Šiltnamio žemė vėsina ir šildo

Kategorijos: 

Štai tas nedidukas šiltnamis iš tiesų yra dvigubai didesnis, negu atrodo iš pirmo švilgsnio. Jam nebaisios ankstyvojo pavasario šalnos ir vasaros karščiai, jo nereikia ravėti, purenti žemės, čia išsilaiko optimali oro drėgmė, nors jo mes nelaistome. Neįtikėtina?

Iš tiesų tai hidroponikos daržas, kuriame augalai auga dviem aukštais. Štai dešinėje pusėje - pomidorai ir žiediniai kopūstai, kairėje - agurkai ir cukinijos. Dar yra paprikų, Čilės pipirų, melionų, Pekino kopūstų, įdomumo dėlei pasisėjome kelis arbūzus.

 

Keletas patyrusių daržininkų mus ragino neauginti agurkų ir pomidorų viename šiltnamyje. Atseit, jie nesutaria, dėl kažko pykstasi, pomidorai dėl tos nesantaikos suserga miltlige. Pavyko išsiaiškinti, kad tarp daržovių nėra jokių karų, bet agurkai išgarina labai daug vandens ir daro aplink save džiungles, o pomidorams labiau patinka sausas ir šiltas klimatas. Didelė drėgmė sukelia pomidorų ligas.

Visgi rizikavome juos sėti viename šiltnamyje - kitą jau buvome paskyrę salotoms, svogūnams ir ridikėliams. Manėme taip: jeigu per daug sukils santykinė oro drėgmė, šiltnamį polietileno plėvele padalysime į dvi dalis, tokiu būdu agurkų džiunglynus atitverdami nuo saikingesniųjų pomidorų. Bet nereikėjo.

Atėjus vasarai, paaiškėjo, kad santykinė oro drėgmė dieną neviršija 70 procentų (leistina norma), o labai karštomis dienomis ji net būna per maža. Įprastinė vasaros temperatūra šiltnamyje - apie 30 laipsnių, santykinė oro drėgmė - apie 60 procentų.

Sakyčiau, idealios sąlygos. Jas padeda išlaikyti gana paprasta vėsinimo - šildymo sistema, kurią įrengėme, statydami šiltnamį. Metro gylyje į žemę įkasėme 10 cm skersmens kanalizacijos vamzdžius, pro kuriuos ventiliatoriais varome šiltnamio orą.

Anksti pavasarį, kai žemė dar buvo įšalusi, į žemę varėme tik  šiltą orą. Vinco darytas elektroninis valdiklis ventiliatorius įjungdavo tik tada, kai oras šiltnamyje pasidarydavo keliais laipsniais šiltesnis už žemę. Taip mums pavyko iš žemės per kelias dienas išvaryti įšalą. Balandžio 20 dieną pasėjome visas daržoves. Rizikavome? Nelabai. Naktimis dar pasitaikydavo stiprių šalnų, bet jos į patį šiltnamį neįsiskverbdavo. Dabar nuo šalnų jį saugojo įšilusi žemė. Mat Vinco valdiklį perstatėme taip, kad jis ventiliatorius įjungtų tik tada, kai oras žemėje pasidaro šiltesnis už šiltnamio orą. Žodžiu, įšilusi žemė ėmė šildyti šiltnamį.

Žemė ir dabar dienomis šildoma, o šiltnamis tokiu būdu vėsinamas. Vinco padarytas specialus elektrininis termostatas ventiliatorius įjungia tuoj pat, kai oro temperatūra pasiekia 28 laipsnius. Vakare, kai oras atvėsta, ventiliatorius įjungia valdiklis. Žodžiu, dieną į žemę tarsi į kokį galingą akumuliatorių varoma saulės šiluma, čia sukaupiamas visas šiltnamyje atsiradęs šilumos perteklius. O naktį ta šiluma paimama atgal. Netgi dabar, liepos mėnesio naktimis, tos šilumos prireikia. Tarkim, lauke būna  + 15 laipnių ar mažiau, o šiltnamyje išsilaiko +17. Dienomis karščiai nebaisūs, naktimis šilta lyg dieną.

