apie cirkuliacijos greitį, šilumos nuostolius, efektyvumą. Tavo galimybės yra tavo.

Cirkuliacijos siurbliai, kuriuos naudoju aš ir kuriuos naudoja kiti savadarbių saulės kolektorių meistrai, kainuoja ne 500, bet apie 350 Lt. Jeigu tau tokie nepatinaka, dėk brangesnį. Kokį nors verdančiam vandeniui, jeigu tau atrodo, kad saulės kolektorių grįžtamasis vanduo yra tokios aukštos temperatūros.

skirtumas tarp savitakes ir priverstines cirkuliacijos

Gal gali pasidalinti info naudingumo skirtumai tarp savitakes ir priverstines cirkuliacijos, kokia nauda pats pasiekiai?
kokia temperatura pasiekdavai boileryje su savitake sistema ir priverstine?
Per kiek laiko ikaisdavo boileris su savitake ir priverstine sistema?

vamzdis

jei pacio kolektoriaus vamzdzius padarysi labai storus jie nepasieks aukstos temperaturos, nes bus didelis vandens kiekis kolektoriuje.
As daryciau kolektoriu is kokio 15 mm vario ar aliuminio, o tarp boilerio ir kolektoriaus sujungciau 20 mm. kad greiciau atiduotu karsta vandeni.

vamzdukas

is ko darysi kolektoriu? Siulyciau is aliuminio arba vario kokio 15 mm.
Vamzdelius sujungti lygegriaciai, tada bus didesnis debitas, jei pajungsi nuosekliai (gyvatele) manau, kad per visa diena pilnai neikaitins boilerio, nes bus per mazas debitas.

vamzdis

is ko darysi kolektoriu? Siulyciau is aliuminio arba vario kokio 15 mm.
Vamzdelius sujungti lygegriaciai, tada bus didesnis debitas, jei pajungsi nuosekliai (gyvatele) manau, kad per visa diena pilnai neikaitins boilerio, nes bus per mazas debitas.

nieko gero

is ko darysi kolektoriu? Siulyciau is aliuminio arba vario kokio 15 mm.
Vamzdelius sujungti lygegriaciai, tada bus didesnis debitas, jei pajungsi nuosekliai (gyvatele) manau, kad per visa diena pilnai neikaitins boilerio, nes bus per mazas debitas.

as uz

sužavėtas Petro veikla, šaunuoliai, kurie užsiima ne vien skaitimu , o imasi realios veiklos , gyventi vadovaujantis savo galva yra labai svarbu, nuo cia ir prasideda tikra valstybe su tikrais žmonemis , ne avynu banda.
Ačiu , nenuleiskyte ranku , jusu veikla reikalinga labiau neikeliu ministeriju kartu sudejus.

O kodel ant backos reikia

O kodel ant backos reikia uzmauti juoda maisa, ar negeriau butu skaidrios pleveles maisas?

Tikrai taip.

Manau puikiai tiktu ir skaidri plevele. Taciau moviau maisa, nes jis juodas ir geriau sugeria siluma.Is tikruju nezinau, kas geriau :-).
deimantukas

Skaidri, aišku, geriau

Skaidri plėvelė, aišku, būtų geriau. Matyt, kokį turėjo, tokį užmovė. :)
Aš būčiau bačką nudažęs juodai, o maišą užmovęs skaidrų.

smagumas

"Bendrijos pirmininkas, pamatęs šį prietaisą, juokais pagrasino apmokestinti. Juk bendrijos nariams priklauso tik šaltas vanduo, o štai Deimantas ima karštą! Kitas kaimynas pasipiktinęs sakė, kad jis tokiais niekais nežaidžia, nes dar užsidirba dujoms, kad pasišildytų virdulį vandens. Turtuolis jau kuris laikas į sodus važinėjo autobusu, nes automobiliu važiuoti nebeįmanoma - šitaip pabrango prakeiktos dujos!

Tegu važiuoja. Kiekvienam - savo." - che che che, šanuoliai jūs, konstruktoriai :) matosi, jog mylite gyvenimą :)