Vakar pagaliau buvo atsuktas DARGAZo - privataus Dargių dujotiekio - kraniukas ir ta proga iškilmingai išgertas kavos puodelis. Vinco rankoje ne šiaip sau puodelis, bet pirmasis, išvirtas DARGAZo biodujomis. Tuo iškilmingu kavos virimo ritualu pagaliau baigtas kelerius metus trukęs istorinis eksperimentas. Tiksliau - pirmasis, lemiamas eksperimento etapas, kuriuo norėjome patys sau atsakyti į klausimą: ar įmanoma buitinėmis sąlygomis, labai paprastomis priemonėmis ir be didelių išlaidų pasigaminti biodujų?
Įmanoma! Štai ta liepsnelė, kurios laukėme tris vasaras, bet ji po kelių minučių vis užgesdavo. Pagaliau nebegęsta, dega ir dega! Kaip tokia proga neišgerti 200 gramų kavos?
Pasirodo, biodujų mes buvome pasidarę dar užpraeitą vasarą, bet negalėjome jomis pasinaudoti, nes padarėme keletą apmaudžių klaidų. Biodujas iš savadarbio generatoriaus paleidome į standartinę dujinę viryklę, o ji pritaikyta kur kas aukštesniam slėgiui. Mūsų generatorius yra žemo slėgio, todėl dujos, perėjusios apsauginį vožtuvą ir labai ploną dagčio skylutę, prarasdavo greitį. Jų srautas buvo toks menkas, kad liepsna akyse nusibaigdavo. O mes padarėme klaidingą išvadą, kad prastos dujos. Atseit, ne metanas, bet anglies dvideginis!
Vakar pagaliau aptikome tą savo klaidą, išėmėme dagtį iš viryklės ir dujotiekio vamzdį įkišome tiesiai į jį. Visai kitas reikalas! Atjungėme ir apsauginį vožtuvą, kuris, pasirodo, mūsų atveju visiškai nereikalingas - apsauga savaime susidaro DARGAZo dujotiekyje nuo susikaupusio kondensato. Per tą kondensatą dujų generatorius niekaip neįtrauks atgal į save liepsnos. Kitaip sakant, kondensatu gliurgantis DARGAZo vamzdis ir yra natūralus apsauginis vožtuvas!
DARGAZo dujotiekis dar užpraeitą vasarą nutiestas nuo trobos iki dujų generatoriaus. Tiesiant šią liniją, našiu darbu labai prisidėjo žymus žemės kasimo technologijų specialistas Deimantas Motiejūnas. Jis ne tik sėkmingai išrausė griovį, bet ir padėjo sujungti visus vamzdžius, vamzdelius, movas, ventilius ir kitas labai įkyrias smulkmenas. O aš, žinoma, buvau teisėtas vadovas ir teigiamai įvertinau visus mūsų darbus.
Juk tada dar nežinojau, kad, jungdami vamzdelius, movas ir ventilius, padarėme dar vieną lemtingą klaidą - mes juos ne visus sujungėme pakankamai sandariai. Vandeniui tokio sandarumo būtų užtekę, bet dujos landesnės už skystį. Taigi DARGAZas prarasdavo slėgį, ir dėl to negalėdavome generatoriuje sukaupti didesnio metano kiekio. Kažkodėl mums su Vincu atrodė, kad metano bakterijų niekaip neprisiveisia, ir jos nieko nepagamina. Kelis kartus tikrinome paties generatoriau sandarumą, jis buvo visiškai sandarus. O kad nesandarus dujotiekis, mums neatėjo į galvą. Užtat vakar ėmėme ir patikrinome. Štai kur bėda!..
Taip atradome auksinę taisyklę: kurdamas tokias sistemas, pirmiausia turi tikrinti jų sandarumą. Geriausia tai daryti muilo putomis - patepi jomis sujungimus ir pamatai, ar burbuliukai eina, ar ne.
Štai dujų generatorius. Jo beveik nematyti - vieno kubinio metro plastikinė bačka užkasta į žemę. Joje pūva skystas mėšlas, iš jo išsiskiria metanas (nuo 50 iki 80 procentų), anglies dvideginis, dar iki dviejų procentų vandenilio bei kitų dujų. Priekyje matote juodą kibirą. Tai užpildymo indas. Jis yra kiauru dugnu, užmautas ant 10 cm skersmens plastikinio vamzdžio, kuris apačioje sujungtas su bačka. Kai į tą kibirą supilame skystą mėšlą, jis vamzdžiu nubėgą į bačką. Toliau matote mėlyną metalinę statinę - tai išsiplėtimo indas. Jis irgi apačioje sujungtas su bačka. Kai bačkoje atsiranda dujų, jos varo lauk vandenį. Kiek išsiplėtimo inde vandens, tiek generatoriuje dujų.
