Šilčiausią vasaros dieną

Kategorijos: 

Kaip tokią dieną nefantazuosi apie naujus išradimus?

Kitos tokios šiemet jau nebebus. Oras Visatos Centre jau neįkais iki 35, vanduo - iki 29 laipsnių. Vadinasi, reikia naudotis proga!

Mes su Martynu nepražiopsojome šanso. Visą dieną trynėmės savo marių uoste. Atsipūtęs aš vėl šokau maudytis, o Martynas išlipdavo į krantą tik atsipūsti. Pasirodo, iš keturių metalinių bačkų ir kelių ąžuolinių lentų padarytas mūsų laivas, kuris pakeitė supuvusią valtį, puikiausiai tinka ir nardymui. Martynas ir mane privertė štai taip šokinėti į vandenį. Kas per anūkai šiais laikais?

Saulė visą dieną blizgina į mūsų marias, tamsus vanduo labai gerai sugeria šilumą, o vėjo čia beveik nebūna. Taigi jokio aušinimo. Po pietų termometras jau rodė 29 laipsnius. Bet - tik pačiame paviršiuje. Kiek giliau - vos 25 laipsniai. Nušoki nuo liepto, sumaišai paviršiaus vandenį su gilesniu - štai tau ir 25. Mums tie 25 laipsniai atrodė kaip užpoliarės ledynai, tai sugalvojome vieną gudrybę: sėdam į laivą ir plaukiam į kitą vietą, kur vanduo nesumaišytas. Jėga!..

Juk laivas - tai tau ne valtis, kad sėdėtumei susigūžęs. Po jį gali vaikščioti ir kelti balius. Išsikepei miltinių blynų, išsivirei arbatos, atsinešei viską į laivą ir susidėjai ant stalo. Argi ne balius? Prie laivo pritaisėme specialias kopteles, kad į balių būtų galima lipti tiesiai iš vandens.

Martynas pastebėjo, kad tie patys miltiniai blynai su obuolių koše marių viduryje yra daug skanesni, negu ant kranto. Aš turėjau pridėti pastabą, kad blynai, kepti biodujomis, yra daug skanesni, negu kepti kažkokiu kvailu propanu.

Tašydamas blynus, Martynas mėgino skaičiuoti, kiek šioje sodyboje pridaryta visokių naujovių bei išradimų. Juk ir tos marios, ir laivas mūsų pačių sukurti. Kieme saulė skrudina dešreles, ant stogo kaista vandentiekio vanduo, o žiemą šilumos siurblys varo į namus trigubai pigesnę šilumą iš tų pačių marių, kur dabar pramogaujame. Anksti pavasarį saulė įšildo šiltnamio žemę, ir mes su Vincu balandžio mėnesį jau išnešame hidroponikos daigus, nei kiek nebijodami, kad šalnos juos pakąs. Ne, žeme šildomo šiltnamio šalnos niekaip neįveiks!

- Tau dar reikia elektros, - sako Martynas, baigdamas paskutinį blyną.

Taip, reikia. Mes su Vincu jau buvome pasidarę vėjainę, bet paaiškėjo, kad Visatos Centre, kurį dar žmonės vadina Dargio Dauba, beveik nebūna vėjo.

- Tai elektros pasidaryti neįmanoma? - klausia Martynas.

Įmanoma. Aš nesu linkęs garsinti neįgyvendintų planų ir realybe dar netapusių fantazijų, bet tokią dieną per blynų balių ežero viduryje... Tikriausiai ne mirtina nuodėmė.

Dujų galima pasidaryti, vidaus degimo varikliu sukant elektros generatorių. Svarbu turėti pigaus arba nemokamo kuro. Toks kuras galėtų būti metanas, kurį mes su Vincu jau išgauname iš paprasčiausio mėšlo ir nupjautos kiemo žolės. Pravalytos nuo anglies dvideginio ir sieros vandenilio, biodujos tinka vidaus degimo varikliams. Variklis suktų generatorių, generatorius gamintų elektrą, elektra varytų šilumos siurblį, kuris iš marių parneštų trigubai daugiau šilumos. Niekur nedingtų ir paties variklio šiluma - variklį aušintume šildymos sistemos antifruizu, dūmus ataušintume ekonomaizeriu, o jų šilumą irgi paimtume namo šildymui.