Vėsinimo- šildymo sistemą kūrėme tik dėl optimalios oro temperatūros, bet vasarą paaiškėjo, kad ji dar išsaugo ir optimalią drėgmę. Mat aušindami orą po žeme sukastuose vamzdžiuose, atsikratome ir drėgmės pertekliaus. Drėgmė kondensuojasi ir per išpjautas skyles susigeria žemėn. Oras ne tik atvėsta, bet ir pasausėja.

Mums drėgmės perteklius nėra reikalingas, nes daržoves auginame ne grunte. O tradiciniuose šiltnamiuose juo būtų galima girdyti augalus. Bet vamdžius reikėtų sukasti ne metro, bet kokių 30 cm gylyje. Kondensatas puikiausiai drėkintų augalų šaknis. Per tuos vandžius būtų galima ir laistyti - juk drėgmė reikalinga šaknims, o ne žemės paviršiui. Laistant per vamzdžius pačias šaknis, mažiau vandens išgaruotų, santykinė oro drėgmė neviršytų leistinų normų, ir pomidorai nesirgtų miltlige. Pripylei vamzdžius vandens ir palikai. Neliko vandens - vėl pripylei.

Mes savo šiltnamio netgi nelaistome. Daržovės pasodintos vazonėliuose, juose - ne žemė, bet  keremzito granulės. Vazonėliai sustatyti 10 cm skersmens vamzdžiuse, kuriuose nuolatos teka vanduo. Jis pompuojamas iš 120 litrų statinės, visais vamzdžiais apibėga didelį ratą į vėl suteką į statinę. Statinėje nuolatos burbuliuoja oras - jį čia vis varo akvariumo burbuliatorius. Taip vanduo prisodrinamas deguomini. O vandenį ratu varinėja akvariumo pompa. Tokių prietaisų gali nusipirkti bet kurioje akvariumų parduotuvėje. Jie ima labai nedaug elektros. Mes pirkome internetu - pigiau.

Augalai sunaudoja nemažai vandens. Jo vis reikia papildyti. Šitam šiltnamiui mes jo nenešiojame kibirais - atvedėme vandentiekio žarną, įtaisėme nedidelę automatiką, ir šiltnamis pats vandens pasiima tiek, kiek jam reikia. Štai kaip viskas atrodo:

Bačka įskasta į žemę. Vandenį į ją paleidžia štai šis senas automobilių dujų įrangos 12 V elektromegnetinis vožtuvas:

Vožtuvą įjungia elektros jungiklis, kurį pasidarėme iš seno elektrinės orkaitės termostato. Bačkoje yra panardinta plūdė. Kai vandens sumažėja, plūdė nukrenta žemyn, paspaudžia jungiklio svertą, jungiklis įjungia srovę, suveikia vožtuvas ir paleidžia vandentiekio vandenį. Bačka prisipildo, plūdė pakyla ir išjungia sistemą.

Tokiam šiltnamiui nereikia kasdieninės priežiūros - jį gali palikti visai savaitei, ir nieko neatsitiks. Karštą dieną įsijungia ventiliatoriai į jį atvėsina, vėsią naktį įsijungia ventiliatoriai ir jį sušildo. Oro drėgmė išsilaiko optimali. Vandens, kai reikia, įpila automatika. Ko dar? Ak taip, reikia pačiam nusiskinti agurkus!

Agurkai užaugo lygiai per du mėnesius. Pasėjome balandžio 20 dieną, skinti pradėjome birželio 20-tą. Pomidorams dviejų mėnesių neužteko. Jie gau dideli, bet dar neprinoko. Atrodo, pomidorams reikės trijų mėnesių.

Sakot, neįtikėtinai greitai? Taip, auginant daržoves hidroponikos būdu, jos auga 50 procentų greičiau. Štai vieną Pekino kopūstų derlių suvalgėme, jau sudygo ir antras. Ridikėlių derllių nė neskaičiuojame.

Pirmąjį hidroponikos šiltnamį pasidarėme pernai. Pabandėme ir įsitikinome - puikiausias tinginio daržas! Kodėl nepasitačius didesnio? Šis mums su visa įranga kainavo apie 800 litų. Kitais ir dar kitais metais naujos įrangos mums nereikės. Turime vieną atsarginę pompą, ir daugiau - jokių investicijų!

