Atmink, kad mirsi.
Atminsi?
Apėmė džiaugsmas, nori kvatotis? O pagalvojai, kad mirsi?
Niekada to nepamiršk. Ir vakare, eidamas gulti, ir naktį, pabudęs iš sapno, būtinai prisimink: mirsiu. Mirtis artėja kasdien, kiekvieną sekundę, ir niekur nuo jos nepabėgsi.
Štai sėdi ramus, o mirtis skaičiuoja tavo sekundes.
Nuolatos apie tai galvok.
Mirtis tegu lydi tave, mintis apie mirtį.
Ką gero tai duos?
Tau, žinoma, nieko.
O mums - visą tave. Mes turėsim tave ir galėsim raminti.
Mes būsim tėvai, o tu - mažas kvailas vaikelis.
Iš baimės lėksi pas mus, bet niekada nesuprasi, kad mes ir esame baimė.