Jėzus Kristus - seniai ne vargšų bičiulis ir ne kunigų kritikas. Auksinis Jėzus jau kada anoje barikadų pusėje. Du tūkstančiai metų, kai buvęs taikos nešėjas tapo valdovų ir generolų pastumdėliu. Dabar jis veda vargšus nukariauti kitus vargšus ir žūti už melą bei svetimą auksą. Siūlęs meilę ir pakantumą, jis tapo prievartos įrankiu - dar geresniu, nei kardas, šautuvas ar guminė lazda. Niekinęs žemišką turtą, auksinis Jėzus`tapo Vatikano vadybininku ir padeda kaupti bažnyčios turtus. Kažkada gydęs ir vadavęs iš skausmo, jis tapo vienuolynų sadistu ir įsteigė inkviziciją. Atėjęs atnešti laisvės ir paleisti iš dvasinių pančių, jis tapo pačios baisiausios - aukso religijos ženklu. Vargšų viltis tapo bejėgiu stabu. O tu manei, kad padės? Dar vis tiki, kad apgaulė yra tiesa?
Taip, Leonai, opiumas liaudžiai. Labai taikli metafora.
Beje, ne tik metafora. Šamanai kartais naudoja ir tikrus narkotikus savo avinų psichikai apdoroti.
Užtektų noro.
Taip - su visomis priklausomybėmis. Užtenka noro, kad alkoholikas pamatytų savo kultūros sukeltą "raminančio". "atpalaiduojančio", "stimuliuojančio", "padedančio bendrauti", "troškulį malšinančio" ar net "gydančio" alkoholio iliuziją. Atsiranda noras - iškart pamatai apgaulę ir nebekyla jokios abejonės, kad tai - tik apgaulė. Nelieka jokio potraukio gerti nuodus.
Tačiau kodėl noras ne visiems atsiranda?
Kodėl prikilausomi žmonės siekia tikėti iliuzija? Jiems trukdo tikėjimas. Štai, Leonai, jeigu tu esi alkohoilikas, turėtumei nesutikti su mano teiginiais, kad alkoholis yra tik nuodas ir nedaro žmogaus organizmui nei psichikai jokio teigiamo poveikio. Panašiai - ir su opiumu liaudžiai. Davatkos irgi siekia tikėti iliuzija.
Kad atsirastų noras sklaidyti iliuziją, turi kilti natūrali abejonė iliuzija. Didžiausia abejonė kyla, kai žmogus atsitrenkia į dugną ir labai stipriai nukenčia nuo apgaulės. Alkoholikui tai atsitinka, kai jis ką nors svarbaus prageria - darbą, šeimą, sveikatą ar dar ką nors. O vargšėms davatkoms?
Po JAV kunigų pedofilų baudžiamųjų bylų daugelis prievartautų vaikų tėvų labai staiga praregėjo. Staiga jie pamatė, kad vaikų nelaimė atsitiko dėl jų tikėjimo. Nebūtų tikėję kunigais, jie nebūtų savo vaikų guldę viename kambaryje kartu su bažnyčios kuiliu. Jei ne tikėjimas, jie labai greitai būtų pamatę, kad turi reikalų su kuilių hierarchija. Tačiau aklas tikėjimas paralyžiavo regėjimą. Tikėjimas - baisi negalia. Kaip ir alkoholizmas, narkomanija.
O ta davatka, kuri kvailu kryželiu mėgina pralaužti policijos užkardą? Ar ji pamatys savo kvailumą?
Klausimas atviras.
Visiškai sutinku su kiekviena Jūsų parašyta raide. Be alkoholio,beveik dvidešimt metų,be tabako jau trylika metų.
Kas dėl šventakuprių,tai aš jų nemėgau nuo vaikystės,bet buvau ne sau šeimininkas.Kai išsiblaiviau,gryžau prie knygų,jos man padėjo suprast,kad nėra tokios srities,kuri neapsieitų be ganytojų.
p s ką tik sužinojau "Šendien geri,rytoj myši savo smegenim"
Kabai įdomus dėsningumas, Kas išsivaduoja iš vienos priklausomybės, netrukus ima vaduotis iš iš kitos. Įveikęs alkoholizmą, aš dar kurį laiką rūkiau, bet vis sunkiau ir sunkiau man buvo suprasti, kodėl tai darau. Atsikračiau ir nikotino.