Komentarai

Liuks!

Puikus projektas!!! Žiūriu, ir hidroponikos vamzdžių apsaugą nuo saulės patobulinot - dabar saulę atspindi ne balti dažai, o aliuminio plėvelė (tai labai gera idėja, nes šiltnamyje atsiranda daugiau išsklaidytos šviesos). Tik su automatiniu vandens papildymu kažkaip sudėtinga - aš irgi šiltnamį laistau iš automatiškai pasipildančios statinės (kažkada rašiau kažkur komentaruose), tik ji pasipildo per patį paprasčiausią (kainavo tik 5 ar 6 Lt) klozeto bakelio plūdinį vožtuvą - nereikia jokios elektros, o ir gedimo mažesnė tikimybė. Ar pasirinkot savo automatiką dėl kažkokių priežasčių?

Unitazo plūdės idėja irgi gera

Vandentiekio automatiką pasirinkome dėl kelių priežasčių. Iš pradžių irgi galvojome pirkti tualeto plūdę, bet vėliau pamatėme, kad uždaroje mūsų bačkoje būtų sunkiau ją įtaisyti. Ir dar mums nepatiko, kad vanduo po truputį srovens nuolatos, o ne tam tikrais tarpais, kaip, tarkime, unitaze. Dėl nuolatinės silpnos srovelės sklendė gali kištis. Tačiau pati tualeto plūdės idėja yra gera, tik reikia jai įtaisyti žingsnį, kad ji vandenį junginėtų tam tikrais intervalais. Mes tos idėjos dar neišmetėme į sąvartyną, ji patraukli savo paprastumu, o paprastumas - tai juk tobulybė!

Kodėl rinkomės būtent elektromagnetinį vožtuvą? Jį paprasčiausiai turėjome. Turėjome ir seną termostatą. 12 V elektros įtampa ir taip yra - jis suka ventiliatorius. Žodžiu, sistema mums nekainavo nė tų 5 ar 6 litų. Ji tik atrodo šiek tiek sudėtinga, bet iš tiesų yra paprasta.

Alvydas

Dekui uz geras idejas.O kokias trasas jus naudojate?Kadangi pats naudoju silnamije mulcevima,beskaitant sita straipsni kilo ideja kad galbut galima vandeni perleisti per kokio kompostu uztaisyta tara ir tokiom trasom maitinti augalus,taip nereiketu jokios chemijos naudoti tik kartais papildyti komposta.Tik neaisku kiek tai praktiskai pasiteisintu.

Dilgėlių raugas

Jeigu atlieku įvairius eksperimentus ir taikau naujoves, aš nesergu fobijomis. Vadinasi, neturiu ir "chemijos" fobijos. Nežiūrint į tai, mudu su Vincu dabar mėginame dilgėlių raugą. Dilgėlės sukraunamos į statinę kiek telpa, užpilamos vandeniu, uždengiamos ir paliekamos. Per savaitę ar dvi jos užrūgsta, vėliau pradeda pūti. Kvapelis nekoks, tikra kanalizacija, užtat labai panašu, kad tai azoto trąša. Yra sakoma, kad dilgėlių raugą galima naudoti vietoj salietros. Turime prietaisą, kuriuo nustatome reikiamą skysčio elektrinį laidumą, kuris rodo bendrą ištirpusių druskų kiekį vandenyje. Tačiau dar neišmatavome, kiek ten yra azoto, kalio, fosforo, Tam reikalingas kitas prietaisas, kurį nusipirkome visai neseniai. Kol neturime tikslių duomenų, nieko neskelbiame. Kol kas eksperimentuojame su keliais agurkais, pomidorais ir cukinijomis. Rizikuoti visomis šiltnamio daržovėmis nebūtų protinga.

Šioje svetainėje mes stengiamės skelbti išmėgintus, patikrintus dalykus, bet ne fantazijas ir įsivaizdavimus. Neseniai atlikau eksperimentą su vienu ligoniu, kenčiančiu nuo itin stiprių "chemijos" ir kitokių fobijų. Aš jam daviau paragauti savo agurkų, bet pasakiau, kad jie auginti "ant gryno išpuvusio mėšliuko". Žmogus labai džiaugėsi, gyrė agurkų skonį ir sakė; "Iškart matyti - tikras dalykas!" Žinodamas jo negalią, nebesakiau, kad agurkai iš tiesų užauginti subalansuotu sintetinių trąšų mišiniu. Psichologiniai eksperimentai yra taip pat įdomu, kaip ir technologiniai.