Iš dujų generatoriaus žaliu vamzdeliu dujos eina į juodą metalinį balioną, kuris atlieka rezervuaro funkciją, iš rezervuaro DARGAZo linija - į trobą. Kadangi metanas yra lengvesnis už anglies dvideginį, mes tikėjomės tuo vertikaliu balionu "susluoksniuoti" dujas taip, kad metanas eitų į dujotiekį, o anglies dvideginis liktų balione. Pasirodo, tai nėra reikalinga - dujų generatoriuje atsirandantis mišinys ir taip yra degus, jo nereikia "sluoksniuoti".
Iš čia geriau matyti žemėje užkasta centrinė dujų generatoriaus dalis. Tai Felikso Žemulio vardo kubinė mėšlo bačka. Bačka taip pavadinta todėl, kad nupirkta garsaus mecenato Felikso Žemulio aukomis. Mecenatas buvo sujaudintas tokio savo vardo įamžinimo ir, žinodamas apie mūsų kūrybinius sunkumus, padarė skubotą prielaidą, kad dujos generatoriuje nesikaupia dievo valia - atseit, pats dievas mus baudžia už tai, kam šūdo bačką pavadinome jo vardu. Bet iš tiesų dievas mus buvo nubaudęs už kitus dalykus. Jam nepatiko, kad bačkos neįkasėme į žemę. Negana to, mes ją dar ir nudažėme juodai, kad dieną geriau įkaistų nuo saulės. Tokiu būdu mes su Vincu tikėjomės prisiveisti daug našesnių metano bakterijų, kurios gyvena aukštesnėje, iki 40 laipsnių temperatūroje.
Bačka dieną tikrai įkaisdavo, bet greitųjų bakterijų kažkodėl neprisiveisė. Po kurio laiko atidžiau paskaitėme vadovėlius ir atradome priežastį - pasirodo, metano bakterijoms svarbu ne tik aukšta, bet ir pastovi temperatūra. Greiti temperatūros pokyčiai yra joms mirtinas peilis. Taigi dieną kaitindami bačką, o naktį leisdami jai atvėsti, mes dar ir pabloginome padėtį. Norint išlaikyti našesnes aukštą temperatūrą mėgstančias bakterijas, reikėtų visą parą laikyti aukštą temperatūrą. Pramoniniuose dujų generatoriuose taip ir daroma - dalis dujų sudeginama, jomis šildomas generatorius. Gaminant dujas mažais kiekiais, tai neįmanoma. Vadinasi, naudingiau įkasti generatorių į žemę, turėti žemesnę, bet pastovią temperatūrą. Pernai taip ir padarėme. Dabar mūsų generatoriuje darbuojasi ne tokios našios, bet ir ne tokios išrankios, mažesnę temperatūrą pakenčiančios anaerobinės bakterijos.
Anaerobinėms bakterijoms deguonis yra mirtinas nuodas - jos gali gyvuoti tik tokioje aplinkoje, kur nėra oro. Todėl bačkoje negalima laikyti sauso mėšlo. Jis turi būti skiedžiamas vandeniu. Biomasę užtaisome atskiroje bačkoje. Štai Vincas žiūri, kad ji beveik tuščia.
Vadinasi, reikia eiti parsinešti mėšlo.
Mėšlo turime visą traktoriaus priekabą - kaimynas Algis Leinartas atvežė negailėdamas, papylė už tvarto. Karvių mėšlas mažiau kaloringas, bet nesmirdi. Netgi mieste gimęs augęs žmogus jo nesibaido. Kiaulių ir paukščių mėšlas duotų beveik dvigubai daugiau dujų, bet jų krūvos šalia savo sodybos nenorėčiau ir aš. Sakyčiau: fi!..
