Pasakoja šilališkis Valius ŠABRAUSKAS:

Kai pirmą sykį išgirdau šitą Petro idėją, nelabai norėjau tikėti. Kaip galima kūrenti mažiau, bet šilumos turėti daugiau?

Pasirodo, tikrai!

Dabar, kūrendamas židinį, jo sugalvotu ekonomaizeriu ataušinu dūmus, ir tie, išeidami lauk, dar prišildo 200 litrų boilerį.

Iš tiesų turiu paprasčiausią židinio kapsulę be vandens kontūro. Pirkau ją už 1400 litų. Kambario orą šildo gerai, bet nepašildo vandens. Kapsulė su vandens kontūru pašildytų, bet jos už pusantro tūkstančio nenupirksi.

Vasarą dėl vandens nesuku galvos. Ant stogo padėti du vakuuminiai saulės kolektoriai ir jo prišildo pakankamai. O žiemą šildome elektra. Išgirdęs apie tai, Petras pradėjo šaipytis. Girdi, jeigu esu šitoks turtingas, švaistau šilumą lauk, tai galėčiau elektra šildyti ne tik vandenį, bet ir trobą bei kiemą.

Vandens šildymas elektra ir man nebepatiko. Bet mesti lauk turimą kapsulę ir pirkti kitą, su vandens kontūru, man neatrodė logiška. Be to, reikėtų montuoti didelę šildymo sistemą, o tai irgi nepigiai kainuoja.

Bet, pasirodo, vandenį puikiausiai gali šildyti ir ta pati židinio kapsulė be vandens kontūro. Tereikėjo ant jos uždėti dūmų aušintuvą, kuris mokyčiau vadinasi ekonomaizeris.

Mes jį su Petrus padarėme ir dviejų automobilinių dujų balionų. Vienas ilgesnis, jis 32 centimetrų skersmens, kitas gerokai trumpesnis, bet storesnis - 36 centimetrų skersmens. Aš juos abu nusipirkau Šilalės sąvartynuose už 50 eurų. Storąjį balioną reikėjo prapjauti ir užmauti ant plonojo, o plyšį suvirinti. Taip apie plonąjį balioną padarėme vandens kontūrą. Kadangi didžiąją darbų dalį atlikau pats, man nebrangiai kainavo.

Ekonomaizerio idėja labai paprasta. Plonuoju balionu eina karšti židinio dūmai ir šildo vandenį. Jie iš pradžių kyla aukštyn tokiu vertikaliu vamzdžiu, o ataušę krenta žemyn. Matyt, krenta gerai, nes visai negadina traukos, ko aš šiek tiek bijojau. Bet kai ant židinio uždėjome ekonomaizerį ir užkūrėme ugnį, dūmai lauk pro dureles nesiveržė. Jie iškart labai noriai kilo aukštyn į ekonomaizerį.

Ekonomaizerį 20 mm skersmens daugiasluoksniu vamzdžiu prijungėme prie 200 litrų boilerio. Kai pabandymui užkūrėme ugnį, labai greitai nuo kelių pagalių iš boilerio ėmė bėgti karštas vanduo. Tada dalį šilumos paleidome į du radiatorius. Tie kambariai, kur jie stovi, žiemą būdavo vėsūs. Dabar, užkūrus židinį, jie labai greitai prišilo. Aš to tikrai nesitikėjau.

Pastebėjau dar tokį dalyką. Ant židinio uždėtas ekonomaizeris šildo ne tiktai vandenį, bet ir kambario orą. Geriau pakūrenus, jis įšyla iki 70 laipsnių. Vadinasi, ant židinio dabar stovi toks kaip ir radiatorius. Labai didelis, daug didesnis, negu tie kiti anuose kambariuose. Vadinasi, žiemą tikrai kūrensiu mažiau, nors turėsiu dar ir karšto  vandens.

Iš kur papildoma šiluma? Iš kamino dūmų. Tokie židiniai juos ataušina mažai, nuo karščio metalinis dūmtraukio vamzdis buvo net pamėlynavęs. Dabar kūrendamas gali spjauti ant jo - nečirškia. Vadinasi, dūmai ataušinti, jie nėra nė 100 laipsnių karštumo.

Išeitų, galima turėti nebrangų židinį be vandens kontūro ar kokią metalinę krosnelę, ant viršaus pastatyti dūmų ekonomaizerį ir šildytis, tarsi turėtumei brangų modernų šildymo katilą. Kokie nepatogumai? Ekonomaizeryje kaupsis suodžiai. Petras sako, kad valyti turėsiu kiekvieną savaitę. Tam yra specialios durelės. Jeigu kūrensiu drėgnais pagaliais, kondensuosis drėgmė, bet jai yra specialus vamzdelis. Kondensatą, jeigu jo bus, bėginsiu į kokį indą. Nemanau, kad tai problema. Juk dabar ne tik vasarą, bet ir žiemą turėsiu dykai šildomo vandens!