Kaip pasidaryti pigų saulės kolektorių

Kategorijos: 

Kylat energijos kainoms, mes vis daugiau mokame už savo būsto ir vandens šildymą. Lyg ir nėra išeities, nors kiekvienas namo pietinės sienos ir stogo kvadratinis metras galėtų veikti kaip didelio galingumo šildytuvas. Už tą šilumą valstybės palaikomiems monopolininkams nereikėtų mokėti nė cento, o įdėtos sąnaudos atsipirktų per keletą mėnesių.

Saulė - nemokama katilinė
Pagrindinis energijos šaltinis mūsų planetoje yra ne kokie skirstomieji tinklai ar katilinės, o saulė. Kada kūrename akmens anglį, naftą arba dujas, mes iš tiesų naudojamės per milijonus metų žemėje susikaupusia saulės energija. Toks energijos gavybos būdas yra  brangus, o jos resursai baigia išsekti. Mažėjant resursams, jų kaina tik kils, o Lietuvoje, kur visas valstybės aparatas tarnauja monopolininkams, jos kils dar sparčiau.

Tačiau saulės energija galėtume pasinaudoti paprasčiau, tiesiogiai, niekam už tai nemokėdami nė cento. Dalį  spindulių, kurie kiekvieną dieną ateina nuo saulės, mūsų planetos atmosfera atspindi atgal į kosmosą, kita dalis prasiskverbia iki pat žemės. Saulės spindulių srautas žemės paviršiuje pasiskirsto labai netolygiai - tai priklauso nuo geografinės padėties ir metų laiko. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad vidutinis metinis spinduliavimas Lietuvoje siekia maždaug 1000 kWh į 1 kvadratinį metrą.

Šnekant paprasčiau, kiekvienas saulės apšviestas kvadratinis metras Lietuvoje veikia kaip 230 vatų šildytuvas. Vasarą tokio šildytuvo galingumas dar didesnis. Koks jūsų pietinės sienos plotas? Ar tik ne 50 kvadratinių metrų? Vadinasi, siena galėtų veikti kaip 11,5 kilovatų galingumo šildytuvas. Vandeniui šildyti tokio galingumo nė nereikėtų…

Kodėl tokiu turtu nepasinaudojus?

Brangi įranga neatsiperka
Nors saulės kolektoriai Lietuvoje seniai ne naujiena, jų čia pamatysi kur kas rečiau, negu kitose tos pačios platumos šalyse, tarkime, Danijoje. Didžiausia kliūtis naujovei plisti yra nežmoniškos kainos.

Užsienyje saulės kolektoriai yra palyginti nebrangūs ir greitai atsiperka, bet kai mūsiškiai importuotojai įsigeidžia pasakiško pelno ir užriečia kainas, jie paprastam vartotojui pasidaro nebeįkandami. Labai abejotina, ar dešimt tūkstančių kainavusi įranga apskritai atsipirks.

Žmogus skaičiuoja labai paprastai: tarkim, vidutinė šeima vandeniui šildyti per mėnesį išdegina elektros už 100 litų. Saulės kolektoriumi galėsi naudotis tik pusę metų, vadinasi, per metus sutaupysi apie 500 litų. Kada atsipirks saulės kolektorius, jeigu jis su montavimo darbais kainavo 10 tūkstančių? Lygiai po 20 metų! O per tą laiką negi nebus gedimų?

Paskaičiavus išeina, kad pirktiniu saulės kolektoriumi šildyti vandenį būtų tik šiek tiek pigiau, nei... elektra. Štai kodėl tokia didelė investicija yra abejotina.

Tačiau bent kiek nagingesnis žmogus gali išsisukti, nemokėdamas tūkstančių nei monopolininkams energetiokams, nei lupikaujantiems įrangos pardavėjams.

Paprasčiausi šildytuvai
Daugelis žmonių nė neįtaria, kad saulės kolektorius iš tiesų yra labai paprastas išradimas, jis gali veikti be jokių pagalbinių siurblių, vožtuvų ir elektronikos. Užtenka žinoti keletą fizikos dėsnių, ir galima imtis darbo.

Tikriausiai visi esame pastebėję, kad vasarą saulė labiausiai įkaitina juodus daiktus. Jeigu saulės atokaitoje patiesite juodą plastikinę vandentiekio žarną, vanduo joje įkais iki keliasdešimt laipsnių. Ar daug tokiu būdu gali prišilti vandens? Priklauso nuo žarnos. Kuo ji storesnė ir ilgesnė, tuo daugiau tilps vandens. Tarkim, vieno metro ilgio standartinėje 32 milimetrų diametro žarnoje telpa beveik litras vandens. Numeskite saulėje 50 metrų tokios žarnos - štai jau penki kibirai karšto vandens! Plaukit indus, prauskitės, skalbkite.

Jeigu saulėje paliktą žarną dar apsuksite polietileno plėvele arba suvynioję apdengsit stiklu, vanduo joje kais dar labiau ir sparčiau. Tai jau bus gana našus vandens šildymo įrenginys. Šilalėje mačiau tokį savadarbį saulės kolektorių, kurio vamzdžiais prateka ir sušyla tiek vandens, kad užtenka visai vienbučio namo šeimai. Jo konstruktoriai pasinaudojo gerai žinomu dėsniu: eidami pro stiklą ar polietileno plėvelę, ultravioletiniai saulės spinduliai skyla į infraraudonuosius šiluminius spindulius. Štai kodėl po stiklu ar po plėvele taip smarkiai įkaista šiltnamio oras, kodėl saulėtą dieną pasidaro karšta ir automobilyje. Infraraudonieji spinduliai puikiausiai kaitina vandenį saulės kolektoriuje.

Taigi patį paprasčiausią saulės koletorių gali pasidaryti bet kuri namų šeimininkė, šiltą vasaros dieną paklojusi saulės atokaitoje vandentiekio žarną už keliasdešimt litų. Pridengusi tą žarną polietileno skiaute, ji kelis kartus padidintų savo šildytuvo galingumą.

Vandens reikia ir naktį
Tokie patys paprasčiausi saulės kolektoriai turi vieną didelį minusą - jie karštą vandenį tiekia tik dieną, kol šviečia saulė. Nusileidus saulei ir atvėsus orui, atvėsta vanduo ir lauko vandentiekio žarnoje. O juk šilto vandens prireikia ir naktį, ir rytą…

Ar galima kokiu nors paprastu būdu sukaupti pakankamas karšto vandens atsargas?

Esu matęs kaimuose nuo žemės keletą metrų pakeltų juodai nudažytų metalinių bosų su vandeniu. Tai - nebloga išeitis. Jeigu šaltą vandentiekio vandenį leisit į bosą pro apačią, o išbėginsit pro viršų, turėsite neblogą vasaros dušą. Vakare po juo galės nusiprausti visa šeima.

Tačiau iki ryto vanduo tame bose atauš. Be to, jo ir nelabai daug prikais. Kadangi saulė šildo palyginti nedidelį boso plotą, įrenginio galingumas nebūna didelis. Vadinasi, reikia padidinti saulės šildomą plotą, o vandens rezervuarą apšiltinti, kad jis neatvėstų.

Jeigu apačioje ant juodai  nudažytos skardos išraitysite juodą vandentiekio žarną ir sujungsite ją su bosu, prasidės įdomūs dalykai. Juoda skarda labai sparčiai įkais - į didelį plotą krenta daug spindulių. Įkais ir žarna. Joje įšilęs vanduo ims kilti į viršų, o šaltas iš boso tekės į apačią. Taigi žarna ims šildyti visą bosą. Svarbu, kad vienas žarnos galas būtų sujungtas su bosu viršuje, o kitas - apačioje.

Tokiu labai paprastu principu veikia vienbučių namų šildymo sistemos. Jų meistrai pasinaudojo vandens savybe nuo šilumos plėstis ir lengvėti. Yra sakoma, kad šiltas vanduo kyla aukštyn, bet iš tiesų jis kyla ne pats savaime - jį stumia aukštyn kur kas sunkesnis šaltas vanduo. Tokiai cirkuliacijai palaikyti nereikia pagalbinių siurblių - vandenį vamzdžiais varinėja pati šiluma.

Didesnis ar brangesnis?
Dabar žinome jau beveik viską, kas yra reikalinga saulės kolektoriui pasidaryti.

Imame medžio drožlių plokštę, klojame ant jos skardą, nudažome juodai, ant skardos išraitome juodą plastikinę žarną. Kad būtų mažesni šilumos nuostoliai, tarp skardos ir plokštės padėkite kokios nors šilumai nelaidžios medžiagos, tarkim, paralono, akmens vatos, putoplasto… Dabar išraitytą žarną reikia apdengti stiklu. Tam reikalui galite panaudoti paprasčiausią medinį daugiabučio langą. Juos žmonės dabar keičia plastikiniais ir paprasčiausiai išmeta arba parduoda už kelis litus. Uždėkite langą ant viršaus ir medsraigčiais pritvirtinkite prie plokštės. Štai jums ir saulės kolektorius.

Dabar jį sujunkit su vandens rezervuaru. Naudojant plastikinius vamzdžius, standartinėmis movomis tai padaryti labai paprasta. Jeigu saulės kolektorius bus žemiau, o rezervuaras - aukščiau, vanduo cirkuliuos savaime. Tokį kolektorių galima jungti ir prie šilumokaičio. Tekėdamas šilumokaičio “gyvatuku”, karštas saulės kolektoriaus vanduo šildys vandentiekio vandenį.

Jeigu jūsų šilumokaitis arba rezervuaras yra pirmame aukšte, saulės kolektorius turės stovėti ant žemės arba jį turėsite tvirtinti pačioje pietinės sienos apačioje. Statmenai pastatytas kolektorius gauna mažiau spindulių. Kur kas daugiau jų patenka į saulės kolektorių, kada šis stovi 45 laipsnių kampu, tarkim, pakeltas ant kraiginio stogo. Tačiau, keldami kolektorių ant stogo, vandens rezervuarą turėsite kelti dar aukščiau - į patį stogo viršų. Reikia turėti galvoje, kad natūrali cirkuliacija bus tuo geresnė, kuo didesnis aukščių skirtumas tarp šilumos šaltinio ir boso. Žinodami šias aplinkybes, galite pasirinkti jums labiau tinkantį variantą.

Prieš pradėdami darbą, turėtumėt apsispręsti, kiek jums reikės karšto vandens, o pagal tai nustatyti saulės kolektoriaus dydį. Aš vienam žmogui skyriau vieną daugiabučio lango dydžio saulės kolektorių. Taigi keturiems namo gyventojams - keturi tokie kolektoriai. Užtenka ir lieka.

Dirbant gali iškilti ir toks klausimas: o gal saulės kolektoriui naudoti ne plastikinius, bet varinius vamzdelius? Varis yra daug laidesnis šilumai, jį naudodami, pasieksite didesnį įrenginio našumą. Bet jis brangus. Be to, vario vamzdžius sujungti su visa sistema ne taip paprasta, ne bet kuriam namų meistrui tai įkandama. O plastikinius vamzdžius standartinėmis movomis gali sujungti bet kuris savamokslis.

Yra dar vienas niuansas: varinio saulės kolektoriaus negalėsite vandeniu užpildyti ankstyvą pavasarį, kol dar būna stiprios šalnos - užšalęs vanduo vamzdelius suplėšys. Vadinasi, kolektorius turi būti pildomas ne vandeniu, bet antfrizu arba gliukoliu, reikalingas ir šilumokaitis, o ne paprasčiausias vandens bosas. Sistama pasidaro sudėtingesnė. O plastikiniai vamdžiai elastingi, šalnų nebijo.

Taigi galite daryti mažesnį, galingesnį, bet ir brangesnį saulės kolektorių iš vario vamzdelių. Tačiau galite naudoti pigesnius, mažiau laidžius plastikinius vamzdžius ir tą patį galingumą pasiekti didesniu saulės šildomu plotu.

