Prieš pasikardamas apsidrausk

Kategorijos: 

Brangūs savižudžiai! Lietuvos Respublikos Seimas bei Vyriausybė primena: prieš nusižudydami privalote susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas už praėjusius kalendorinius metus. Priešingu atveju liksite skolingi, ir skola bus išieškota iš jūsų paveldėtojų. Jei neturite lėšų, galite jų pasiskolinti šalyje veikiančiuose komerciniuose bankuose. Valstybinės mokesčių inspekcijos renkami mokesčiai, rinkliavos ir įmokos mokami į vieną biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 73000 0101 1239 4300, esančią banke "Swedbank"...

  Išgirdęs šį anekdotą, aš jį palaikiau paprasčiausiu juodojo humoro pokštu, bet vėliau vienas finansus išmanantis žmogus paaiškino, kad čia aprašyta didžiulė tiesa: nusižudydamas arba šiaip netikėtai mirdamas, tu iš tiesų gali likti skolingas valstybei PSD įmokas, o ši skola, kaip ir bet kurios kitos skolos, valstybei panorėjus gali būti išieškota iš paveldėtojų. Juk paveldėtojai sumoka mirusiojo skolas už elektrą, vandenį, žemę... Ir dar su delspinigiais!

Štai tokia juodu humoru dvelkianti gyvenimo realybė mūsų visų mylimoje Lietuvoje: jeigu nebeištveriate gyvenimo naštos ir ieškote virvės, tai pirmiau pagalvokite apie PSD. Jeigu sergate sunkia liga ir neturite iš ko susimokėti už gydymą, tai prieš pasikardami irgi privalote sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

- Už ką? - klausė nustebęs bedarbis, kurį kažkur nuo Kaltinėnų pavežiau iki Šilalės.

Aš jam neturėjau ką pasakyti. Pasirodo, jam neseniai reikėjo atlikti nedidelius tyrimus, ir jis už tai sumokėjo 40 litų. Motinai reikėjo naujo klausos aparto, ir jie, keturi vaikai, susimetė kelis tūkstančius litų. O dabar jis sužinojo, kad dar yra skolingas valstybei 800 už kažkokį sveikatos draudimą.

Tomis dienomis, kai per visus valstybės ruporus žmonės išgirdo tą baisią žinią, nemažai važinėjau po Lietuvą ir pakelėse vis sutikdavau balsuotojų, kurie važiavo tai į Šilalę, tai į Tauragę, tai į Šiaulius, tai į Radviliškį, tai į Kelmę. Visi traukė į darbo biržą. Visi melavo, kad "vėluoja autobusas", bet žinojau tikrąją tiesą - iš tiesų jie neturi pinigų kelionei, bet gėdisi prisipažinti.

Kam jiems ta birža?

- Man niekada nereikėjo jokių išmaldų, ypač - iš valstybės, per kurią praradau viską, - aiškino nagingas meistras nuo Kražių pusės, garbingas ir išdidus žmogus. - Turime nedidelį sklypelį, šiaip taip išgyvename. Dabar sužinojau, kad esame skolingi valstybei už kažkokį gydymą. Arba sumokame, arba registruojamės kaip bedarbiai. Jau geriau bedarbis, nei benamis. Per televizorių išgirdau, kad mano skola gali būti išieškota. Vadinasi, mano namus parduos iš varžytinių. Nieko daugiau neturiu.

Buhalterei Aldonai atsitiko labai panaši nelaimė. Ji turi išlaikytinį, dvidešimtmetį sūnų, kuris mokosi neakivaizdžiai, bet darbo neturi. Į darbo biržą, kuri vis tiek nieko neduos, jis nematė prasmės eiti. Dabar sužinojo, kad yra skolingas valstybei 800 litų privalomojo sveikatos draudimo. Moteris susiėmė už galvos - tokių pinigų ji neturi, vos sukrapšto sūnaus išlaikymui ir mokslams. Jeigu skola bus išieškoma, iš šeimos gali būti atimtas automobilis, kuris nupirktas sūnaus vardu.