Pradėjęs laisvėti žmogus neišvengiamai išsivaduos ir iš juodaskvernių. Anie tai žino ir kaip įmanydami trukdo. Verbuoja į savo sektas. Esu bendravęs ir su užverbuotais alkoholikais, ir su verbuotojais. Baisiausias dalykas, kurį perša bažnyčios: žmogus laisvas būti negali, jis būtinai turi turėti kokią nors priklausomybę. Nežinau, ar iš kvailumo, ar gudrumo jie painioja sąvokas, priklausomybėmis ima vadinti ir tokius natūralius poreikius, kaip maistas, vanduo, seksas...
Kad jau laisvas būtu vis tiek negalėsi, tai turi rinktis. Juodaskverniai gundo: rinkis mūsų bažnyčią! O štai AA siūlo rinktis jų sektą.
Mano manymu viskas yra truputį kitaip. Žmogus yra mikro visata,taigi makro visatos atspindys ir apie nepriklausomybę gali tik pasvajoti,o savo nuomonę ręikšti kaip tiesą-paprasčiausia nesąžininga. Žemėje kaip ir visur kitur nieko nėra absoliutaus apart visur pasireiškusio Vienio.Žmogus turi laisvę pasirinkimui
kokiu pasaulį matyti,nes pasaulis yra toks koks yra iš esmės.Kokiu keliu eiti per gyvenimą,taip pat renkasi žmogus.
Dabar jau ir mokslas žino kad 80% visatos sudaro juodoji masė,taigi ir žmogaus.
Dėl šios priežasties nėra žemėje gyvenęs nei vienas žmogus be nuodėmės ir negyvens.Žmogus tik gali turėdamas valios ir noro stengtis padidinti šviesos procentą savyje.
Su meile ir šviesa.
Albinai, ką tu čia svaičioji?
Man atrodo, pataikei visai ne į tą svetainę. Bažnyčios kvailiams yra kitos. Šita - sveikiems žmonėms. Čia tau nereikėtų lankytis - gali dar labiau paūmėti religingumas.
Komentarai
Turbūt tai ir reiškia'opiumas
Turbūt tai ir reiškia'opiumas liaudžiai'
Yaip, opiumas
Taip, Leonai, opiumas liaudžiai. Labai taikli metafora.
Beje, ne tik metafora. Šamanai kartais naudoja ir tikrus narkotikus savo avinų psichikai apdoroti.
Ko reikėtų,kad jie
Ko reikėtų,kad jie išsiblaivytų...?
Aklieji nori tamsos
Užtektų noro.
Taip - su visomis priklausomybėmis. Užtenka noro, kad alkoholikas pamatytų savo kultūros sukeltą "raminančio". "atpalaiduojančio", "stimuliuojančio", "padedančio bendrauti", "troškulį malšinančio" ar net "gydančio" alkoholio iliuziją. Atsiranda noras - iškart pamatai apgaulę ir nebekyla jokios abejonės, kad tai - tik apgaulė. Nelieka jokio potraukio gerti nuodus.
Tačiau kodėl noras ne visiems atsiranda?
Kodėl prikilausomi žmonės siekia tikėti iliuzija? Jiems trukdo tikėjimas. Štai, Leonai, jeigu tu esi alkohoilikas, turėtumei nesutikti su mano teiginiais, kad alkoholis yra tik nuodas ir nedaro žmogaus organizmui nei psichikai jokio teigiamo poveikio. Panašiai - ir su opiumu liaudžiai. Davatkos irgi siekia tikėti iliuzija.
Kad atsirastų noras sklaidyti iliuziją, turi kilti natūrali abejonė iliuzija. Didžiausia abejonė kyla, kai žmogus atsitrenkia į dugną ir labai stipriai nukenčia nuo apgaulės. Alkoholikui tai atsitinka, kai jis ką nors svarbaus prageria - darbą, šeimą, sveikatą ar dar ką nors. O vargšėms davatkoms?