Aš pasirinkau antrąjį variantą ir dariau pačius pigiausius, kokie tik įmanomi, saulės kolektorius. Nesakau, kad jis visiems bus pats geriausias. Yra neblogas ir nebrangus  variantas daryti saulės kolektorius iš plokščių skardinių radiatorių. Keičiantis madoms, jie išmetami į sąvartynus - ten jų galima nusipirkti labai pigiai. Skardinis radiatorius yra kur kas laidesnis šilumai, negu plastiko vamzdeliai, prie radiatoriaus prijungti vamzdžius irgi gana paprasta. Tik nepamirškit nudažyti juodai, o artėjant šalnoms išleisti vandenį!

Aš sdavo kolektorių galingumą didinau didesniu plotu. Darydamas kuo didesnį saulės šildomą plotą, juodus plastikinius 20 milimetrų diametro vamzdžius nutiesiau per visą pietinę sieną ir apdengiau daugiabučių langais. Sienos kolektoriai stovi ne pačiu geriausiu kampu į saulę, bet duoda naudos ir žiemą, per šalčius, kai stovi be vandens. Suspindus saulei, namo siena už stiklo netgi vasario mėnesį įkaista iki keliasdešimt laipsnių. Šilta lauko siena - mažiau išlaidų namo šildymui. Ant stogo sukelti kolektoriai tokios naudos neduos.

Tokie saulės kolektoriai ne tik pigūs, bet ir labai paprasti prižiūrėti. Pavasarį juos užpildai vandenių, vėlų rudenį išleidi - štai ir visa priežiūra. Jeigu naudosite šilumokaitį, kolektorių galite užpildyti antifrizu arba gliukoliu - jis neužšals ir per speigus, o vandenį pradės šildyti ankstyvą pavasarį.  Kadangi sistemoje nenaudojami nei cirkuliaciniai siurbliai, nei elektronika valdomi vožtuvai ar kiti mechanizmai, gesti kaip ir nėra kam. Maniškiai kolektoriai atitarnavo jau keturias vasaros ir yra seniai atsipirkę.

Sėkmės!

P.S. Jeigu jums reikalingas paprasčiausias elektroninis valdiklis saulės kolektoriui, mes turime vieną atliekamą (tinka vandens ir oro kolektoriams). Galime tartis telefonu 861142387   arba petrasdargis@gmail.com

(Išsamiau apie pačias paprasčiausias saulės kolektorių jungimo schemas galite paskaityti čia)

Skarda: Saulės spindulių šilumai sugerti galima naudoti paprasčiausią skardą, tik ją reikia nudažyti juodai.

 

 

 

Vamzdeliai: Jeigu saulės kolektoriui naudosite baltus vamzdelius, juos irgi nudažykite juodai.

 

 

 

Nauda: Ant stogo užkeltas saulės kolektorius neužima vietos, panašus į stoglangį ir nekrenta į akis, bet žiemą iš jo menka nauda.

 

 

 

 

Šildytuvai: Ant sienos pritaisyti saulės kolektoriai stovi ne pačiu geriausiu kampu į saulę, bet tarnauja ir žiemą, kai iš jų išleistas vanduo. Suspindus saulei, siena už stiklo ir per šalčius įkaista iki 40 laipsnių.

 

 

 

 

 

Komentarai

ted

nedejuokit , geriau imkites darbo . Puikios mintys - pritaikomos sodyboje , o taip pat daugiabucio balkone imanoma sumontuot - aciu autoriui .

Taip, žinoma, tai gera idėja

Taip, žinoma, tai gera idėja - variniai šaldytuvo vamzdeliai labai laidūs šilumai, be to, senas sugedęs šaldytuvas nieko nebekainuoja.:) Aš irgi audžiau mintį daryti kolektorių iš šaldytuvo vamzdelių, bet mane atbaidė tai, kad jie labai ploni, gali greitai užakti. Bet sudėjus machaninius ir vandens minkštinimo filtrus... Gal neužkalkės ir neužsikiš.

Jeigu pasidarei vieną tokį kolektorių, manau, reikia ir antro. Didesniam šilumos kiekiui išgauti reikėtų didesnio šaulės apšviečiamo ploto. Dviejų tokių kolektorių dviejų - keturių asmenų šeimai turėtų užtekti. Beje, man atrodo, yra viena konstrukcijos klaida. Jeigu po vamdzdeliais su vandeniu yra šviesą atspindinti folija, tai virš vamzdelių turėtų būti juoda skarda ir liestis su tais vamzdeliais. Juoda skarda daug geriau nei oras sugeria šilumą, ir kuo didesnis tokios skardos plotas, tuo daugiau ji surenka šilumos. Moksliškai ji vadintųsi absorberiu. Pramoniniuose saulės kolektoriuose paprastai dedama varinė, bet ji labai brangi - užtenka ir cinkuotos, tik reikia nudažyti juodai.

Visos sistemos yra geros, kurios veikia ir yra daug pigesnės už jų duodamą naudą. Labai gerai, detaliai aprašei gamybos technologiją - galės pasinaudoti bet kas. Pastebėjau, kad išradingi žmonės nebūna pavydūs.

Ačių už straipsnį

Džiaugiuosi kad yra tokių nuostabių žmonių kurie ne tik turi puikių idėjų bet ir dalinasi jomis su visais. Iš tikro dauguma technologijų senų seniausiai išrastos tik mes tingime jomis pasinaudoti. O tie kas padaro viską iki galo ir bando parduot iš tiesų taikosi nulupti devynis kailius. kaip pavyzdy galiu pasakyti , kad 3kw elektros variklį galima nupirkti už kokius tris šimtus Lt. O tokios pat galios generatorių vėjo jėgainei kažin ar už tris tūkstančius. Nors jai aš teisingai suprantu tai abiejų gamyba labai panaši. Ir tuomet tūlas šaunuolis pradeda skaičiuoti ir aiškinti kad vėjo energija nelabai atsiperka, kad vėjo jėgainės darko gamtovaizdį ir panašiai. Ko gero visi be vargo atspėtų kam tai naudinga. O aš manau kad jeigu kiekvienas ant savo stogo užsikeltų malūnėlį pagaminantį nors trisdešimt procentų suvartojamos elektros -labai daug ką išspręstų. Aišku žinoma jeigu į problemą pažiūrėti taip kaip autorius straipsnio pradžioje į saulės generatorius. Paprastiems mirtingiems žmogeliams tik ir lieka senas geras būdas<> kaip sakė L.Tolstojus - daryk ką gali, su tuo ką turi ,ten kur esi. Noriu padėkoti - šito straipsnio dėka supratau kaip ir ką reikia daryti kad saulutė sušildytų vandenį, viskas tapo žymiai paprasčiau. Būtinai tuo pasinaudosiu ir kviečiu visus juk tai žingsnis link nepriklausomybės. Antras žingsnis -vėjas.
Daryk ką gali, su tuo ką turi, ten kur esi.
Artūras Marijampolė

Su saulės baterijomis ir vėjo

Su saulės baterijomis ir vėjo jėgainėmis yra kelios problemos. Pirmoji - ekonominė. Kol kas nei saulės baterijos, nei vėjo generatoriai neatsipirks. Skaičiuok pats - 3 kw generatorius kainuoja ne 3, bet 9 šūkstančius litų. O dar bokštas, visa kita įranga? Saulės baterijos kol kas neatsiperka nė teoriškai. Jos pasibaigs greičiau, negu pagamins elektros už savo kainą.

Kita problema yra technologinė. Saulės ir vėjo gaminamą elektrą reikėtų sukaupti. Paprasčiausiai tai daryti 12 V ar 24 V akumuliatoriais, po to vėl perdirbti į 220 V kintamą srovę. Įranga brangi, o energijos perdirbinėjimas neša didelius nuostolius. Netgi savadarbėmis vėjo jėgainėmis elektra išeis ne ką pigesnė už elektros tinklų. Mes su sūnumi vienam meistrui padėjome pasidaryto savadarbį 3 kw elektros generatorių, patys už darbą neėmėm nė cento, bet žmogui tai kainavo 3 tūkstančius Lt. Elektrą jis naudoja tik namui šildyti. Kaupti ir perdarinėti apšvietimui ir elektros prietaisams būtų neracionalu. Analogiška situacija su saulės baterijomis - jų gaminamą energiją irgi reikėtų kauti, nes ir saulė ne visada šviečia.

Elektrą visai sodybą kol kas galėtų gamintis tik tie laimingieji, pro kurių namus teka sraunus upelis. Upeliai teka tolygiai, jie gamintų elektrą tolygiai.

Žinoma, žmogui būtų naudingiausia visą energiją pasigaminti pačiam ir pasiekti ekonominę nepriklausomybę, o tai jau kirstų per visą kapitalizmo sistemą. Jeigu vergai bus savarankiški ir nepriklausomi, kaip juos priversi tarnauti šeimininkams monopolistams? Jeigu daugiabučiai atsijungtų nuo monopolinių tinklų, iš kur eitų pelnas monopoliniams šilumos, vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklams? Manau, monopolistai taip lengvai nepaleis iš savo nagų visuomenės.

Dėl saulės kolektoriaus

Laba diena, susidomėjau kaip pasidaryti saulės kolektorių karšto vandens gamybai. Bandysiu daryti pagal tą schemą, kurį yra kiekvieno puslapio apačioje. Gal galėtumėte duoti kelis patarimus? Klausimai tokie: 1.turiu 200 l. boilerį, jis yra vertikalus, bet verikaliai jis man netelpa į palėpę. Jeigu boilerį paversiu horizontaliai, ar bus gerai vandens cirkuliacijai, karšto vandens paėmimą galėsiu pajungti iš aukščiausios jo vietos, bet padavimas gaunasi per vidurį? 2. Ar juodi plastikiniai vamzdžiai atlaikys temperatūrą vasara, nes galvoju,kad gali įkaisti iki kokių 80 laipsnių. Ačiū.

Karštam vandeniui saugiau trisluoksniai

Vanduo iki 80 laipsnių neįkais. Bet jeigu tikitės tokių temperatūrų, karštam vandeniui dėkite trisluoksnius baltus vamzdžius - jie daug patikimesni. Juodus plastikinius galite dėti grįžtamajam.
Taip paguldytas boileris veiks, jeigu atgal į saulės kolektorių iš gyvatuko išbėgs pats šalčiausias vanduo, o įbėgs karščiausias.

???

Nereikalingas sarkazmas. Sistema buvo daroma prieš dešimt metų ir buvo stengiamasi pasidaryti visam gyvenimui, kad nereiktu kišti rankų. Juk ne iš neturėjimo ką veikti į boilerius deda magnio katodą? Nesinorėtu sugadinti visos sistemos, kur nors įlipdžius kokios netinkamo metalo detalės. Dar galvoju, jeigu saulės kolektorių darysiu iš skardinių radiatorių, o per juos cirkuliuos geriamas vanduo, kaži ką aš ten gersiu?

Žiūrint, ką linkęs gerti

Žiūrint, ką į tuos radiatorius pilsi. Jeigu pilsi į juos gerą ruginį - gersi visai neblogą samagoną. Iš vandens jokio stiprumo, užtat galima pilti antifrizą - girdėjau, jis irgi duoda į galvą. Žodžiu, jeigu nori pilti dėl gėrimo, tai patarčiau ruginę - ir nebrangi, lyginant su valstybine, ir duoda per galvą gerai.

O šildymo sistemą tikrai perdirbk į auksinius vamzdžius - tai bus daug įdomiau už kažkokius kvailus saulės kolektorius.

Planuoju statyti ant pievos

Planuoju statyti saules kolektorių ant pievos, nes nėra kur kitur pastatyti, bačka bus aukščiau, bet klausimas, ar nesumažęs efektyvumas arba cirkuliacija jei šilto ir šalto vandens vamzdžius kur eis iš kolektoriaus į bačką pakasiu po žeme , tai yra žemiau už kolektorių (požeme apšiltinsiu) ??

O cirkuliacija?

