Paskelbė Petras Tre, 2016/09/28 - 18:20.
Kategorijos:
- Pas mane namuose gyvena kažkas kartu, - sako viena tikinčioji. - Būdama antrame aukšte, aš girdžiu, kaip vaikšto kažkas pirmame. Tikrai vaikšto, o ne šiaip krebždena. Kas tai galėtų būti - dvasia ar naminukai?
Kita tikinčioji garsus išgirsta lauke prie durų. Atidaro jas - nieko nėra.
- Įdomu, kieno dvasia beldžiasi? - klausia tikinčioji.
Tokių aprašytų situacijų viename tikinčiųjų tinklalapyje randu beveik kiekvieną savaitę. Manau, kažkas panašaus yra atsitikę ir jums - išgirdot kažką krūmuose ir šovė į galvą mintis, kad tai koks žvėris ar plėšikas. Bet pasirodo, tai buvo tik vėjas!
Tokių reakcijų nereikia gėdytis. Jos - evoliucijos rezultatas. "Mes šešėlį palaikome plėšiku, bet niekada plėšiko nepalaikysim šešėliu", - sako amerikiečių psichiatras E.Tomsonas. Tai reikalinga išlikimui. Verčiau apsirinkti ir šešėlį palaikyti plėšiku, negu nekreipti dėmesio į galimą pavojų, tegu ir mažai tikėtiną. Štai kodėl kritiškoje situacijoje prasideda hiperaktyvios veikėjo paieškos. Taip vadinama ši smegenų reakcija į nežinomą situaciją.
Hiprekatyviai į nesuprantamą situaciją reaguoja mūsų visų, ne tik religinių psichopatų smegenys. Tarp stabilios psichikos žmonių ir tikinčiųjų yra tik toks skirtumas, kad sveikas žmogus gali surasti tikrąją priežastį ir nusiraminti, o tikintysis tik klimpsta gilyn į fantazijas, kurios ilgainiui tampa dar stipresniais tikėjimais. O tikėjimas - tai jau baisus sąmonės virusas. Jis netgi turi savybę plisti, užkrėsti kitus žmones.
Štai tos dvi moterys įtikėjo, kad girdi dvasias arba naminukus ir vis labiau klimpsta į savo baimes. Ar galima joms padėti? Tikriausiai ne. Jokių kitų aiškinimų jos nepriims. Užtat bet kokiam būrėjui, ekstrasensui ar dvasininkui dabar labai paprasta jas pakinkyti savo naudai.
Naujausi komentarai