Daugelis prietaringų žmonių įsivaizduoja, kad augalai turi dantis, kramto žemę ir maitinasi mėšlų. Iš tiesų jie dantų neturi ir gali pasisavinti tik vandenyje ištirpusias maisto medžiagas bei deguonį. Padarę šį atradimą, agronomai išrado hidroponiką. Tai labai efektyvus, greitas daržovių auginimo būdas, nes joms niekada nepritrūksta vandens. Visgi turint tam tikrų fobijų, jis yra nepriimtinas. Fobiškam žmogui apskritai nereikėtų svajojti apie jokias naujoves - nei apie hidroponiką, nei apie saulės kolektorius, nei apie žemės šilumą. Palikkite tai sveikiesiems.

Alvydas

Visose veiklos sferose gali ir buna fanatizmo,fobiju apraisku.Viska galima pamatuoti,istirti,nustatyti ir padaryti isvadas.Ir nuo to pagal kukius kriterijus,parametrus,vieneto matus mes remsimes,ir atsizvelgent i tai mes gausime tam tikro teisingumo rezultatus.Tai jaigu mes negalim augalo tam tikru parametru pamatuoti,tai ir isvados bus tam tikro ribotumo.Ir kadangi kad nustatyti tam tikrus dalykus dar nera prietaisu,tai belieka mastymas,filosofavimas,o kiek tas filosofavimas,prasilenkia su sveika logika,ir praktiskumu ce jau kitas klausimas.

Išradimas senas ir seniai patikrintas

Alvydai, hidroponika - jau seniai ne filosofija ir ne fantazija, ją toli gražu ne aš išradau ir ne pernai. Ji išrasta seniai, berods, po antro pasaulinio karo, ta technologija seniai išbandyta ir žinoma. O kai žmogus tokius patikrintus faktus atmeta, tai jau ne šiaip nuogąstavimas, tai jau rimta problema, psichologų ji vadinama fobija. Fobiškam žmogui reikia arba gydytis, arba palikti nuošalyje baimės šaltinį, šiuo atveju - hidroponiką. Keisdamas technologiją, kaitaliodamas vienas trąšas kitomis, savo problemų nesutvarkysi.

O kaip del vandens lugio vamzdziuose

Labai puiki sistema, kažkada mačiau Jūsų laida per televiziją, labai patiko.Tik štai klausimas kaip palaikote atitinkamą vandens lygį vamzdžiuose? Darote pertvarėles viduje ar kaip?

Persipildantys vamzdžiai

Vandens lygis visada vienodas. Nuolydis nulinis. Vamzdžio gale įdėjome perėjimą nuo 10 cm į 5 cm skersmens vamzdį. Tas nuolydis yra sukinėjamas - gali jį nuleisti žemyn, gali pakelti aukštyn. Nustatėme, kad vandens būtų iki pusės vamzdžio. Kai antro aukšto vamzdžiai persipildo, vanduo perėjimu išbėga į pirmo aukšto vamzdžius, kai persipildo tie - atgal į bačką. Vandens lygis išlieka nepasikeitęs, net dingus elektrai. Išnyksta cirkuliacija, bet lygis išlieka tas pats.

O kaip del burbuliatoriaus ir vandens pompos veikimo?

Sveiki,
o kaip del burbuliatoriaus ir vandens pompos veikimo ar jie turi istisa para dirbti? ar tarkim gali dirbti kas pusvalandi ar pan.Beje kokio galingumo naudojate vandens pompa savo sistemai?

24 val.

Vandens pompas ir burbuliatorius laikome įjungtus visą parą. Nežinau, gal tai ir nereikalinga, gal užtektų kelių valandų, gal reikėtų dėti laiko relę... Bet jie ima vos kelis vatus elektros, tai nematome reikalo. O deguonies daržovėms tikrai nebus per daug. Juk deguonis dar saugo vandenį nuo puvimo bakterijų.