Šalto vandens vamzdį, kuris ateina į saulės kolektorių, po žeme gali kasti drąsiai - tas vamzdis vis tiek turi būti žemiausiai.

Jeigu nori savaiminės cirkuliacijos, pašilęs vanduo iš saulės kolektoriaus turi kilti AUKŠTYN iki šilumokaičio arba vandens talpos. Jeigu saulės kolektorius stovės įkalnėje, ir virš jo dar bus kalvelė, gali ir šilto vandens vamzdį užkasti. Bet jeigu pievelė lygi... Aš nelabai suprantu, kaip vyks savaiminė cirkuliacija, jeigu vamzdis nuo saulės kolektoriaus bus užriestas žemyn.

Drasiai riesk zemyn ir silta.

Drasiai riesk zemyn ir silta. Jei vamzdis uzpildytas jis tekes susisiekianciu indu principu. Petrai, nesuprantu kaip nusiurbiant slangeliu benzina is benzobako jis bega is pradziu vamzdeliu aukstyn, o po to zemyn ;-)

Neklausykite neišmanėlio

Oi nori būti gudrutis, operatoriau, su savo šlangele, nors nieko panašaus nesi daręs ir nepadarysi. Esi absoliutus nevykėlis ir dar nori suklaidinti kitus.
Visiems, kurie neturi išmokimo problemų, pakartosiu dar sykį: jeigu vamzdelį riečiate žemyn, aukščiausioje vietoje dėkite nuorintuvą. Geriausia - automatinį. Mažiausias į sistemą patekęs oro burbilas sustabdys savitaką.
Kitas patarimas: niekada neklausykit nevykėlių, kurie niekada nieko panašaus nėra uostę. Ši svetainė nėra fantazorių forumas, kur kiekvienas tauškia, kas užeina ant seilės. Čia tikri kūrėjai dalinamės tikra informacija ir neklaidiname žmonių.

Šiek tiek papildysiu, kai kas gal pravers :)

Tam reikalui neblogai tiktų nebereikalingas seno automobilio radiatorius, jeigu nesukiuręs ar padoriai užlituotas. Jo šiluminis efektyvumas turėtų būti gerokai didesnis už paprasto skardinio radiatoriaus ar to šaldytuvinio, kadangi šilumą surenkančio ir perduodančio agentui (čia - vandeniui) paviršiaus plotas yra gana didelis, o medžiaga ypač laidi šilumai (paprastai - varis). Angos ir antgaliai pritaikyti standartinėms guminėms ar plastmasinėms žarnoms, kurias lengva užmauti ir užspausti. Gerai ir tai, kad automobilio radiatoriuje būna patogi užpylimo gerklė su apsauginiu vožtuvu ir išleidimo kranelis. "Buterbrodas" su mediniu rėmu ir stiklu, tiesa, išeitų kiek storesnis, bet tai nėra didelė problema. Blogai tik tai, kad reikėtų paslėpti nuo "blogos akies", kad nesusigundytų nukniaukti.

Kai pagalvoju, kad užpernai atidaviau vario supirkejui 20 metų garaže išgulėjusį beveik naują Volgos radiatorių už mizerną kainą, tai... O būtų galėjęs sode bent statinę vandens pašildyti apsiprausimui po dienos darbų.

Su visa pagarba, negyventum

Su visa pagarba, negyventum tu kaip lordas, jei negeneruotum VISUOMENĖJE priimtinų funtikų - pinigų. Taip yra todėl, kad praleidai vieną svarbų dalyką - mokesčius, kuriuos tu, net ir gyvendamas atsiskyrėlišką gyvenimą, turėsi mokėti. Paprasčiausias bukiausio mokesčio pavysdys - PSD. PSD tikrai ne paskutinis mokestis už "nieką"... Dar turėsi mokėti mokesčius bankui, dar turėsi mokėti už internetą ir t.t. Po to mokėsi net už tai, kad tavo kalbą filtruoja, dar po to prieisi momentą, kad mokėsi ir už tai, kad kvėpuoji.
Lietuva dar gerai gyvena, pasakysiu, nes čia gali turėti internetą be banko įsikišimo, pvz. tokioje pažengusioje šalyje kaip Olandija tau reikia banko sąskaitos, kad gautum internetą. Jauti logiką? Gyvenk tu kur nori ir naudok tu kokią nori energijos išgavimo schemą, ne ten šaknys. Šaknys yra vyriausybėje, kuri sėdi po padu visiems tiems bankininkams. Bankai eina į valdžią, bankai pradeda leisti įstatymus. Kaip tau logika, jeigu valdžioje sėdėtų vien tik privačių bankų žmonės ir vykdytų savo politiką? JAV taip JAU yra, nedaug liko laukti ir čia.. Žodžiu, norėjau pasakyti, kad BANKAI tau kuria mokesčius ir įstatymus, o ne kažkokie besmegeniai burundukai. Jeigu visi žmonės išsikraustys į kaimus, mokėsim nekilnojamojo turto arba žemės mokestį, jeigu visi išsikraustys į miestus, mokėsim TV mokestį, šviesoforo ar dar kokį ten mokestį. Visuomenė neprieštarauja tam, visuomenė net nesuvokia kaip rimta yra tai kas vyksta.. Visuomenei atrodo mokestis kaip mokestis (ok, gal truputį pasispardo visuomnė, bet priima vėliau), o po to vis giliau, giliau, giliau į tą pačią kilpą... Nesiskolink iš bankų. Manai tai yra išeitis? Lietuva prasiskolins per tarpininką (ministrą, prezidentą ar nesvarbu ką) ir VISI turės vėliau arti dėl LIETUVOS, nes "visuomenė net negalvojo, kad čia bus taip blogai" pasiteisinimas iš valdžios lupų bus tinkamas pasiteisinimas, visuomenė tai priims. Ir, galiausiai, tu jausiesi kaltas, kad gyvenai "žalią" gyvenimą, kai kiti tuo tarpu gyveno vien žaidimais ir dūmais. Žodžiu, kuo daugiau žiūriu aplink, tuo labiau čia viskas paprasta ir neteisinga atrodo. Čia reikia pačiam eiti į valdžią ir daryti tvarką, kitaip nieko nebus, turbūt. Tik kaip kažkas jau sakė: "ar sutiktum aukoti sau mylimus žmones, kad tau nepažįstami žmonės gyventų geriau?". Tai vat, kad nelabai sutikčiau, geriau jau į bunkerį su tais mylimais žmonėm keletui metų. Čia ir problema žmonijos, manau - nesusivokimas kito ir savo jausmuose, apatija ir šališkumas.
Žodžiu, einu nuo kompiuterio.. 15" ekranas per kurį matosi pasaulis atrodo truputį nesveikai... Šiaip ar taip, iniciatyva autoriaus sveikintina, tačiau aš manyčiau, kad pagalba sau nėra išeitis. Aš manau, kad individas pirmiausiai turi pasirūpinti visuomenės gerove, o tik po to savo gerove. Bet, su pastarosiomis idėjomis ilgai neišgyvenčiau šiandienos pasaulyje, ko gero.
Tai toks tas mano komentaras. Ačiū už dėmesį. ;)

Sutinku beveik su viskuo, ką

Sutinku beveik su viskuo, ką sako šis komentatorius. Ir pats esu rašęs apie mokesčių kilpą (Prieš pasikardamas apsidrausk, http://petrasdargis.lt/?q=node/113 ), ir apie tai, kaip bankai labai paprastu būdu pavergia pavienius žmones bei tautas (Amžinai skolingi, http://petrasdargis.lt/?q=node/120).

Nežiūrinti į tai, kad aš žinau ir apie mokesčių kilpą, ir apie piniginės sistemos uždėtą vergovę, man šis žinojimas NETRUKDO pasinaudoti nemokama saulės energija ar žemės šiluma, jau mėginu išgauti dujų iš pūvančio mėšlo ir degančių malkų. Žinoma, galėčiau to ir nedaryti, nes juk KADA NORS apmokestins ir saulės šviesą, ir orą. Bet va - gyvenu ne KADA NORS, bet dabar, ir ne KUR NORS Amerikoje ar Olandijoje, kur bankai visus jau pavergė, bet čia. Aš gyvenu čia ir dabar, orientuojuosi pagal situaciją.

Taip, daugeliu atžvilgiu aš iš tiesų gyvenu kaip lordas. Dabar dirbu kur kas mažiau, nei mano draugai mieste, nes man reikia mažiau mokėti. Mažiau reikia mokėti todėl, kad pirmiau žiūriu savęs, o ne kitų. Manęs nekausto teorinės žinios, kad JAV bankai pavergė Pietų Ameriką arba kad badauja Afrikos vaikučiai. Mečiau gerti, nors puikiai suprantu, kad visuomenė nuo to neišsiblaivys. Mečiau rūkyti, nors ir neturiu vilčių visuomenę atpratinti nuo rūkymo. Atsikračiau ir daugelio kitų kultūros įdiegtų polinkių bei poreikių, nors puikiai suprantu, kad visuomenė pasiliks vergauti.

Taigi aš negaliu pirmiau pasirūpinti, kad išsiblaivytų visuomenė - pirma turiu negerti pats.

Kaip pastebėjau, žmonės pagal veiklos pobūdį būna kaip ir dviejų tipų. Vieni nieko nedaro, nes teoriškai žino, kad nieko iš to nebus. Kiti neišmano tokios teorijos, todėl jie daro, ir viskas išeina.

Jaunimas

Manau svarbiausia, jai gyveni, taip kaip manai turėtu gyventi kiti ir jau esi kažką pasiekęs, pasidalinti ta informacija su kitais kurie ją nori žinoti. Tada esi pilietiškas. Jai iš tavęs gali pasimokyti kiti ir dėl to neturi tau vergauti, to užtenka. Tu gali gert, rukyt, turėt triš žmonas ir dar porą meilužių, bet jai sugebi to neviešinti, o skleisti visuomenėje teigiamą pavyzdį(aišku tai labai sudėtinga, kai pats esi nuodėmingas), to užtenka, kad būtum pilietiškas. Manau tutime, susikoncentruoti į informacijos sklaidą, o ne į tai ką mes darome, nes žinau daug žmonių kurie nori gyventi kitaip, bet nežino nuo ko pradėti. Sako internetas vissagalis, bet(pasikartosiu) čia toks šiukšlynas, kad tampa daug sunkiau surasti informacijos jame nei knygų bibliotekoje.... Aptarkime ne tai, ką mes darome, o kaip tai perduoti kitiems. Žinau šitas puslapis tai puikiai daro, bet tai yra tik lašas jūroje...

Išblaivyti pasaulį ar negerti pačiam? :)

Manau, ne informacijos stygius yra didžiausia kliūtis gyventi savo galva. Šitą tinklalapį jau perskaitė tūkstančiai. O kiek bent šio to išmoko?.. Bent pačių elementariausių dalykų?..

Šiais laikais daugybė informacijos visai šalia, ji rankomis pasiekiama. Bet ją dar reikia PRIIMTI, o tai daug sunkiau, nes gali trukdyti į smegeninę įprogramuotos nuostatos.

Kita problema: ar žmogus iš tiesų nori gyventi kitaip - sveikiau ir lengviau? Jeigu nori permainų, jis keičia savo įpročius, vaduojasi iš prietarų. Pavyzdžiui, meta gerti, vartoti narkotikus, atsisako televizoriaus kaip smegenų pakaitalo. Visai kitas vaizdas, kai žmogus savo gyvenime keisti nieko nenori - tada jo žvilgsnis krypsta į kitus, ir jis imasi keisti "visą pasaulį". Atsigėręs alaus jis imasi steigti laivystės draugiją, o nulipęs nuo samdomos kekšės kopia į sakyklą ir moko kitus skaistybės. Tai, ką žmogus įsivaizduoja esą geriausio, jis siunčia kitiems, bet jokiu būdu neiima sau. Tokiam misionieriui nė į galvą neateina, kad visai nereikia kovoti su alkoholizmu - užtenka negerti. Jeigu įsivyrautų šitoks mąstymas, pasaulis išsiblaivytų per kelias dienas (tiek trunka sunkiausios pagirios).

