Kai mūsų kaimynė dar būna už posūkio, gali pagalvoti, jog artėja čigonų taboras. Tie jos čigonai dažniausiai pyktasi ir riejasi vieni su kitais.

- Tu, kekše, dar pamatysi! - šaukia viena čigonė kitai.

- Ar tai aš  - kekšė? - pasipiktina pirmoji. - Ar tai tu, nuvalkiota šliundra, dar vadinsi mane kekše?

- Nuvalkiota šliundra? Aš - nuvalkiota šliundra?!

Atrodo, jos tuoj kibs viena kitai į plaukus.

Bet mūsų kaimynė praeina, sau pačiai mojuodama kumščiais, ir viskas nutyksta.

Šizofrenija?

- Kur čia su plaučiais?

- Čia su širdim.

- O aš su inkstais.

- Tiesą sakant, aš turiu plaučius, širdį ir inkstus.

- Oho!

- Ir dar hemorojų.

- Hemorojaus nesu turėjęs.

- Ir kaip?

- Geriau turėti ką kitą.

- Aš viską turiu - iš manęs nieko nėra...

- Taip jau viską ir turit!

- Turėti turiu, tik nieko neranda.

- Kas čia su inkstais? Užeikit! O jūs su plaučiais palaukit.

- Aš su hemorojum.