- Nereikia man jų pašalpos, nebūčiau nė registravusis biržoje, - aiškino man šilališkis bedarbis. - Bet jeigu taip nori - tai tegu moka.

Tai girdėjau ir iš kaimo žmonių, kurie turi kelis hektarus žemės, nėra registruoti ūkininkai, tačiau ir bedarbiais savęs nelaiko. Dabar jie priversti važiuoti į darbo biržą ir registruotis bedarbiais.

"Tai iš ko jie gyvena?" - tarsi iš medžio kritusi per televizorių klausia ministrė. Pagyvenk - sužinosi. Paravėk daržą, už maisto davinį ir kelis litus paskaldyk malkų, užsiaugink darže svogūną. Tada pamatysi, kas yra verstis darbu ir niekuo daugiau - tik darbu, natūriniu ūkiu, kuriam pinigai beveik neegzistuoja. Tokie pinigai, kokius skaičiuoja kėdę trinantis valdininkas - tai jau tikrai.

- Suprantu, kad iš mūsų dar norima kažką išspausti, - sako ūkininkas Algis. - Mes dar turime žemės, šiokių tokių padargų, už pieną dar gauname šiokius tokius centus. Turime - valstybė gali atimti. Tam ir valstybė. Bet nemaniau, kad ji ims spausti dar ir tuos, kurie nieko jau nebeturi arba iš kurių viskas atimtas. Aš to tikrai nesitikėjau.

"Tai iš ko gydysim žmones?" - klausia per televizorių ministrė, tarsi jai iš tiesų rūpėtų pagydyti žmones, o ne užkišti biudžeto skyles. Tarkim, ligonių kasos kompensuos dalelę gydymo išlaidų, ir jeigu tai padarys - tai jau tikrai ne iš PSD lėšų. PSD - tai mokestis už orą, o ne už gydymą. Paklausykim, ką sako padienis darbininkas Zenonas:

- Pernai mane atleido iš darbo, darbdavys sumokėjo keturių mėnesių kompensaciją, nuo jos buvo apskaičiuoti visi mokesčiai. Dabar sužinojau, kad už tuos keturis mėnesius esu skolingas valstybei. Kažkoks absurdas!

Šaltkalvis Vytautas sužinojo dar įdomesnį dalyką. Jis dirba vienoje įmonėje, ten darbdavys sumoka visus jos mokesčius - ir "Sodros", ir sveikatos draudimo. Tačiau Vytautas nuo senų laikų turi savo vardu šiokią tokią individualią įmonę. Dabar paaiškėjo, kad jis turėjo apsidrausti du kartus - ir kaip samdomas darbininkas, ir kaip įmonės savininkas.

- Išeitų, kad dabar, jei susirgsiu, mane gydys dvigubai? - klausia žmogus. - Jeigu reikės amputuoti koją, tai nupjaus ne vieną, bet dvi?..

Oficialus paaiškinimas yra toks: visose išsivysčiusiose šalyse pajamų turintys piliečiai solidariai moka privalomojo sveikatos draudimo mokestį, o neturinčius pajamų apdraudžia valstybė. Tai štai, pagaliau ir mes išsivystę! Pasirodo, labiau išsivystę už pačias Jungtines Amerikos Valstijas. Jų prezidentas B. Obama tik dabar gavo kongreso palaiminimą nuo 2014 metų įvesti PSD. Matyt, JAV savo išsivystymo lygiu rengiasi pavyti Lietuvą. Bet kažkodėl nesiryžo lietuvių pavyzdžiu daryti to atbuline tvarka.

Pagal mokesčius esame itin išsivystę, bet gydomės kaip kas išmanome - tarsi kokie laukiniai. Laukuviškis pensininkas Albertas nuėjo į ambulatoriją pasitikrinti kraują ir sužinojo, kad nemokamiems tyrimams jis jau per senas - jeigu būtų iki 75 metų, tai jam kraują patikrintų nemokamai, o kad yra senesnis, tai turi mokėti 20 litų ir kažkiek centų.