Labai girdėta

požiūris, kad "individas pirmiausiai turi pasirūpinti visuomenės gerove, o tik po to savo gerove.". Labai jau girdėta. 50 metų buvo brukama, visokių TSKP, CK ir pan. Kas iš to gavosi visiems žinoma. Labiausiai per asmeninį suinteresuotumą, asmeninę naudą, kuriama ir visuomeninė gerovė.

Saulės kolektorius balkone

Taip, daugiabučio balkone, jeigu jis yra pietinėje pusėje, saulės kolektorius veiktų puikiausiai. Pakabinti jį ant turėklų būtų labai paprasta. Už vandens šildymą monopolistams šilumos tinklams nereikėtų mokėti maždaug pusę metų.

MariusM

Taip, tai išties paprasta.
Kas namie vandenį šildo boileriuose (kad ir elektriniuose), tai vandenį, prieš atvedant į boilerį, būtų naudingą pravesti per panašų kolektorių, tada saulės, kad ir nedaug tesušildytą vandenį, boileryje reikėtų mažiau šildyti, kolektoriaus įrengimo aukštis neturėtų reikšmės...

Tereikia galvą kiek pasukti. Jei yra vienas kitas atliekamas litas, galima pagalvot ne vien apie varinius vamzdelius bet ir apie efektyvesnį stiklinį uždengimą, kad ir stiklo paketu, erdvę aplink vamzdelius reikėtų padaryti sandarią, tada ir saulės šiluma kolektoriaus viduje būtų efektyviau sulaikoma, būtų mažesnė tikimybė, kad užšals, na, o padėti galėtų langų firmos...

na ir panašiai...

Nerijus

Jo, puikios mintys, tikrai išbandysiu. O gal ir apie elektrai gaminti vėjo jėgainę panašiais metodais galima sužinoti būtų?

Vertikalioji vėjainė dar

Vertikalioji vėjainė dar kuriama. Vieta, kur gyvenu, yra labai žema, reikia aukšto sraigto, o mes padarėme per žemą. Teks perdirbti. Tada aprašysiu. Nemėgstu skelbti neišbandytų projektų. Saulės kolektoriai, šilumos siurblys - jau garantuoti dalykai.

Nerijus

Lauksiu jėgainės rezultatų, p. Petrai.
Leiskite paklausti...ar žiemą neprailgsta ilgi vakarai sodyboje be TV, be PC?

Būtų labai ilgu, jeigu visą

Būtų labai ilgu, jeigu visą vakarą kas nors priverstų sėdėti prie televizoriaus. Daug įdomiau šviestis - studijuoti, pavyzdžiui, psichologiją, rašyti, bendrauti su draugais skypu. Tai daug įdomiau, nei stebėti reklamos vaizdelius ir teršti smegenis ideologiniu mėšlu. Televizorių, beje, aš turiu, mano sodyboje jų du, tik retai jungiami.

Taip, skardiniai radiatoriai - efektyviau

Tik juos dar reikėtų uždengti stiklu, kad stiklas ultravioletinius spindulius verstų infraraudonaisiais. Tai labai gera idėja.

Aš sąvartyne radiatorių tada neradau, o naujus pirkti būtų brangu. Mat efektyvumas nelygu efektyvumui. Dar efektyviau veiktų variniai vamzdeliai, bet jie būtų dar brangesni. Ar efektyvi bus investicija, jeigu atsipirks tik po kokių 10 metų?

Pirktiniai saulės kolektoriai yra nepaprastai brangūs, jie atsipirks tik po 14 metų. Žiūrint į jų tecnologiją, šitie prietaisai labai efektyviai perima saulės energiją, iš nedidelio šildomo ploto jie paima labai daug šilumos, daug daugiau, nei maniškiai savadarbiai. Bet kas iš tokio efektyvumo, jeigu pirktiniu saulės kolektoriumi šildyti vandenį išeina tik truputėlį pigiau, nei elektra? Galima nusipirkti saulės bateriją ir pačiam gamintis elektrą, tačiau ji kainuoja tiek, kad niekada neatsipirks. Tai kam žaisti?

Štai kodėl Lietuvoje atsinaujinanti energija taip mažai naudojama. Mano idėja - ieškoti kuo paprastesnio, kuo pigesnio varianto, kad jis ne tik pakankamai gerai veiktų, bet ir būtų EKONOMIŠKAI efektyvus.

saunuolia

labai malonu,kad yra tokiu vyruku,kurie labai gabus..
gal kas turite ziniu apie vakumini efekta ir kaip tiktu vamdziai,skirti grindu sildymui?

Kaip pasidaryti vandenilio generatorių

Pastebejau, kad cia renkasi daug kuribingu zmoniu, tai neatsilaikiau ir noriu paskelbti tokia ideja... Nesenai suzinojau, kad galima labai paprastai, neperkant brangiu medziagu susimeistruoti taip vadinama "vandenilio generatoriu", kuris is vandens gamintu vandenilio dujas. Susidomejusieji galit spustelt sias nuorodas:
http://www.wonderhowto.com/how-to-build-long-lasting-hydrogen-generator-...
http://www.rmcybernetics.com/projects/DIY_Devices/hho-hydrogen-water-fue...
http://www.switchfuel.com/run-cars-on-water-hho-generator-kit/
http://www.ehow.com/how_4873026_hydrogen-generator.html
http://www.youtube.com/watch?v=KM4zT3SUO7Y&feature=related
Linkiu sekmes darbe :)

Bandziau

As esu padares vandenilio generatoriu, tik dar neuztenka vandenilio kiekio, kad pasiekciau norima rezultata, bet zinau ka reikia daryti, padidinti ploksteliu skaiciu kad padidetu plotas elekrolizei vykti

:D

Padarei vandenilio generatorių, netrukus turėsi vandeniu varomą amžiną variklį, o šlangės į apačią taip ir neįstengei nuleisti?

Vargšai jūs vargšai - net meluoti nesugebat. Juk būtum nuo to ir pradėjęs: langai į šiaurę, mėginau išvesti plastikinį vamzdį ant stogo... Et!

Tinginiai ir nevykėliai - dar tik pusė bėdos. Didžiausia nelaimė - tie nevykėliai, kurie nieko nedarę sako: nieko nebus. Jie gali pakenkti abejojantiems. Žmogus norėtų kažką padaryti, bet dar nesiryžtą, paskaito mano svetainėje kliedesį, kad tai neįmanoma, patiki ir nuleidžia rankas. Štai kodėl nenoriu čia įsileisti interneto nevykėlių ir kitokių kvailių, kad jie neklaidintų žmonių. Šita svetainė - kūrėjams, o ne plepėtojams. Atrodo, tą vargšą teks blokuoti.

Petro sudalyvavymas būtų tikras nektaras...

"Sausio 15-16 d. Ročkiuose, gyvenvietėje prie Alytaus rengiamas VISŲ LIETUVOS EKOGYVENVIEČIŲ SUVAŽIAVIMAS. Dalyvių skaičius ribotas, todėl prašome užsiregistruoti el.paštu ekogyvenvietes@gmail.com. Ročkiai šiuo metu gali priimti 40-50 dalyvių dieną ir 20-30 nakvojimui. Todėl prašome, kad iš kiekvienos gyvenvietės atvyktų po 2-3 žmones sugebantys atstovauti gyvenvietę (pristatyti esančią situaciją). Nusiteikite darbingai, tai nebus "tūselis", o greičiau darbingas rimtas susitikimas. Kuo mažesnė dalyvių grupė ir kuo dalyviai labiau nusiteikę kalbėtis apie ekogyvenviečių situaciją Lietuvoje, tuo efektyvesnis susitikimas bus. Renginys nemokamas. Kuo anksčiau užsiregistruosite, tuo daugiau šansų, kad susikooperuosite su kitais žmonėmis ir susėsite į vieną automobilį, o ne važiuosite su pustuščiais."

Saunuolis Petrai !

Radau internete http://www.asi.nu/index.php?pageID=1&sprakID=eng idomia sistema.

Pats gyvenu Airjoje, kur ziemos temperatura retai nukrenta zemiau 0 laipsniu celcijaus. Kaip namote, ar butu imanoma pritaisius oro ventiliatoriuka (veikianti nuo saules baterijos) sildyti patalpas sviesu paros metu.
Jei galite pasidalinti patirtimi kaip irengti ora sildancia sistema, prasau atsiuskite laiskeli wowauri@gmail.com

Aciu

Aurimas

Sveiki. Sode mano tevas buvo

Sveiki. Sode mano tevas buvo irenges saules kolektoriu palepes auksciausioje vietoje pakabines 110 ltr. bosa ir stogo apacioje 60 laipsniu kampu pakabines viena skardini radiatoriu dezeje. Kiek atsimenu - nusiprausdavome visa triju asmenu seima po darbo dienos. Aisku sode ir lauko darbai budavo tik sauletomis dienomis. Tevas sako, kad pilnai pakakdavo vieno radiatoriaus, nors as abejoju, kad to uztekdavo. Kaip suprantu jis sudarydavo apie 0,7m2 (0,60m*1,20). Dabar prie sodo namelio pristatytas priestatas ir stogo nulydis 30 laipsniu. Ketinu statyti saules kolektoriu is skardiniu radiatoriu, taciau manau, kad reiketu pastatyti nebe viena radiatoriu, o du (gal net tris). Noriu paklausti, ar du radiatorius statyti ar tris?
P.S. Perskaiciau visus straipsnelius, bei visus komentarus ir pasigedau vienos minties. Irenginejant brangia vakuuminio saules kolektoriaus sistema mes negalime saves vadinti tausojanciais gamta (netgi atvirksciai), nes daugiau energijos yra sunaudojama pagaminti sia iranga, nei ji sutaupo elektros ar duju energija ja ekspotuojant.

Brangiau - ne visada geriau

Taip, žinoma, brangūs ir neatsiperkantys saulės kolektoriai ar kiti panašūs įrenginiai nėra joks taupymas. O juk saulės kolektorius galima pasidaryto labai pigiai. Maniškiai yra labai dideli ir galingi (vasarą sodyboje būna daug žmonių), bet keliems žmonėms užtektų ir mažesnių. Lemiamas faktorius yra saulės šildomas plotas. Vienas pažįstamas tvirtina, kad jo 2 kv.m saulės kolektorius vandens pašildo keturių asmenų šeimai. Tačiau jo kolektorius padarytas iš varinių vamzdelių ir varinės skardos,žodžiu, yra labai laidus šilumai. Tai antras lavai svarbus faktorius - saulės kolektoriaus laidumas Trečias faktotrius - apšiltinimas.

Tačiau itin laidžios medžiagos yra brangios, todėl racionaliau daryti saulės kolektorių iš pigesnių mažiau laidžių medžiagų (tarkime, skardinių radiatorių), bet didesnius - saulės energija juk nekainuoja. Gerai apšiltintas skardinis juodai nudažytas radiatorius pašildo vandens dviejų žmonių poreikiams, bet aš siūlyčiau dėl viso pikto vienam žmogui skirti bent vieną radiatorių. Juk būna apniukusių dienų, kai saulės kolektorių galingumas būna itin menkas, o karšto vandens vis tiek reikia. Jeigu gerai apšiltinsi vandens bosą, šiltas vanduo išsilaikys iki ryto.

Jeigu saulės kolektorių kelsi ant stogo, o bosas liks žemiau, tau reikės cirkuliacijos siurblio ir valdiklio, nes tokiu atveju vanduo pats savaime necirkuliuos. Žinoma, valdikliai irgi ne būtinai turi būti brangūs sudėtingiausi kompiuteriai. Mes su Vincu esame padarę keletą labai paprastų elektroninių valdiklių,kuriuos naudojame saulės kolektoriams orui šildyti, jie tiktų ir vandeniui šildyti. Veikia labai paprastai ir gerai išnaudoja susikaupusią šilumą: vos tik temperatūra saulės kolektorius bent keliais laipsniais pasidaro aukštesnė už temperatūrą troboje, valdiklis įjungia ventiliatorius (arba cirkuliacijos siurblį, kai vanduo saulės kolektoriuje pasidaro šiltesnis už vandenį bose). Visgi pigiau ir paprasčiau būtų ieškoti būdų pakelti vandens bosą aukščiau už saulės kolektorių. Tada nereikės nei cirkuliacijos siurblio, nei valdiklio, žodžiu, viskas išeis dar pigiau.