Parnešęs visai nebaisų ir visai nenuodingą karvių mėšlą supili į biomasės bačką, užpili vandens, pamaišai ir palieki kelioms dienoms - tegu mėšlas susimaišo su vandeniu, suskystėja, parūgsta. Į tokią biomasę galima maišyti ir žolės. Bandysime tai daryti. Nupjovę kiemą, smulkią žolę versime į tą bačką su mėšlu. Matysim, kas bus. Kai biomasė suskystės, pilsim štai į šį užpildymo indą:
Užpildei generatorių, ir nieko daryti nereikia. Nei malkų kirsti, bei dujų pirkti - dujos pačios atsiras ir pareis į trobą. Kodėl neatsipūtus dabar, neatsigėrus biodujomis išvirtos kavos?
Gerdami kavą, galime pasvarstyti apie strateginius dalykus: kiek tai kainuoja ir ką tai duoda? Mums kainavo visai nedaug - kubinė plastikinė bačka turguje kainuoja apie 200 litų, bet ją finansavo mecenatas Feliksas. Vamzdžiai, vamzdeliai, metalinės mažesnės bačkos mums atsiėjo apie pusantro šimto. Žodžiu, visai nedaug. Kol kas ir naudos nedaug teturėjome - vakar pirmą sykį išsivirėme kavos. O blynus kepti, sriubą virti dujų užteks? Dar neaišku. Kol kas jų per parą pasigamina tik apie 100 litrų, o tai vieno žmogaus poreikiams yra per mažai. Knygose rašo, kad vienam žmogui reikėtų 400 litrų. Ar bus tiek? Dujų generatorių pradėjome pildyti tik prieš savaitę, ir jis nėra "įsibėgėjęs". Optimaliam greičiui pasiekti gali prireikti mėnesio ir daugiau.
Aš vis dėlto abejoju, ar vieno kubo generatorius yra pakankamas. Esu linkęs manyti, kad reikia kur kas didesnio - trijų ar penkių kubų. Vincas sako, kad derėtų palaukti ir pažiūrėti, ką dar išspausim iš to vieno kubo. Juk ir maišytuvo padoraus neturime, o biomasė dujų generatoriuje turi būti nuolatos maišoma. Geriausia tai būtų daryti, burbuliuojant atgal į generatorių biodujas ir tokiu būdu makaluojant biomasę. Bet kol kas burbuliatoriaus iki galo nesutvarkėme, tai biomasę retsykiais pamaišome tokiu rankiniu maišytuvu. Bet juk nestovėsi visą dieną prie mėšlo bačkos ir nemakaluosi!
O kur mes virsime, jeigu standartinė viryklė mūsų dujoms netinka?
Tinka, tinka... Truputį kitaip prijungėme, ir senoji mūsų viryklė tapo universali - viena jos skylė ir toliau veikia pirktu propanu, užtat antroji - dykomis biodujomis!
Akylesnis skaitytojas gali paklausti: o kas atsitiks, kai generatorius prisipildys? Kaip mes iš jo iškrapštysime suvirškintą biomasę ir pakeisim kita?
Generatorius jau ir dabar pilnas. Už išsiplėtimo indo yra specialus vamzdis (nuotraukoje jo nematyti), pro kurį išbėga lauk perteklius. Bet apie tai ir kitas svarbias smulkmenas - gal kitą sykį?
Komentarai
Politkorektiškai, tskant,
Politkorektiškai, tskant, išeitų kaip ir <<ŠevronDargis>> Inc.
Puikus straipsnis!
Puikus straipsnis!
biogaz
Sveikinu prisidedant prie energetinės nepriklausomybės :) Jeigu norėtum vasarą pabandyti užsiveist gerų veislinių ir laiko patikrintų metanogeninių bakterijų, atvažiuok į Kauno nuotekų valyklą, duosim veislei kelis kibirus ;)
Būtų gerai :)
Taip, būtų gerai pasiekti energetinę priklausomybę nuo Lietuvos monopolistų ir jų valstybės.
O kur ir pas ką važiuoti tų našiųjų bakterijų?
Pajuokavimas
O gal galima Vincą įsisūnyti, kol savas užaugs?
Pavydas ima stebint jūsų darbo rezultatus.
Šaunuoliai
Šaunuoliai... nesustokite... viesai darote tai... kas yra tikrai naudinga ir nieko neparduodat. Laukiu sekančios dalies su detalesnemis chemomis.
Butu tikrai naudinga jei
Butu tikrai naudinga jei idetumete savo sukonstruoto duju reaktoriaus schema. Labai sudomino jusu straipsniia apie eksperimentus ir veikiancius prototipus!