- Taip išeitų, kad gyvenu per ilgai, ir valstybė mane jau nurašė? - klausia žmogus.

Taip, valstybei tu reikalingas tol, kol ji gali iš tavęs išspausti litą. Dirbi, moki mokesčius, paskui išeini į pensiją, ir valstybė tave išsunktą nurašo.

O valstybė - mums? Jeigu mokam valstybei, tai juk turime gauti už tai ir kažkokių paslaugų!

- Išeitų, dabar, kai sumokėjau PSD, mane jau gydys nemokamai? - klausia nustebę žmonės.

Ne. Jeigu mokėjai už gydymą vakar, tai mokėsi ir šiandien.

- Tai kas pasikeis?

Nieko daugiau - tik mokesčiai.

Beje, tai ne pokštas - eidami pasikarti irgi sumokėkite.

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai

Blakis

Labai paprastai ir teisingai parasyta, saunu kad yra tokiu zmoniu, netylinciu ir nebijanciu rasyt tiesos.

Super

Ypač gera istorija apie vargšę buhalterę, kurios 20 bedarbis sūnus važinėja automobiliu, o šeima neturi už ką PSD sumokėti. Vos nemiriau iš juoko... :

Taip, aš irgi manau, kad

Taip, aš irgi manau, kad atėjo laikas parduoti šeimos automobilį ir sumokėti PSD. Tikrai juokinga, bet aš geriau nesijuoksiu.

vienas

praeitus metus dirbau iki kaledu, reiskia ir mokejau visus mokescius, isejau per kaledas is darbo savo noru, iskarto uzsiregistravau darbo birzoje, bet kazkodel vistiek likau skolingas 45 litus. kazkokia anomaliju salis, dabar ieskau vietos uzsienyje, gana vergauti uz dyka.

Tik jau neverkit, kas nori -

Tik jau neverkit, kas nori - tas dirba. Pvz. siuveju klaipedoje jau 2 menesiai kaip nuolat ieskoma. O ar atsiranda ? NE. Reikalauja 1500 atlyginimo i rankas, nors net siulo i masina isiverti nemoka...

Buitinis protas

Mieste yra, tarkime, 20 tūkstančių darbingų žmonių ir 15 tūkstančių darbo vietų. Bet kas nori, tas susiranda darbo. Taip suvokia buitinis protas.
Keisčiausia, kad niekas nenori uždirbti mažiau, o parduotuvėj mokėti daugiau. Jeigu nebūtų verkšlenimo, nebūtų vargšų, jeigu nebūtų dejonių, išnyktų ir skausmas. Buitinis protas yra keistas dalykas.