Savadarbis stiklo paketas

Tai labai paprasta. Pakloji vieną stiklą, ant jo dedi pusantro centimetro storio medinę juostelę, patepi silokonu, tada kloji antrą stiklą. Aš taip susitvarkiau ne tik saulės kolektorius, bet ir visus namo langus. Tai 10 ar net 20 kartų pigiau, nei pirkti plastikinius langus.

Kolektorius

Kaip manote ar efektyvu būtų saulės kolektoriui panaudoti stiklinius vamzdelius nuo karvių melžimo linijų, vamzdelio ilgis apie 2 metrai diametras gal 3-4 cm. Jei į tų vamzdelių vidų įdėti plonesnius juodus politileninius vamzdelius kuriais tekėtų skystis, galus užsandarinti o viršuje sujungti visa tai? Idealiu atveju galima ten prileisti retų dujų kad pagerinti šiluminį efektą arba dalinai išsiurbti orą Aišku leika hermetizavimo ir kiti klausimai bet ar verta prasidėti kaip tik netyčia pas save suradau tokių vamzdžių.

Gera idėja

Manau, galima pabandyti, jeigu tų vamzdžių yra daug. Teisingai sakai: juos būtų galima įkišti juodą vamzdį, o galus bent šiek tiek užsandarinti. Geriausia būtų į juos įkišti ilgą juodą vamzdį - tada nereikėtų jokių saulės kolektoriaus dėžių, nes taip apvilktą vamzdį būtų galima pakloti kur nors saulėkaitoje.
Vasarą savo sodyboje įsijungiu kiemo vandentiekį. Hidroforas pumpuoja iš tvenkinio vandenį, o juoda 32 mm skersmens žarna paprasčiausiai guli ant žolės. Saulėtą dieną vanduo taip įkaista, kad kartais nemalonu stovėti po jo srove. Juk tai - pats paprasčiausias, beveik jokių sąnaudų nereikalaujantis saulės kolektorius! Visa bėda, kad vamzdis atviras ir aušta. Mėginau jį apvynioti polietileno plėvele, bet nieko doro tai nedavė.
Manau, juodąjį vamzdį įvilkus į permatomą plastikinį efektas būtų dvigubas - ir ultravioletiniai spinduliai būtų skaidomi į infraraudonuosius (šiluminius) spindulius, ir šiluma geriau užsilaikytų viduje. Galimas daiktas, pasidarysi patį pigiausią ir paprasčiausią saulės kolektorių!

idomus pareiskimas

"eidami pro stiklą ar polietileno plėvelę, ultravioletiniai saulės spinduliai skyla į infraraudonuosius šiluminius spindulius" - cia ir Nobelio premija galima gauti irodzius tai

Atiduodu tau :)

Vaikeli, aš tą premiją atiduodu tau. Tegu pradžiai bus ne Nobelio... Kol kas tau užteks trejetuko iš fizikos. :))))

Diletantams siūlau atlikti vieną labai paprastą eksperimentą. Imkite du vienodus stiklinius termometrus, abu padėkite vienoje vietoje, tačiau taip, kad vienas gautų tiesioginių saulės spindulių, o kitas - ne. Nieko daugiau nereikia, Dabar reikia stebėti. Ne tik termometrus, bet ir pokyčius savo smegeninėje. Gal ten pagaliau kas nors įvyks?

Paaiškinimas

Nuo saulės atkeliauja ne vien ultravioletiniai ar infraraudonieji spinduliai, o visas spektras. Spinduliai eidami per stiklą tiesiog filtruojami, palikdami ultravioletinius virš stiklo. Taip pat nusifiltruoja ir dalis infraraudonųjų, o jei vietoje stiklo paimtum stiklokeramikos plpkštę (tokią kaip gerose elektrinėse kaitlentėse), tai infraraudonųjų beveik nenufiltruotų, o nufiltruotų ultravioletinį ir visą matomą spektrą, nes yra juoda.

Stiklokeramika ir spektras

Nebus stiklokeramika geriau už elementarų stiklą. Stiklas geriau už kaitlentės paviršių praleidžia IR spindulius, bet neatsparus dideliems temperatūros pokyčiams. Keramika - atvirkščiai. Stiklokeramika - kompromisinis variantas tarp keramikos atsparumo ir stiklo pralaidumo.
O dėl UV virtimo IR - prašom, galiu įrodyti. Bet koks kūnas, veikiamas bet kokio dažnio spinduliuotės (tame tarpe ir UV) šyla. Bet koks kūnas šildamas ima intensyviau spinduliuoti visame spektre - nuo radio iki gama spindulių (tame tarpe ir IR). Tik tiek, kad kai kalba eina apie maždaug 0-100 C temperatūras, liūto dalis spinduliuotės tenka IR diapazonui, apie visus kitus diapazonus galima kalbėti tik teoriškai. Taigi, sugėręs UV spindulius, praktiškai visą gautą energiją stiklas išspinduliuoja IR diapazone.
Na, kaip įrodymas, ir kur mano Nobelio premija :)
Bet yra ir kitas niuansas - UV spindulių energija saulės spektre sudaro tik nežymią dalį. Didesnę, bet irgi ne pagrindinę dalį sudaro IR spinduliai. Tuo labiau pas mus žiemą (kai šiluma reikalingiausia), kai spinduliai krinta nedideliu kampu su žemės paviršiumi ir dar didesnė UV ir IR spindulių dalis nufiltruojama atmosferoje. Pagrindinė saulės spektro energijos dalis žemės paviršių pasiekia regimųjų spindulių diapazone. Paieškoje suvedus "solar spectrum" galima rasti daugybę tai iliustruojančių paveiksliukų. Ir nieko čia keisto, joks čia nesutapimas. Tiesiog evoliucijos eigoje gyvūnams išsivystė elektromagnetinių spindulių sensoriai (akys) labiausiai jautrūs tam diapazonui, kuris intensyviausias.
Taip kad stiklo reikalingumo pagrindimas tuo, kad jis UV verčia į IR - ne melas. Bet ir toli nuo tiesos. Žymiai daugiau stiklo naudos tame, kad neleidžia vėjui nupūsti šilto oro, o ir absorberį kažkiek apsaugo nuo blukimo dėl UV poveikio.

naudinga

būtų sužinoti, kaip išvengti vandens užvirimo "bose",kai ultrafioletiniai spinduliai pavirsta infrafaudonaisiais praeidami per stebuklingą stiklą, ypač kai vasara panaši į pernykštę

Tuščia galva neužvirs :)))

Kad vanduo nuo nedidelio šiluminių spindulių kiekio neužvirtų, reikia persižegnoti, sukalbėti tris sveikamarija ar kokį stebuklingą burtažodį.:)))

Nieko tokio, jeigu žmogus nežino, kad aplink pilna infraraudonųjų (šiluminių) spindulių. Jo smegenėlės vis tiek neužvirs. Tam yra dvi priežastys. Pirmoji: infraraudonųjų (šiluminių) spindulių aplinkoje per mažai. Antroji: smegenėlės neužvirs, nes jų per mažai (nėra kam virti).

O štai saulės kolektoriuose vanduo užvirti gali. Vakuuminiuse tai atsitinka labia greitai, jeigu tik sutrinka vandens cirkuliacija. Plokščiuosiuose toks pavojus mažesnis, bet ir ten temperatūra pakyla iki pavojingos ribos. To nereikėtų aiškinti bent trupinėlį žinių turinčiam žmogui.

Diletantui atrodo, kad šiluminius spindulius skleidžia tik elektrinė infraraudonųjų spindulių pirties krosnelė. :))) Iš tiesų jie sklinda nuo visų šiltakraujų gyvūnų, veikiančių variklių, kūrenamų pastatų ir kitų šilumos šaltinių. Bet jų kiekis toks mažas, kad nei vanduo, nei smegenys (nei jeigu jų yra) neužverda. :)

Eidami per stiklą ar kitą skaidrią medžiagą, spinduliai lūžta.Štai kodėl niekas nesidegina saulėje per stiklą - nieko iš to nebus, neįdegsi, nes stiklas nepraleidžia ultravioleto. O kur jis dingsta? Išneškit į saulę stiklinį termometrą, pažiūrėkit, kaip kyla aukštyn gyvsidabrio stulpelis ir panėginkit suprasti. Jeigu dar neišvirė smegenai. :))))

Nežinoti, neišmanyti - nieko blogo. Galima ir sužinoti, jeigu žmogus nėra idiotas. Blogai, kada žmogus nežino ir pasišauna mokyti kitą. Tai - jau bukaprotis. Nieko tokiam neišaiškinsi.

Daugiau ir neaiškinsiu.

Susidomėjęs

sveiki,ar galite išsakyti eksperimentatorišką nuomonę?Kokios temperatūros galima tikėtis tuose jūsų kolektoriuose,kabančiuose ant sienos su išraizgytais plastikiniais vamzdžiais nuo balandžio iki rugsėjo(ar darėte išmatavimus "languose" bei vandens temperatūros)?Jei vamzdeliai būtų "metaliniai",ar juos taip gyvybiškai reikia "integruoti" į juodą dangą(numanomam didesniam efektyvumui)?Koks reikalingas minimalus "sistemos" talpumas norint "šildyti" 50-80l boilerį,jei pvz 6m*1,5m po stiklu esančios juodos ranilla sienos plotą išraizgyti variniu "gyvatuku" savitaka ar priverstinai paleidžiant ja kokį propilenglikolį? Kokia tikimybė taip "užvirinti" boilerį,ar neatsitiktų kas sistemai automatiškai ar priverstinai stabdant cirkuliaciją,galbūt galima šiluminės energijos perteklių nukreipti pavasariop ir rudenį į kuklius radiatorius,o vasara į "įzoliuotą grunto šilumos saugyklą" ar vandens telkinį numanomam "šilumos siurbimui" kitu metu laiku.Būčiau dėkingas už pasidalinimą mintimis.

Toks saulės jkolektorius veiks

Į viską patarčiau žiūrėti šiek tiek paprasčiau. Jeigu pasidarysite tokį saulės kolektorių, kokį čia aprašėte, jis tikrai veiks ir puikiausiai prišildys 100 litrų boilerį. Aukštesnė kaip 70 laipsnių temperatūros nereikėtų tikėtis. Stiklą reikėtų tėti dvigubą nedideliu tarpekliu - išeitų vadinamasis stiklo paketas, kuris turi labai didelę šilumos varžą. Kiek mano saulės kolektoriuose telpa vandens, tingiu skaičiuoti. Beje, gaunamos šilumos kiekis priklauso ne nuo sistemos talpos, bet nuo saulės šildomo ploto. Kuo didesnis "langas" surinks šilumą ir kuo didesnis bus "aušintuvo" vamzdelių plotas, tuo didesnis bus saulės kolektorias galingumas. Variniai vamzdeliai laidesni už plastikinius, jų galima būtų dėti rečiau, negu aš dėjau. Labai gerai veikia ir plokštieji skardiniai radiatoriai. Vienas skardinis radiatorius vienam vandens vartotojui - per akis.

Tokiais saulės kolektoriais geriausia šildyti vandenį.Šildyti jais orą nebūtų efektyvu - sistema per daug sudėtinga, brangi ir dar tas nereikalingas tarpininkas - vanduo arba antifrizas (gliukolis)... Kambarius šildyti geriausia labai paprastais ir pigiais saulės kolektoriais, kurie šildo orą, o ne vandenį. Tokie saulės kolektoriai aprašyti mano svetainėje.