Kol kas tai atrodo kaip graži fantazija. Bet kažkada fantazija tebuvo ir namą šildantys saulės kolektoriai, ir ekonomaizeriai, ir šilumos siurblys, ir hidroponikos daržas. Mes su Vincu vis artyn ir artyn prie autonominės sodybos.

- Tada niekam nemokėsi už nieką? - klausia Martynas. - Tu manai, kad Kubilius ir tau nesugalvos mokesčių?

Vaikas protauja teisingai. Mokesčių sugalvos. Ar Kubilius, ar koks kitas monopolistų atstovas. Aš jau moku už tariamą šiukšlių vežimą, nors iš vienkiemių jų niekas neveža ir niekada neveš. Plėšikaujanti Europos valstybė monopolistų užsakymu jau rengia direktyvą lupti nuo vienkiemių ir už tariamą kanalizacijos nuotekų valymą. Mano savadarbiai valymo įrenginiai nuotekas valo dar geriau už dešimtis tūkstančių kainuojančius monopolistų žaisliukus, bet aš neturiu licenzijos, savo Seimo ir savo valstybės. Aš esu toks pas kapitalistų vergas ir nuo jų valstybės nepabėgsiu į kosmosą. Kiekviena sodyba, nesvarbu, autonominė ar neautonominė, yra valstybinio reketo taikinys.

Dar gerai, kad nėra prievolės per kapitalo šventes išsikelti trispalvį skudurą. O juk palieps - turėsiu nusipirkti ir kelti. Nekelsiu - atvažiuos uniformuoti valstybės gangsteriai ir iškratys piniginę. Nenori mylėti - mokėk grynais!

- Gal šokam į vandenį? - sako Martynas.

Šokam!..

Kaip nuostabu! Šoki nuo laivo į šiltas savo marias, ir nereikia mokėti nei saulei, nei vyriausybei.

Komentarai

garo turbina

pasidarykite mini garo turbina nuo savo paraboles kaitinama :) diena krausite akumuletorius ar siaip naudosite elektra savo reikmems o nakti is akumuliatoriu tarkim kiema apsviesite ir panasiai :)

Įdomi patirtis

Linai, atsiųsk savo turbinos nuotrauką ir trumpą aprašymą. Tavo patirtis mums bus labai įdomi.

Valymo irenginiai

Lenkiu makaule pries tokia kurybinga asmenybe.Perskaiciau diduma straipsniu siame skyrelyje,tik neaptikau nieko apie nuoteku valymo irenginius.Gal malonetumet pasidalinti patirtimi ir atvesti i prota?

Tas pats dujų generatorius

Kai dariau valymo įrenginį, dar neturėjau šito tinklalapio. Jis veikia taip pat, kaip ir biodujų generatorius. Tai iš esmės tas pats biodujų generatorius, tik aš dar nieko nežinojau tada apie biodujas ir nesugalvojau jų surinkti. Dabar jos išeina velniop į atmosferą.
Biodujų generatoriuje bedeguonės matanogeninės bakterijos baigia virškinti organines medžiagas ir pagamina metaną bei dumblą. Pro vieną vamzdį į generatorių įbėga nuotekos, pro kitą išbėga "nukenksmintas" skystis. Jį drenažo vamzdžiu leidžiu į tokią duobą polietileno plėvelės dugnu, kurią esu privertęs presuotų šiaudų. Šiaudai ir nuotekų liekanos virsta į dumblą - labai puikią trąšą. Prismaigiau gluosnių, kurie labai noriai auga, sugerdami vandenį ir visą trąša. Taip kanalizacijos nuotekos virsta į dumblą ir į medieną.