100 metų gero gyvenimo

Kategorijos: 

Pirmasis jos klausimas buvo toks:
-Kaip tava dujas? Ar gerai deg?
Taišku, deg! Ji mane laiko labai jaunu, tai sako:
- Jaunas žmogus, o tiek prigalvoji visko. Mes irgi buvom jauni, bet nesugalvodavom. Nieko mes neturėjom. Jokių dujų ir jokios elektros. Kūrenom malkas, tuorpas, pasišviesdavom šakaliais. Buvo gerai. Viskas, kas buvo, buvo labai gerai.
Jos žodžius galima skaityti iš kito galo - viskas, kas buvo gerai, buvo tada. Dabar jos pasivaikščiojimai apie Masčio ežerą - tai tik vežimėlyje. O dar visai neseniai nenorėjo lazdos. Sakė: ar aš kokia ubagė? Šiemet gruodžio 16-tą jai sukaks 100. Jaunystė ir sveikata buvo seniau. Iš kur to gerumo beimsi?
Bet ji netikėtai sako:
- Dabar irgi gerai. Darbo nedirbu. Dabar visai gerai gyvenu.
Ar ne iš gerumo 100? Ar ne iš gero gyvenimo prie šakalių šviesos, prie mūsų lovelių, prie šakės ir mėšlo krūvos, prie to, kas yra, ko jai niekada netrūko?..

Komentarai

Laimė

tikra laimė turėti tokią Mamą... o jau ir 100 metų :)
Spėju Petrai jog iš plačios giminės ir gausios šeimos būsi.

Be pykčių ir baimės

Giminė kaip giminė. Mamos giminėje daug ilgaamžių. Bet svarbu ir kitas dalykas - ilgo gyvenimo kokybė. Dabar ji labai gerai prižiūrima mano sesers Zitos. Mūsų mama niekada nebijojo nieko - nei velnių, nei raganų, nei rytojaus. Ir šiandien ji nieko nebijo, jos negąsdina naujovės ir pokyčiai, ko nepasakyčiau apie daugelį jaunų sustabarėjusių protų. Baimių nesurakintas protas išliko šviesus, be pykčio. Kažkada ji mums garantavo saugią vaikystę, o dabar pati sulaukė saugios senatvės.