Susidomėjęs

sveiki,ar galite išsakyti eksperimentatorišką nuomonę?Kokios temperatūros galima tikėtis tuose jūsų kolektoriuose,kabančiuose ant sienos su išraizgytais plastikiniais vamzdžiais nuo balandžio iki rugsėjo(ar darėte išmatavimus "languose" bei vandens temperatūros)?Jei vamzdeliai būtų "metaliniai",ar juos taip gyvybiškai reikia "integruoti" į juodą dangą(numanomam didesniam efektyvumui)?Koks reikalingas minimalus "sistemos" talpumas norint "šildyti" 50-80l boilerį,jei pvz 6m*1,5m po stiklu esančios juodos ranilla sienos plotą išraizgyti variniu "gyvatuku" savitaka ar priverstinai paleidžiant ja kokį propilenglikolį? Kokia tikimybė taip "užvirinti" boilerį,ar neatsitiktų kas sistemai automatiškai ar priverstinai stabdant cirkuliaciją,galbūt galima šiluminės energijos perteklių nukreipti pavasariop ir rudenį į kuklius radiatorius,o vasara į "įzoliuotą grunto šilumos saugyklą" ar vandens telkinį numanomam "šilumos siurbimui" kitu metu laiku.Būčiau dėkingas už pasidalinimą mintimis.

Cia visi protuoliai tai

Cia visi protuoliai tai patarkit.
Noriu ant garazo stogo 45 laipsniu kampu pastatyti trejeta saules kolektoriu ir juos pajunkti i kieto kuro peciaus sistema. minetos sistemos siurblys varines termof. vandeni per peciu kuriame 80l. per boilerio gyvatuka boileris 80l.ir jeigu bus per daug atsuksiu vonios grindini sildyma siltuoju sezonu.
klausimelis; kiek zalvariniu vamzdeliu vamzdeli 17mm skersmens galiu sumontuoti i1m kvadratini. koks tarpas turetu buti tarp vamzdeliu ir nuo stiklo. buciau labai dekingas noretusi padaryti kad nereiketu taisyti,jegu dviratis jau israstas

del vandens isleidimo

labai man patiko visa ideja apie savadarbius kolektorius, viskas pakankamai aisku, tik nelabai suprantu kaip vandeni pries ziema isleisti is tos susiraiciusios sistemos? nuolydzio tai nera. Sau noreciau irgi pasigaminti panasu, kad vasara sildyti vandeni, nes visa namo fasadine dalis orientuota i pietus, todel net ziema per didziausius salciu ir be kolektoriu nereikedavo sildyti namo kol sviesdavo saule. galvoju jungti kolektoriu prie sildymo sistemos uzsukes sildymo sistema ir su esamu cirkuliaciniu siurbliu (kuris yra prie boilerio) varineti isilusi vandeni. Gal neaiskiai parasiau, bet man labai rupi kaip pasidaryti kolektoriu taip kad butu lengva vandeni isleisti.

Nuolydis yra

Jeigu nebūtų nuolydžio, savitakinė sistema neveiktų.Vandens lieka tik įlinkiuose. Vandenį iš ten paprastai išspjaudau kompresoriumi - bose sukeliu slėgį, tada staiga atsuku ventilį, ir visas vanduo išlekia lauk. Tačiau kartais tingiu taip daryti, ir žiemą nieko baisaus neatsitinka. Vamzdeliai yra plastikiniai, jie elastingi, ledo plečiami paprasčiausiai išsipučia. Svarbu, kad vandens neliktų metalinėse alkūnėse.

del vandens isleidimo

Aciu labai uz informacija, as del isleidomo suku galva todel kad kolektoriu planuoju deti ant stogo. Ir butu pakankamai sudetinga ten laipioti isleidineti vandeni. Nebent daryciau kolektoriu pailga per visa stogo ilgi zemyn ir apacioje itaises kraneli kopeciomis uzlipes isleisciau pries ziema.
Beje kaip supratau jus naudojote paprastus lanscius vidaus vandentiekio vamzdzius?
Reikia man dar paciam issiaiskinti ar prie mano sistemos prijungus vyks cirkuliacija, kiek mano nedideles zinios siekia santechnikoje turetu funkcionuoti, nes pas mane yra padaryti ventiliai papildomam katilui prijungti (taip prasiau kai dare sildymo sistema), siuo metu sildausi krosnele su silumokaiciu, todel ateityje planuoju pastatyti dar ir granulini katila, o kol jo nera galeciau pajungti kolektoriu.

Ant stogo lipti nereikia

Dalis mano kolektorių irgi yra ant stogo, bet aš nelipu niekur, norėdamas išleisti vandenį. Apačioje atsuku ventilį, ir vanduo išbėga pats.

Jeigu taviškiai kolektoriai stovės ant stogo, o šilumokaitis stovi žemiau, savaiminė vandens cirkuliacija nevyks. Savitakinė sistema veikia tik tada, kai šilumos šaltinis (saulės kolektorius) yra žemiau už šilumokaitį.

Jeigu saulės kolektorius stovi aukščiau už šilumokaitį, reikalingas cirkuliacijos siurblys priverstinei cirkuliacijai sukelti ir elektroninis valdiklis siurbliui įjungti tada, kai vanduo saulės kolektorius pasidaro šiltesnis už vandenį šilumokaityje, o išjungti, kai temperatūra susilygina. Apie saulės kolektorių jungimo schemas gali paskaityti čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/saul%C4%97s-kolektori%C5%B3-jung...

Savadarbis valdiklis saulės kolektoriui aprašytas čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/savadarbis-valdiklis-saul%C4%97s...

Yra schema, pagal ją valdiklį gali pasidaryti pats. Jeigu neužsiimi elektronika, galim padaryti ir mes. Valdiklių galima nusipirkti ir pramoninių, bet jie labai brangūs.

nebuvo ka veikti radau jusu tinklapi

saunuoliai, kad yra tokiu zmoniu kurie atvirai kalba apie paprastai akiai sudetingai atrodancius dalykus, viena vakara is neturejimo ka veikti, i google ivedziau, ka galeciau pasidaryti pats, ir ismete saules kolektoriai:) susidomejau sitais dalykais,ir tiek isiskaiciau, kad nepastebejau,kad atejo 4 val. ryto, taigi sekanti vakaro emiaus darbais. is turimu medziagu pagaminau kolektoriu bandysiu ji ant lauko duso, jei viskas gerai bus, jungsiu prie namo vandens sildymo sistemos is daugiau laidziu silumai medziagu pvz.variniu vamzd.ir panasiai.

polikarbonatas blogai

Polikarbonatas blogai - brangiau uz stikla (stiklo pilna nemokamai- jei nesi zioplas rasi) ir svarbiausia kad jis patarnaves pradeda BALTI! Tada dingsta jo skaidrumas ir spinduliu pralaidumo savybes. Patikslinsiu, tai zinau ne is spelioniu bet praktiskai isbandziau.Taigi savo daugiau kaip puses metu senumo oro kolektoriuje ruosiuosi keisti polikarbonato paketa i stiklo. Tiesa, aciu Petrui, jo informatyvaus tinklapio deka emiausi sito projekto. Saunuoliai jus su Vincu, daugiau tokiu ant Lietuvos!

Ideja daugiabuciui

Gerai, kas gyvena name, ar daugiabutyje, kai balkonas pietu puseje, galima daryti saules kolektoriu, o pas mane tai visi langai siaureja. Kilo tokia mintis, kaip siek tiek sutaupyti karsto vandens. Pamatavau salto vandens vandens temperatura - 8 laipsniai. O vonioje prie lubų, 24. Tai mintis tokia, kad pakabini prie lubu bosa, i kuri bega saltas vanduo, stovedamas jis susyla ir tada bega i ciaupa, taip reiketu maziau naudoti karsto vandens. Ka apie tokia ideja galvojat.

Kuo blogai stogas?

Taip, vanduo tokiame bose šiek tiek sušils, ataušindamas vonios kambarį. Tačiau didelio šilumos kiekio nebus.
O kodėl to boso neužkėlus ant stogo? Jeigu daugiabučio langai į šiaurę, saulės kolektorių galima pastatyti ant stogo. Stogai būna juodi, vasarą jie labai įkaista. Kodėl per ventiliacijos šachtą nenuvedus ant stogo juodo plastikinio vamzdžio, nepadėjus ten susuktos spiralės ir nepalaidus šalto vandens? Juks visą dieną bėgas karštas, o už šilumą saulei mokėti tikrai nereikės.

Prašau pagalbos-nevyksta cirkuliacija

Sveiki,
Puikus ir naudingas jūsų straipsnis. Visada džiugu, kad yra išradingų ir darbščių žmonių. Taigi įkvėptas šių žmonių, aš taip pat ėmiausi savo šildytuvo modernizavimo (turėjau tiesiog bačką), tačiau padarius sistemą teko nusivilti - vanduo nešyla, tiksliau necirkuliuoja.
Aš naudoju atvirą bosą (200 L) ir du plokščius radiatorius sujungtus nuosekliai. Radiatorius padėjau ant labai nuožulnaus stogo (vienas žemiau, kitas aukščiau). Iš boso apačios šlanga eina į apatinio radiatoriaus apatinį prievadą, iš viršutinio radiatoriaus viršutinio išvado šlanga eina į boso viršų. Viršutinio boso prievado vanduo nesiekia (nežinau, kaip turėtų būt). Aukščių skirtumas tarp boso apatinio išvado (bačkos apačios) ir viršutinio radiatoriaus vos 20 cm. O skirtumas tarp boso išvado ir viršutinio intako daugiau kaip 1 m.
Kad ir kiek saulė bešildytų radiatorius (ten vanduo tikrai būna karštas) cirkuliacija nevyksta.
Taigi labai prašau pagalbos - kur yra mano klaida?
Ačiū iš anksto.

Šią klaidą jau ištaisiau. Ar

Šią klaidą jau ištaisiau. Ar svarbu, kiek vanduo apsems viršutinį prievadą?
Beje, radiatorius nedengiau stiklu, gal radiatoriai nesušyla iki reikiamos temperatūros, kad vyktų savaiminė cirkuliacija?
Dėl oro kamščio abejoju, nes prieš pajunkdamas viršutinę šlangą į bosą, pratekinau kelis litrus vandens.

Atviras radiatorius daug šilumos nesurinks

Svarbu, kad vamzdžiai pilni vandens, ir galės susidaryti uždaras ratas. Jeigu nėra oro kamščio, cirkuliacija turėtų prasidėti.

Ji nebus labai didelė - nedidelis aukščių, o ir temperatūrų skirtumas mažas, nes radiatorius visiškai atviras. Galingumas bus itin menkas, apniukusią dieną - visai nežymus.Visgi žiūrėk, ar viršutinis vamzdis bent kiek šiltesnis už apatinį. Tai pagrindinis cirkuliacijos požymis.

Radiatoriuje, kuris be stiklo ir visai nešiltintas, vanduo šils taip pat, kaip ir bačkoje, tačiau mažesnis kiekis turėtų pašilti truputį greičiau ir atiduoti šilumą bačkai. Dabar prie saulės šildomo bačkos ploto prisidėjo radiatoriaus plotas. Pasiskaičiuok tuos plotus ir pamatysi, kokią šilumos dalį gauni papildomai.

Kuris aukščių skirtumas yra

Kuris aukščių skirtumas yra svarbesnis: ar aukštis tarp radiatorių ir tarp bačkos apačios, ar aukštis tarp apatinio ir viršutinio išvadų?
Aš galvoju bačką apšildint, kad per dieną pašilęs vanduo per naktį neatvėstų.

Dviratis seniai išrastas

Yra tik vienas aukščių skirtumas - nuo radiatoriaus iki tavo bačkos. Susidaro šalto ir šilto vandens stulpai. Kuo jie aukštesni, tuo didesnis šilto ir šalto vandens svorio skirtumas. Tikiuosi, žinai, kad šiltas vanduo išsiplėtęs, todėl lengvesnis už šaltą. Šaltas stumia šiltąjį aukštyn.

