Ar galima ekonomaizerį statyti pakreiptą?

Kategorijos: 

Turiu galingą pečių, statyčiau kamino dūmų ekonomaizerį, bet nuo pečiaus iki lubų nėra nė metro. Pakreiptas tilptų ir metro aukščio, bet ar tada jis veiktų ir nestabdytų dūmų traukos?

Tai - labai dažnas mano skaitytojų klausimas. Iki šiol nežinojau aiškaus atsakymo. Vandeniu aušinami ekonomaizeriai dėl savo konstrukcijos statomi vertikaliai, kad iš pečiaus atėję karšti dūmai ekonomaizerio turbinos viduje laisvai kiltų aukštyn, o atvėsinti ir pasunkėję patys kristų žemyn, ne tik nestabdydami dūmų traukos, bet ir patys ją susikurdami. Horizontaliai pastatytas ekonomaizeris jau neveiktų kaip turbina - dūmus varytų tik kamino trauka ar ventiliatoriai.

- Bet jei šiek tiek pakreiptume? - klausė kairiškis Algirdas Biliūnas.

Jo "Atmosas" galingas, beveik 30 kilovatų, ir visai mažas ekonomaizeris menkai teataušintų dūmus. O labai aukštas netilptų.

Aš jam dariau kuo mažesnį, bet vis tiek išėjo metras. Dar mažesnis, mano supratimu, būtų parodija. Turbinos viduje įvirinau vieną detalę, tokią "karūną", kuri geriau ataušintų dūmus.

 

Metro aukščio ekonomaizeris katilinėje netilpo, ir Algirdas jį šiek tiek pakreipė. Dabar jis patenkintas savo sprendimu.

Matuojame dūmų temperatūrą.

 

Pečiuje degė kelios pliauskos, taigi iš jo į ekonomaizerį ėjo nelabai karšti, 136,0 laipsnių dūmai. Iš ekonomaizerio jie ėjo jau 62,6 laipsnio - ataušinti labiau nei dvigubai.

O kai pečius gerai įsidega, Algirdo žodžiais, iš pečiaus einantys dūmai būna įkaitę iki 170 laipsnių, o ekonomaizesis juos ataušina visu 100, kaminui palikdamas tik 70 laipsnių. Taigi kuo karštesni dūmai, tuo didesnę dalį šilumos paima ekonomaizeris, ataušindamas juos iki 2,5 karto. Daugiau aušinti tikriausiai nebėra prasmės, nes gali nukentėti kamino trauka. Dabar ji nei kiek nesumažėjo.

O kaip su kondensatu, kai dūmai ataušinami labiau nei dvigubai?

Algirdas dėl to nesuka galvos. Ekonomaizerio surenkamą kondensatą jis vamzdžiu nuvedė į kanalizaciją. Iš švaru, ir kvapo nėra.

Komentarai

Ekonomaizeris

Laba diena Petrai,
esu Jūsų darbų sekėjas, kai ką esu pasidaręs ir pats. Tikrai malonu, kad savo patirtimi dalinatės. Pasistengsiu pernelyg neišsiplėsti su klausimu dėl ekonomaizerio. Turiu sodybą kurioje esu pastatęs metalinę krosnelę, šiemet įsirengiau centralinį ir pasigaminau ekonomaizerį su vandens kontūru ant tos metalinės krosnelės. Pagal visus skaičiavimus, kuriuos radau Jūsų vienoje iš temų kaip pasiskaičiuoti koks gi galimas jo galingumas, suskaičiavau jog jo galingumas apie 6kW ir čia maksimumas. 6kW mažoka, bendras visų patalpų radiatorių galingumas yra 7,5 kW. Maksimaliai vandenį sušildo iki 55 C, o toje patalpoje kur krosnelė ausys linksta nuo karsčio. Galvoju dar įtaisyti šilumokaitį krosnelėje, tik kaip dabar jį pajungti, ar pirma vanduo eina į ekonomaizerį poto į šilumokaitį ir į radiatorius, ar iš šilumokaičio į ekonomaizerį ir į radiatorius. Patarkite.