Sia sistema galima pritaikyti ir kitose srityse

Vietoje brangiu oro kondicionieriu, sia sistema manau galima butu puikiausiai naudoti karsta vasara, patalpu orui vesinti. Na dar darzoviu sandeliu mikroklimatui palaikyti. Idomu kaip del grudu dziovinimo, gi atvesintas oras yra sausesnis uz aplinkos ora.
Cia tik ideju uzuomazgos, gal kam jos praples akirati ir bus naudingos.

Laba diena. Viskas labai

Laba diena. Viskas labai aiškiai išdėstyta,tačiau nesupratau dėl ventiliatorių. Ar juos reikia dėti ir į ilgojo,ir į trmpojo vamzdžio galus? Vienas traukia (šiltą), kitas pučia (atvėsintą)? Tas kaminėlis irgi su ventiliatorium,tubūt? Dar dėl vamzdžių po žeme: ar jie eina tiesiog ratu sujungti,ar kaip kitaip (nuotraukuose nesimato). Iš anksto ačiū už jūsų laiką. Gintautas

Nuotraukoje matyti

Gintautai, nuotraukoje labai aiškiai matyti, kaip pakloti vamzdžiai.

Ventiliatorius gali dėti viename vamzdžių gale, gali dėti kitame. Ar įklimpusią mašiną iš galo stumsi, ar iš periekio trauksi virve, jėga bus ta pati. Mes ventikliatorius dėjome abiejuose galuose. Vieni orą siurbia iš vamzdžių, kiti stumia į vamzdžius. Kuo didesnis oro greitis, tuo geresnė šilumos apykaita.

Tas ventiliacijos kaminiukas veiktų ir be ventiliatoriaus, nes karštas oras pats kyla aukštyn, bet mes įdėjome. Pe didžiuosius vasaros karščius vėdinimo nebūna per daug.

Sveiki Petrai. Planuoji tai

Sveiki Petrai. Planuoji tai pat daryti šiltnamį su šildoma sistema iš žemės- kaip pas jus. Planuoju kloti aliuminius ortakius, kokio 1m gyleje, o i viršų išvesti plastikinius kanalizacijos vamzdžius (dėl kurmių). Tačiau pas mane gruntas smėlis. Smėlis nėra geras šilumos akumuliatorius, ar veiks sita sistema smėlyje? Priešingu atveju nei pvz. molyje- kuris geras šilumos akumuliatorius.
Dėkui už atsakymą.

Veiks

Užteks to akumuliatoriaus... Smėlis dar geriau už molį - jis neužlaiko vandens, vamzdžiuose nesikaups kondensatas.

Hidroponikos daržas

Sveiki, žadu prieš statant šiltnamį kasti į žemę vamzdžius, kaip parodyta pas jus. Dabar man nebeaišku kuriose vietose ir kiek gręžti skylučių, kokio diametro? Ar nereikia jų? Ačiū už atsakymą.

Prapjauti lengviau

O jei nebus skylių, kaip kondensatas pasišalins?

Lengviau jas ne gręžti, bet prapjauti, kaip parodyta čia:

Vidaus kanalizacijos vamzdžių naudojimas lauke - kokia patirtis?

Sveiki,
Ačiū už geras idėjas, ruošiuosi pasidaryti analogišką šiltnamio šildymą/vėsinimą, o po to - ir hidroponiką ;-)
Iškilo klausimas - Jūsų nuotraukoje matomi pilki vamzdžiai yra skirti vidaus kanalizacijai. Lauko naudojimui pardavėjai rekomenduoja rudus vamzdžius, sako, kad jie atsparesni dideliam temperatūrų svyravimui (žiema/vasara) ir tvirtesni (bet brangesni).
Noriu sužinoti, kokia Jūsų patirtis, ar sėkmingai atlaikė šie pilkieji vamzdžiai, ar geriau pirkti brangesnius ruduosius? Klausimas tiek dėl naudojimo ortakiams, tiek ir hidroponikai.
Iš anksto dėkoju,
Marius

Vamzdžiai laiko

Vamzdžiai laiko, netrupa. Kol kas - jokių problemų.