Dabar tau reikėtų ne šiltinti bačką, bet pirmiau ją įšildyti. Kai įšildysi, tada galėsi saugoti šilumą. Dabar vandenį šiek tiek šildo ir atviras radiatorius, ir bačka. Kai bačką apšiltinsi, liks tik plikas radiatorius. Kam tas žaidimas? Kodėl darai atbulai? Kodėl negali daryti, kaip daroma, kaip aprašyta ir mano straipsnyje? O jei nenori daryti tikro saulės kolektoriaus ir naudotis rekomendacijomis, tai kam klausinėji? Naują dviratį gali išrasti ir be manęs.

Dviračio neišradinėju,

Dviračio neišradinėju, tiesiog maniau, jog metaliniai radiatoriai geriau šils už plastikinę bačką ir nereikės jų dengti stiklu bei šiltinti... tačiau kaip rodo praktika - klydau, todėl šiandien per vakarą klaidą ištaisiau. Ir rytoj jau kelsiu tikrą saulės kolektorių:).
Ar tikrai nesvarbus aukščių skirtumas tarp cirkuliacinio rato išvadų? tuomet teoriškai tokia sistema galėtų pakelti vandenį į bet kokį aukštį..

Aukštis labai svarbu

Aukščių skirtumas tarp saulės kolektoriaus ir bačkos yra labai svarbu. Kuo aukštesni šilto ir šalto vandens stulpai, tuo stipresnė vandens srovė, Jeigu saulės kolektorių pliktumei ant žemės, o bačką pakeltumei į kilometro aukštį, srovė galėtų sukti turbiną.
Aukštį reikėtų matuoti nuo saulės kolektoriaus apačios, kur vanduo pradeda šilti, iki bačkos viršaus, nuo kur vanduo pradeda leistis žemyn. Tai ir bus vandens stulpo aukštis.

Priešinga cirkuliacija

Taigi viską padariau pagal jūsų rekomendacijas, pirmą dieną atrodė viskas ok, cirkuliacija vyko (viršutinė šlanga šiltesnė už apatinę), vanduo iki vakaro prišilo. Iki ryto prašalo nedaug, tačiau saulei pradėjus kaitint kolektorių pradėjo kaist apatinė šlanga. Gal kas gali paaiškint kas čia įvyko?

Nėra cirkuliacijos

Jeigu šyla apatinė šlanga, yra tik viena priežastis - nėra cirkuliacijos arba ji nepakankama. Cirkuliacija paprastai dingsta, jei atsiranda oro kamštis. Oro gali patekti iš vandentiekio.

Bačkos šildinimas

Sveiki,
Cirkuliacijos problemą atrodo jau išsprendžiau, tačiau iškilo kita problema - kiek per dieną vanduo pašyla, tiek per naktį atšąla. Gal jūs esate sprendę tokią problemą? Kaip pigiausia ir racionaliausia šildinti bosą?

Yra daug medžiagų

Yra visokiausių šiltinimo medžiagų. Jeigu bačka pastogėje, galima paprasčiausiai apvynioti akmens vata, dar geriau - akmens vata su folija. Savo šilumos siurblį apvyniojau akmens vata su paralonu. Apsukai kelis sykius, suklijavau lipnia juosta - labai gerai laiko šilumą.

siurbliukas

Koki siurbliuka pirkti?
Manau, kad reiktu pirkti pagal kolektoriaus ir vamzdynuose esanti vandens kieki, taciau kiek kartu per minute, turetu buti perpumpuojamas visos sistemos turis?
Viena radau 0,7 kub/h. (11,6 l/min) kazin ar nebus per mazai ?

Kaip apskaičiuoti galingumą

Siurbliuko galingumą reikėtų skaičiuoti ne pagal sistemos tūrį, bet pagal saulės kolektoriaus galingumą. Negi planuoji pasigaminti tokį galingą kolektorių, kad jis 11,6 litro vandens per vieną minutę pakaitintų kokiais 10 laipsnių? Tam būtų reikalingas 8,120 kw galingumo saulės kolektorius. Taigi jeigu gaminsi 8 kilovatų galingumo saulės kolektorių (maždaug 16 kv.m), šis siurblys dar spės jį aušinti. Jeigu saulės kolektorių darysi dar galingesnį, reikėtų galingesnio ir cirkuliacijos siurblio.

Šilumos šaltinio galingumą galite skaičiuoti pagal šią formulę: ( kilogramas vandens x temperatūra x 4200 ) / sekundės = vatai

Priverstinė cirkuliacija būna greitesnė

Mano saulės kolektorius savitakinis, bet šią vasarą, kai buvo mažai saulės, įjungiau priverstinę cirkuliaciją su Vinco sukonstruotu valdikliu. Priverstinė cirkuliacija šilumą perneša greičiau. Sakyčiau, idealus variantas toks: savitakinis saulės kolektorius su galimybe įjungti priverstinę cirkuliaciją. Jeigu vasarą per karščius dingtų elektra, maniškiams saulės kolektoriams nieko neatsitiktų.
Panašiai esu susitvarkęs šildymo sistemą. Ji daryta seniai, kai santechnikai dar išmanė konvekciją, taigi yra savitakinė. Aš jai pridėjau cirkuliacijos siurblį ir valdiklį. Nebūtų elektros ar sugestų siurblys, ji vis tiek veiktų. Bet priverstinė cirkuliacija būna greitesnė.5
Užtat savitakinė sistema bent 500 Lt pigesnė (350 Lt cirkuliacijos siurblys ir 150 Lt valdiklis).

Sveiki,norečiau Jusu nuomones

Sveiki,norečiau Jusu nuomones tokiu klausimeliu – kilo tokia mintis..jeigu sujungus du vienodo dydžio šilumokaičius(pvz. iš plastikines žarnos,nes varinis ar aliuminis brangokai apsieina,tik metalas aišku geresnis laidinkas),žinoma užpildytus vandeniu, ir viena sumontavus dežeje(talpoje) i kuria paduodamas šiltas-karštas oras iš "oro kolektoriaus"(pvz. galima ir iš po "Ranillinio" stogo kraigo viršaus nes ten temperatura sauletom dienom buna 30-60°C), o kita šilumokaiti i šalia esančia talpa su vandeniu. Ar butu koks efektyvumas,nes abejoju ar sausas oras lyginant su šlapiu vandeniu yra vienodi laidininkai, ta prasme-vienodai paima ir atiduoda šiluma. Tikiuosi supratot mano samprotavima..dekoju:)

Skirtumas didžiulis

Vanduo ir oras toli gražu nėra vienodi šilumos nešikai. Vanduo beveik tūkstantį kartų sunkesnis už orą, jo savitoji šiluma keturis kartus didesnė už oro. Dabar supratai, koks tai skirtumas? Vanduo ir oras šildys (aušins) taip pat, jeigu oro srautas bus 4000 kartų didesnis už vandens srautą.

:)))

Labai linksma minties eiga. :)
O gal cirkuliaciniu siurbliu tą šiltą vandenį nukreipti grindų šildymui? Bačkelės apšviečiamas plotas koks pusė kvadratinio metro, bet, žiūrėk, įšildys 200 kvadratinių metrų namą.
Kažkas čia ne taip, a ne?
Prieš darant tokius "išradimus" pirma reikėtų pasistengti suprasti, kas iš ko atsirandą, nuo ko priklauso sistemos galingumas, kodėl reikia didelio saulės šildomo ploto ir t.t.

Noriu patarimu, jei galima

Kokia temp vaiksto pasidarius kolektoriu is plastikiniu vamzdziu?
kadangi vykdau statybas turiu dabar galimybe vesti arba vari link stogo arba paprasciausia plastika (pageidautina plastika :) nes statybos ir taip kelnes mauna :)nors statausi savo jegomis ) , statau valdikli ir boileri 200 l ir siurbli, kokio ploto pagal patirti reiketu uzserti 200 l jei kolektorius gules 13 laipsniu kampu tiesiai i pietus?
dekui
Giedrius

Varinė sistema - neracionalu

Iš varinių vamzdelių montuoti sistemą būtų tikra beprotybė - varis ne tik brangus, bet ir labai laidus šilumai, o sistemos vamzdžius reikia kuo geriau apšiltinti. Karštam vandeniui patarčiau dėti trisluoksnius 200 mm skesemens vamzdžius (jie naudojami grindų šildymui), o grįžtamajam vandeniu galima naudoti ir plastikinius. Iš varinių vamzdelių daromi patys kolektoriai, bet daug pigiau daryti iš plokščiųjų skardinių radiatorių. Pigesnės sistema atsiperka, brangi - niekada.

saulės kolektorių galingumą reikėtų skaičiuoti ne pagal šilumokaičio dydį, bet pagal karšto vandens poreikį, kitaip sakant, pagal tai, kiek žmonių juo naudosis. Teoriškai vienam žmogui reikėtų 1 kv.m. saulės šildomo ploto, bet praktiškai patartina daryti daugiau, bent pusantro kvadrato žmogui. Du kvadratai vienam žmogui - jau garantija ir mažiau saulėtai dienai. Užteks ir svečiams.

Apsimoka

Kaip kam. Jei kam gamintis paciam neapsimoka, tai neapsimoka ir sito puslapio skaityti, tuo labiau rasyti komentarus. Geriau ir eiti tiesiai i www.blablabla.lt ir pirkti. Sitas puslapis tiem, kuriem apsimoka gaminti patiem.

Marketingo triukai nepraeis

Paantrinsiu Andriui. Apsimoka viskas, kas yra pigiau ir atsiperka greičiau. O investicija, kuri atsiperka greičiau, yra efektyvesnė. Todėl neklausykite marketingo niekšelių, kad brangesni ir sunkiau atsiperkantys pramoniniai saulės kolektoriai yra "efektyvesni". Šiandien pas vieną žmogų mačiau saulės kolektorių orui šildyti. Jis džiaugėsi nusipirkęs ne už 1000, kiek prašė prekybos centre, bet už 700 litų. O varge! Tas žaisliukas - vos pusė kvadratinio metro. Darydamas pats, žmogus už 700 litų galėtų saulės kolektoriais nukloti vos ne visą sieną! Ir po viso šito marketingo niekšeliai nori, kad mes juos gerbtume?

Beje, šis marketingo klapčiukas neturi net supratimo, kaip veikia saulės kolektoriai. Prieš keletą valandų jis pasirašė "Žaliu" ir klausinėjo visai naivių dalykų. Tie vargšai neblogai skaičiuoja pinigus, bet neturi žalio supratimo apie jų "aptarinėjamas" sistemas.

As nesu joks marketingo

As nesu joks marketingo klapciukas, tiesiog siaip domiuosi saules kolektoriais ir tiek, todel narsau po interneta ir sprendziu ar pirkti ar darytis paciam, ar uzteks efektyvumo savadarbiui ar ne. Nors likstu prie darymosi paciam

Vadinasi, marketingo auka

Taip, gali būti, tu esi ne marketingo sukčius, bet marketingo auka. Pačiam pasidaryti galingą saulės kolektorių išeina apie dešimt kartų pigiau, negu pirkti pernelyg brangų pramoninį. Bet jeigu 10 kartų greičiau atsiperkančią investiciją laikai "nepakankamai efektyvia", tai esi paprasčiausias kvailys. Žinau, kad įsižeisi nuo mano žodžių, bet taip yra. Tu esi marketingo apkvailinta auka.

Kol kas tau dar anksti darytis pačiam, nes nesupranti svarbiausių fizikos dėsnių. Mano svetainėje (ir straipsnių komentaruose, kur atsakau į klausimus) aprašyti visi principai. Tačiau tai tau niekuo nepadės, nes tu geriau išmanai už mane ir netiki tuo, kas čia rašoma. Ti geriau pirk 10 kartų brangesnius pramoninį žaisliuką.