Mėgink suvaldyti gaunamą šilumą

Patarčiau į krosnelės vidų nelįsti ir ten nedaryti jokių šilumokaičių. Aušinti liepsną - tai gadinti degimo sąlygas ir mažinti krosnelės efektyvumą. Juk degimui reikia ne tik kuro ir deguonies, bet ir aukštos temperatūros. Kieto kuro katilai, kurie aušina liepsną, niekada neveiks efektyviai. Reaktyvinis ekonomaizeris tuo ir geras, kad jis ne tik nemažina kamino traukos, bet ir nevėsina liepsnos, netgi pailgina degumą (jeigu liepsną pavyksta įtraukti į patį ekonomaizerį). Aušindamas liepsną krosnelės viduje, tą privalumą prarasi. Daug didesnė kuro dalis išeis su dūmais pro kaminą.

Tai ką daryti?

Jeigu ekonomaizeris nešiltintas, o iš teksto suprantu, kad jis tikrai nešiltintas (šalia krosnelės raitosi ausys), tai pirmiausia patariu jį apsišiltinti. Kada ekonomaizeris nešiltintas, tai nė jo galingumo realiai apskaičiuoti neįmanoma. Skaičiuojant pagal vandens srovės greitį ir temperatūrų skirtumą bus labai netikslu, nes sužinosi tik tuos kilovatus, kuriuos krosnelė atiduoda vandeniui. Bet juk nemažą dalį jis atiduoda ir orui!

Jeigu kambaryje šalia krosnelės karšta, o kitur neužtenka šilumos, vadinasi, šilumos srautas nėra suvaldytas. Geriausia valdyti, apšiltinant ekonomaizerį ir beveik visą šilumą nukreipiant į vandenį. Kitas būdas - apgaubti kuo nors ekonomaizerį (aš apgaubiau skardiniu cilindru), o gal kartu su krosnele, ir karštą orą nukreipti kur nors į kitus kambarius. Dabar yra įvairiausių medžiagų, kad ir karščiui atsparių gipso plokščių, kuriomis gana nesunkiai ir dailiai aptaisinėjami židiniai.

Jeigu nori nuo krosnelės daugiau šilumos paimti į vandenį, geriau tai daryti išorėje, o ne krosnelės viduje. Štai aš prie krosnelės šono pritaisiau ir priglaudžiau nedidelį skardinį radiatorių. Pro jį praeina į ekonomaizerį bėgantis pats vėsiausias grįžtamasis vanduo, jis dalį šilumos nuo krosnelės šono paima. Net ranka jaučiamas temperatūrų skirtumas prieš ir po radiatoriaus.

Bet jei neklausysi mano patarimo ir visgi krosnelės viduje darysi kokius nors šilumokaičius, tai vadovaukis tokiu principu: ekonomaizeris turi gauti kuo vėsesnė vandenį (tada veiks efektyviausiai), o krosnelėje turi būti kuo aukštesnė temperatūra (tada geresnis degimas). Vadinasi, pats vėsiausias grįžtamasis vanduo pirmiausia turi užsukti į ekonomaizerį, o tik po to, dalinai sušilęs, eiti į krosnelę. Tokiu principu ekonomaizeriai statomi ir ant kieto kuro katilų, vandens kontūrą turinčių židinių.

 

Ekonomaizeris

Taip Jūs teisus pakolkas nesu jo apšildęs, kaip tik esu użsisakęs vatos su folija 2cm storio. Tai ketinu dvigubai apsukti kad gautūsi 4cm. storio tikiuosi tai padės ir tuomet situacija pagerės. Pati krosnelė apmūryta iš trijų pusių molinėm plytom tai jos gan neblogai įkaista. Tik priekinė pusė kur durelės stiklinės neapmūryta. Gaila bet viskas paiškės tik savaitgalį. Ačiū Jums.