Schema yra
Schema šiokia tokia yra: http://petrasdargis.lt/rasiniai/kaip-veikia-dargazas-naminis-bioduju-gen...
Per kiek laiko isnaudojate
Per kiek laiko isnaudojate dujas tarkim dujas sukauptas per men? Taip butu galima orientuotis kiek kubu reiktu kad DarGazo pilnai uztektu per pertrukiu.
Skaičiuojame kitaip
DarGazas veikia tik pirmą vasarą, jokių atsargų nekaupiame, taigi dar nežinome, kiek jis pagamins per metus. Skaičiavome truputį kitaip. Dabar ji per parą pagamina apie 300 litrų biodujų, ir to minimaliai užtenka. 500 litrų būtų per akis. Taigi 365x0,5= 182,5 kubinio metro. Dabar nusipirkome beveik trijų kubų bačką ir jau galėsime pagaminti beveik keturis kartus daugiau dujų. Žiemą jų darysis mažiau, bet tikimės, kad užteks. Jeigu neužteks, jas vasarą kaupsime žiemai, spausdami šaldytuvo kompresoriumi. Turime antrą tokią pat aukšto slėgio bačką.
Gali būti dujų dar liks namo šildymui. Matysim.
Kaip pavyko padidinti nuo 100
Kaip pavyko padidinti nuo 100 iki 300l per para? Dazniau uzpildote ar DarGazas isibegejo pats? Manau, kad Jums pavyks ir gyvensite dykai.
Įsibėgėjo pats
Generatorius įsibėgėjo pats. Visada, pradėjęs dirbti, jis dujų gamina mažiau, o po to pamažu pasiekia maksimalų lygį. Na, mes dar įtaisėme burbuliatorių - maišytuvą ir pradėjome bačką šildyti saulės kolektoriaus oru. Tai garantuoja stabilesnį darbą.
O jeigu į generatorių dedant
O jeigu į generatorių dedant žolę, jis gamintų dujas ?
Žolė - gera žaliava
Taip, žolė yra gera žaliava metano dujoms. Aš į generatorių visą vasarą pyliau kieme nupjautą žolę, maišydamas ją su mėšlu. Mėšlo reikėjo visai nedaug. Tačiau jis reikalingas dėl virškinimo bakterijų. Jeigu į generatorių pilsi žolę su vandeniu, bus ne metanas, bet kažkoks raugalas ir anglies dvideginis.
Dar geriau už žolę yra obuoliai, kuriuos dabar sumalu ir maišau su skystu mėšlu. Obuoliai daugiau kaip 4 kartus kaloringesni už paprastą žolę.
DarGaz
Šaunuoliai, kad žemėje veiks Lietuvoje tai man nauja. Teko matyti dujų surinkimo į polietileninį maišą versija. Vamzdžio prijungimo vietoje kietai susuka gal 3-5 m3 pasidaryto polietileno maišo gala ir suveržia su izoliacine ar kitokia juosta. Nedideliam generatoriui tai Jūsų versija gera, bet manau nesustosite, kol gausite 1 m3 dujų per parą. Iš 1 m3 generatoriaus 100 ltr. biomasės per para turėtų gautis apie 1m3 dujų užpildant po 10 ltr kasdiena. Didelių reaktorių konstrukcija ilga cisternasu nuolydžiu, kad masė joje savaime keliautų 10 parų.
Truputį ne taip
Kaip matau, Petrai, kalbi iš to,ką esi kažkur skaitinėjęs. Praktikoje yra truputį kitaip.
Mat generatoriaus galingumas priklauso ne tik nuo jo tūrio, bet ir nuo temperatūros. Generatorius žemėje - temperatūra žemesnė, ten veikia "šaltosios" bakterijos,jos dirba lėčiau. Vasarą buvo viena temperatūra, dabar, lapkričio viduryje, - kita. Mažiau, bet dujos gaminasi, o tai labai svarbu. Vadinasi, biodujomis galima apsirūpinti ir žiemą. Dabar turime nustatyti, kiek jų gaminsis ir kokio dydžio reikės generatoriaus.
Į žemę jau esame įkasę ir užpildę 2,5 kubinio metro bačką, eilės laukia dar viena. Žodžiu, tai ne tik dujų gamyba, bet ir eksperimentas.