Tikrai, Petrai, buitinis

Tikrai, Petrai, buitinis protas keistas dalykas. Sakot,kas nori tas susiranda darbo? Ar musė nenori ištrūkt iš voratinklio? Ar savižudis nenori gyvent? Ar ligonis nenori būt sveikas? Ar jūs nenorit suprasti kito žmogaus? Man atrodo labai norėtumėt. Jūs nenorit tik vieno dalyko:pabūt kito žmogaus kailyje. Tai yra per daug sudėtinga ir neapsimoka. Lyg ir būtų galima tokį žmogų pavadinti galimai egoistu. Štai per tokius buitinius protus kaimuose ir klesti alkoholizmas.
Aš savo provincijos pažįstamoms sakau: jūs manot,kad TV laidos, radijas ir kitos respublikinės žiniasklaidos rašo/rodo straipsnius/laidas apie moteris/-ims turėdamos omeny KAIMIETĘ? Jokiu būdu ne! Šukuosenos, nagų lakavimai, sporto salės, galų gale patiekalų receptai, kurių kaimo parduotuvėj nė su žiburiu nerasi!
Kalba eina apie bedarbystę. 55m. moteris bedarbė viena gyvena vienkiemyje prie kelio. Turėjo kaime darbą, kuriame išdirbo 30m. Atleido dėl etatų mažinimo. Užsiėmė savo ūkiu, pieninkyste. Už pieną moka centus. Visa technika samdoma. Gavo stuburo išvaržą. Taip vadinamo invalidumo negavo, nes viena liga ir kyšio nėr iš ko duot. Kurį laiką gavo pašalpą, kuri kasmet mažinama po 20%(pašalpa 350Lt/mėn.), neskaitant išskaičiavimus iš žemės ūkio naudos, skolų gražinimus jai (buvo padegtas tvartas). Gaunasi pašalpa apie 200Lt/mėn. Kadangi ji turi stuburo išvaržą, gali dirbti sėdimą darbą. Susirado darbą Šeduvoj, siuvykloj. Autobusai kaime važiuoja tik dukart į savaitę ir tai grįžta popiet. Teko samdyt vežėją. Arė viršvalandžius, nepakeldama galvos. Atlyginimas 200Lt/mėn. Atsiskaitymai su vežėju, bankrotas, galų gale plaučių uždegimas. Tuo metu išplėšta sodyba vienkiemyje. Spjovė, ieškojo geriau apmokamo darbo. Tokio gal rastumei didmiesty. Ji nusprendė parduoti savo lūšną, nusipirkti 1kamb.butuką. Tos sumos iš kurios išeitų varganas butelis niekas neduoda. Tai nusprendė išsinuomuot Šiauliuose, o į savo sodybą įleist benamę šeimą. Gyventojai naujieji uždegė tvartą. Teismas, kalėjimas, nuostolių atlyginimas, o savininkei depresija: gydymas, vaistai, nemotyvacija darbui, kabinimasis į gyvenimą ir pan. Prabėgo laiko tarpas. Pašalpa, po kurios- badas. Ir ieškojimas: darbo darbo darbo! Pasakė: per sena, mes ieškom jaunų. Dėl pašalpos yra taip: nebandyk kieme parodyt kokio vyriško silueto, nes budi kaimo bendruomenės sargai ir saugo tavo skaistybę. Jeigu ką-pašalpą matysi, kaip savo ausis- bus iškviesta policija, kuri ,,supakuos" vyriškį. Štai tokie kaimo reikalai reikaliukai. KOL Į KAIMUS nEPALEIS VIEŠOJO TRAnSPORO- TOL KLESTĖS BEDARBYSTĖ! Ar jūs norit, ar nenorit, įkišau jus į savo kailį, o dabar spręskit, ar mes norim dirbti, ar ne.

Tik duokit siuvėjos darbą su

Tik duokit siuvėjos darbą su tokiu atlyginimu!!! Dirbau siuvykloj juodai, nepakeldamos galvos su viršvalandžiais. Atlyginimas 200Lt/mėn. Operacijų įkainiai nustatyti labai maži. Taip yra Šeduvos ,,Lelijoj".

prie to paties

"Atlyginimas 200Lt/mėn." Na, jei per 1 mėn. dirbi 20 dienų, tai per dieną uždirbi 10 Lt. Neįsižeiskite, bet pagalvokite prieš dirbant tokį darbą (net minimali alga yra pakankamai didesnė). Na, gal dirbama ne pilną darbo dieną? ;) Jau geriau kaime vištas, bulves ir česnakus auginti (ar vaistažoles rinkti) bei turguje ar kur kitur pardavinėti... tikrai daugiau uždirbtum... Aišku, reikia kiekvienam savo prisitaikyti.

Kalta auka

Jeigu vergai dirba už vergišką algą, tai patys vergai kalti. Ne valstybės nustatyta kailių lupimo tvarka, ne kailialupiai, bet patys vergai. Štai toks yra kokio mėšlino Užkulnio propaguojamas zombių supratimas. Zombis niekada nesupras, kad vergai gali būti priversti dirbti už vergišką algą, nematydami kitos išeities.