Dar ne našlė

Kategorijos: 

- Jeigu patekčiau kada į avariją ir tragiškai žūčiau, tai tu, gyvuly, susirastumei kokią našlę ir parsitemptum į mano namus, - pareiškė Aliaus žmona.

 

- Na ne, kam ta našlė? - gynėsi Alius.

 

- Tik nesakyk!..

 

Alius tylėjo ir nieko nesakė.

 

- Aliau, ar taip jau blogai buvo gyventi šeimoj, su manimi? - vėl pradėjo pati. - Taip blogai, kad nenorėtum daugiau tokio gyvenimo?

 

- Na ne... Tiek to, gal susirasčiau našlę.

 

- Ar nesakiau! Ir ji ateitų į šituos namus, įvestų čia savo tvarką, atsineštų čia savo gėles?

 

- Na, aš manau, jeigu gyventų, tai juk turėtų tvarkytis.

 

- Pradėtų, aišku, nuo virtuvės. Susineštų čia savo aprūkusius puodus, kraustytų mano daiktus. Paskui - į kitus kambarius... O gal pradėtų nuo miegamojo?

 

- Aš nežinau, nuo ko ji pradėtų, - gynėsi Alius. - Iš kur aš galiu žinoti?

 

- Aišku, įžengtų čia. Ir ta kvaila našlė kraipytųsi prieš mano veidrodį, gulėtų mano lovoje!

 

Alius tylėjo.

 

- Ištrauktų stalčiuką, imtų mano papuošalus. Mano kvepalus, mano lūpdažius... Paskui ta kalė mano laku nusilakuotų nagus!

 

- Na ne, to tikrai ne! - užprotestavo Alius.

 

- Kodėl - ne? Tu jai neleistum?

 

- Ji alergiška lakui, - pareiškė Alius.

 

Žmona pašoko kaip įgelta.

 

- Tiek to, baikim, ji dar ne našlė, - gynėsi Alius.

Komentarai