Kategorijos:
- Jeigu patekčiau kada į avariją ir tragiškai žūčiau, tai tu, gyvuly, susirastumei kokią našlę ir parsitemptum į mano namus, - pareiškė Aliaus žmona.
- Na ne, kam ta našlė? - gynėsi Alius.
- Tik nesakyk!..
Alius tylėjo ir nieko nesakė.
- Aliau, ar taip jau blogai buvo gyventi šeimoj, su manimi? - vėl pradėjo pati. - Taip blogai, kad nenorėtum daugiau tokio gyvenimo?
- Na ne... Tiek to, gal susirasčiau našlę.
- Ar nesakiau! Ir ji ateitų į šituos namus, įvestų čia savo tvarką, atsineštų čia savo gėles?
- Na, aš manau, jeigu gyventų, tai juk turėtų tvarkytis.
- Pradėtų, aišku, nuo virtuvės. Susineštų čia savo aprūkusius puodus, kraustytų mano daiktus. Paskui - į kitus kambarius... O gal pradėtų nuo miegamojo?
- Aš nežinau, nuo ko ji pradėtų, - gynėsi Alius. - Iš kur aš galiu žinoti?
- Aišku, įžengtų čia. Ir ta kvaila našlė kraipytųsi prieš mano veidrodį, gulėtų mano lovoje!
Alius tylėjo.
- Ištrauktų stalčiuką, imtų mano papuošalus. Mano kvepalus, mano lūpdažius... Paskui ta kalė mano laku nusilakuotų nagus!
- Na ne, to tikrai ne! - užprotestavo Alius.
- Kodėl - ne? Tu jai neleistum?
- Ji alergiška lakui, - pareiškė Alius.
Žmona pašoko kaip įgelta.
- Tiek to, baikim, ji dar ne našlė, - gynėsi Alius.
Komentarai
Petrai - ČIA apie mane Tavo
Petrai - ČIA apie mane Tavo ekskaimyną. Bernardas K.