Absurdas

Saulės baterijos yra absurdiškas reikalas. Jos kainuoja daugiau, negu pagamina elektros. Jeigu būčiau koks banditėlis ir galėčiau parduoti valstybei po pusantro lito už kilovatvalandę, tada, žinoma, atsipirktų. Bet aš nesu banditėlis.

del valdiklio

Senai atradau jusu puslapi, labai patiko ideja apie savadarbius kolektorius, vis svarstydavau ar pasidaryti savo, ar pirkti, vis abejodavau ar sugebesiu, ar uzteks silumos. Nusprendziau, kad gaminsiu pats, ypac, kad dali reikalingu medziagu turiu ir tereikia susipirkti ivairias jungtis. Taciau manau kaip ir daugeliui iskyla problema su valdikliu, jeigu pirkti gamyklini valdikli, tai jo kaina didesne nei visos mano sistemos, taciau as pats jo nepasigaminsiu (esu labai toli nuo elektronikos). Ar butu galima su jumis sutarti, kad jus pagamintumete? Del kainos manau sutartumem.

Padaryti galime

Taip, elektroninį valdiklį mes galime padaryti už 150 Lt. Asmeniniais reikalais reikėtų kreipti telefonu ar laišku. Telefonu numeris ir el. pašto adresas yra žemiau.

Savaiminė cirkuliacija

Labas.

Susiruošiau ir aš daryti saulės kolektoriaus vandens šildymo sistemą sode... :) Kadangi labai pritariu p. Petro ideologijai dėl tokių sistemų ekonominio efektyvumo, tai darysiu beveik iš parankinių medžiagų - padovanoto skardinio radiatoriaus 1,4x0,7m, plastikinės bačkos, seno tualeto bakelio vandens reguliatoriaus. Teko nusipirkti daugiasluoksnio 16mm vamzdžio ir jungčių jam. Suprantu, kad vamzdelis gal ir per plonas, bet akcijinis - daugiau nei dvigubai pigesnis negu 20mm... :)
Sistema bus atviro tipo, kolektorius ant pietinės sienos, bačka - palėpėje, dušas pusrūsyje, dar atšaka eis į virtuvę.
Klausimas patyrusiems asams:
Bendras aukščių skirtumas bus pakankamas (apie 1,5m), teisingai sumontavus, savaiminė cirkuliacija turėtų vykti. Bet... kadangi šią bačką ateityje numatau panaudoti kitiems tikslams, man labai nesinorėtų jos apačioje daryti skylę šalto vandens padavimui į kolektorių. Todėl kilo mintis pasinaudoti susisiekiančių indų principu - per bačkos viršų nuleisti dvi lanksčias žarnas. Vieną nuleisti prie dugno, kitą ant plūdės pakabinti viršutinėje bačkos dalyje. Abu galai visada bus panardinti.
Taigi klausimas - ar vyks savaiminė cirkuliacija tokiu būdu surinktoje sistemoje?
Suprantu, kad kilpose gali susidaryti oro kamščiai ir jie gali trukdyti. Bet jeigu neatsižvelgti į juos???
Nujaučiu, kad p. Petras tuoj lieps neišradinėti dviračio, o durti skylę arba statyti siurblį, bet visdėlto rizikuosiu paklausti... :)

Įdomi kmonstrukcija :)

Tokios sistemos nesu matęs, o iš anksto nenoriu sakyti. Mąstant vien teoriškai, savaiminė cirkuliacija turėtų vykti, nors ir būtų stabdoma pašilusio vandens bačkos viršuje. Reikia išbandyti.
Žinoma, negalima "neatsižvelgti" į tai, kad per tuos sulinkimus būtinai susidarys oro kamščiai. Savaiminė cirkuliacija būna per menka, kad išstumtų kamščius. Todėl reikia pagalvoti apie nuorinimą abiejose aukščiausiose vietose.
Bet aš tikrai nevargčiau, išdurčiau skylę bačkos dugne arba šone apačioje, prakiščiau pro ją ilgasriegį, pavyniočiau pakulų ir suveržčiau kontraveržlėmis. Užsukęs ant ilgasriegio aklį, vėl turėtumei sandarią bačką. Tai iš tiesų daug paprasčiau ir efektyviau, negu kurti "gyvatuko" konstrukciją. Bet pabandyti, žinoma, įdomu, aš visada už tyrinėjimus.
Jeigu teisingai supratau, bačka bus atvira, o karštą vandenį imsi nuo viršaus, jo lygį reguliuodamas unitazo sklende? Tai iš tiesų gera idėja, tik reikia sandaraus dangčio, kad būtų galima gerai apšiltinti bačkos viršų. Ir dar. Viršutinis vamzdis, pro kurį iš saulės kolektoriaus ateis karštas vanduo, būtinai turi būti apsemtas, t.y. bent šiek tiek žemiau bačkos vandens lygio. Savaiminė cirkuliacija yra per menka, kad galėtų kelti vandenį aukštyn kaip siurblys.
Darydamas patį saulės kolektorių, nepadaryk tipinės klaidos - nepamažink jo. Saulės kolektorius tegu būna kelis kartus didesnis už radiatorių. Kuo didesnis saulės šildomas plotas, tuo galingesnis saulės kolektorius. Sėkmės!

Ačiū už greitą atsakymą ir

Ačiū už greitą atsakymą ir patarimus! :)

Taigi, teoriškai ir aš taip mąstau... Šį savaitgalį bandysiu teoriją pritaikyti praktikoje. Rezultatus paskelbsiu. Dėl oro kamščių - sukasi įvairios mintys apie sifonus... Gal iki savaitgalio kas nors rimtesnio susikaups galvoje. Jei ne - teks daryti skylę. Nors... Gal cirkuliacijai padėti skalbimo mašinos siurbliu? Valkiojasi dėžėje kažkoks... Bet čia gal vėliau, jei nepasiteisins pirminė konstrukcija.

kaip sustabdyti cirkuliacija vakare ir nakti ?

Pasidariau savadarbi kolektoriu.Sildau 80 litru boileri.Sistema savitakine,bet pasirode problema.Nakti kolektorius veikia kaip ausintuvas.Kiek diena prisyla,tiek nakti atvesina.Idejau atbulini voztuva,bet tada sustojo cirkuliacija diena,nenugali spyruokles.Gal jus naudojate kokius elektrinius.Aciu butu uz patarima,ka daryti

Sustoja pati

Jeigu cirkuliacija savaiminė, jos stabdyti nereikia - sustoja pati. Vanduo saulės kolektoriuje atvėsta, pasidaro sunkesnis ir nekyla aukštyn. O iš boilerio, kuris stovi aukščiau, šiltesnis vanduo nesileidžia į apačią. Atbulinis vožtuvas nereikalingas - mesk jį velniop. Savaiminė cirkuliacija per silpna, kad atidarytų vožtuvą.

Matyt, tavo boileris prastai apšiltintas ir per naktį paprasčiausiai atvėsta. Dabar naktys vėsios.

Ir aš pasidariau savadarbį

Ir aš pasidariau savadarbį saulės kolektorių pagal Petro brėžinuką kur užpildoma vandens statinė virš boso į kurį pareina jau šiltas vanduo iš kolektoriaus .Aukščių skirtumas tarp kolektoriaus ir boso apie metras , o statinės su vandeniu apačia per sprindį aukščiau nei boso viršus.Vakar lauke buvo apie 20 laipsnių šilumos tai vanduo bėgo toks karštas kad jau yra minčių apie maišytuvą .Per naktį vanduo atšąla nedaug nes vandens bosą apšiltinau 10 cm akmens vata su folija ( atlikus buvo nuo kamino šiltinimo)ir apvilkau skarda ir sukniedinau .Bosą padariau iš automobilinės dujų įrangos baliono 70 litrų talpos ir laužyne pirkau už 20 litų .Dirbau visą dieną kol įvirinau 3 vamzdžius su sriegiais , išbandžiau ir "aprengiau".
Kolektoriaus gamybą ,pagal Petro rekomendaciją , pradėjau nusipirkdamas 10 cm aukščio profilio , kuris be papildomo bortelio kainuoja 13 litų 4 metrai .Vamzdelį( negeriamam vandeniui) pirkau 20 mm diametro po litą metras ir pirkau pigutes lenkiškas movas sujungimams maždaug po 3 litus už vienetą.Nugarai dėjau 10 mm plokštės , 30 mm polistirolo , skardos , radiatorių ,rėmus iš seno medinio lango rėmo ir du stiklus.
Vien žo-turiu šilto vandens už dyką ir mintyse dėkoju Petrui :)

Reikia paviešinti

Puiku, Arūnai! Dabar viską nufotkink, kad būtų matyti, kaip ir iš ko tai padarei, tada įmesk į mano el. paštą petrasdargis@gmail.com Reikia išsamiau paviešinti.
Tegu ir kiti pasimoko! Aš irgi ne viską pats sugalvoju, daug idėjų gaunu iš kitų tokių pat kūrėjų. Sveikinu!

Eksperimentų rezultatai

Na štai, galų gale grįžau čia su rezultatais. Bandymai užtruko, nes sode būnu tik savaitgaliais, o ten ir be eksperimentų yra ką veikti... :) Be to ir orų neužsakysi...
O trumpai rezultatai tokie:
Kaip ir buvo sumanyta, pradžioje žarnas sukišau per bačkos viršų. Sistema buvo tinkamai nuorinta, oro kamščių kilpose nebuvo. Bet kol viską sumontavau, neliko ir saulės - vakaras ir apsiniaukę bei teko važiuoti namo.
Kitą savaitgalį pirmas darbas atvažiavus į sodą buvo pačiupinėti vandenį. Ir didelis nusivylimas - vanduo šaltas, nors diena buvo saulėta. Iš karto nusprendžiau durti skylę bačkos apačioje, paliekant karšto vandens žarną įkištą per bačkos viršų. Sumontavus vėl teko savaitei darbus palikti.
Sekantį savaitgalį vėl bėgte prie bačkos. Ir - nieko! :-o Vanduo šaltas! Pačiupinėjau kolektoriaus radiatorių - rankos išlaikyti neįmanoma. Vienareikšmiškai nėra cirkuliacijos. Kilo įtarimas, kad dėl oro kamščio karšto vandens žarnoje. Dar kartą nuorinau. Bet cirkuliacija vistiek nevyko...
Kažkuris poetas pasakė "...Teorija, brolau, – sausa šaka, už tai gyvenimo vaisingas medis žydi..." Teko atsisakyti gražių teorinių pamastymų ir grįžti prie gyvenimo patikrintos praktikos - padariau dar vieną skylę bačkos viršutinėje dalyje žemiau vandens lygio ir prijungiau karšto vandens žarną iš kolektoriaus. Tik užpildžius bačką vandeniu, iš karto pradėjo plūsti šiltas vanduo...
Jau tą patį vakarą pavyko išsimaudyti duše su šiltu vandeniu. Dabar reikia tik tinkamai apšiltinti bačką ir pastatyti antrą radiatorių ant pietrytinės namo sienos. Visgi vieno radiatoriaus (ant pietvakarinės namo sienos) galingumo nepakanka, kad nuo pietų iki vakaro prišildytų apie 90 litrų vandens.
Kodėl visgi nevyko savaiminė cirkuliacija pradiniame užmanymo variante? Ir net antrame variante, kai buvo padaryta skylė bačkos apačioje? Dabar aš galvoju, kad gal buvo per didelis aukščių skirtumas kilpoje - apie 30cm. T.y. nuo bačkos viršutinės briaunos iki vandens lygio bačkoje. Gal būt reikėjo tik pradinio impulso, kad cirkuliacija prasidėtų, bet sumanymas toks, kad reikėtų kuo mažiau dėmesio ir pastangų sistemos aptarnavimui. O čia jau papildomas darbas... :)
Juk tinginystė progreso variklis... ;)

Tiems kas noretu pasidaryti

Tiems kas noretu pasidaryti patys nesunkiai kazkokio tipo valdiklius galite pasidometi kas yra arduino. tai tarsi elektronikos konstruktorius kursi yra labai paprastas, su juo galima daryti viska, nesudetingai, kruvos sensoriu galima nusipirkti ir ttp.