Po JAV kunigų pedofilų baudžiamųjų bylų daugelis prievartautų vaikų tėvų labai staiga praregėjo. Staiga jie pamatė, kad vaikų nelaimė atsitiko dėl jų tikėjimo. Nebūtų tikėję kunigais, jie nebūtų savo vaikų guldę viename kambaryje kartu su bažnyčios kuiliu. Jei ne tikėjimas, jie labai greitai būtų pamatę, kad turi reikalų su kuilių hierarchija. Tačiau aklas tikėjimas paralyžiavo regėjimą. Tikėjimas - baisi negalia. Kaip ir alkoholizmas, narkomanija.
O ta davatka, kuri kvailu kryželiu mėgina pralaužti policijos užkardą? Ar ji pamatys savo kvailumą?
Klausimas atviras.
Visiškai sutinku su kiekviena
Visiškai sutinku su kiekviena Jūsų parašyta raide. Be alkoholio,beveik dvidešimt metų,be tabako jau trylika metų.
Kas dėl šventakuprių,tai aš jų nemėgau nuo vaikystės,bet buvau ne sau šeimininkas.Kai išsiblaiviau,gryžau prie knygų,jos man padėjo suprast,kad nėra tokios srities,kuri neapsieitų be ganytojų.
p s ką tik sužinojau "Šendien geri,rytoj myši savo smegenim"
Įdomus dėsningumas
Kabai įdomus dėsningumas, Kas išsivaduoja iš vienos priklausomybės, netrukus ima vaduotis iš iš kitos. Įveikęs alkoholizmą, aš dar kurį laiką rūkiau, bet vis sunkiau ir sunkiau man buvo suprasti, kodėl tai darau. Atsikračiau ir nikotino.
Pradėjęs laisvėti žmogus neišvengiamai išsivaduos ir iš juodaskvernių. Anie tai žino ir kaip įmanydami trukdo. Verbuoja į savo sektas. Esu bendravęs ir su užverbuotais alkoholikais, ir su verbuotojais. Baisiausias dalykas, kurį perša bažnyčios: žmogus laisvas būti negali, jis būtinai turi turėti kokią nors priklausomybę. Nežinau, ar iš kvailumo, ar gudrumo jie painioja sąvokas, priklausomybėmis ima vadinti ir tokius natūralius poreikius, kaip maistas, vanduo, seksas...
Kad jau laisvas būtu vis tiek negalėsi, tai turi rinktis. Juodaskverniai gundo: rinkis mūsų bažnyčią! O štai AA siūlo rinktis jų sektą.
Smagu skaityti jūsų mintis.
Smagu skaityti jūsų mintis. Pritariu.
Mano manymu viskas yra
Mano manymu viskas yra truputį kitaip. Žmogus yra mikro visata,taigi makro visatos atspindys ir apie nepriklausomybę gali tik pasvajoti,o savo nuomonę ręikšti kaip tiesą-paprasčiausia nesąžininga. Žemėje kaip ir visur kitur nieko nėra absoliutaus apart visur pasireiškusio Vienio.Žmogus turi laisvę pasirinkimui
kokiu pasaulį matyti,nes pasaulis yra toks koks yra iš esmės.Kokiu keliu eiti per gyvenimą,taip pat renkasi žmogus.
Dabar jau ir mokslas žino kad 80% visatos sudaro juodoji masė,taigi ir žmogaus.
Dėl šios priežasties nėra žemėje gyvenęs nei vienas žmogus be nuodėmės ir negyvens.Žmogus tik gali turėdamas valios ir noro stengtis padidinti šviesos procentą savyje.
Su meile ir šviesa.
Ne čia pataikei
Albinai, ką tu čia svaičioji?
Man atrodo, pataikei visai ne į tą svetainę. Bažnyčios kvailiams yra kitos. Šita - sveikiems žmonėms. Čia tau nereikėtų lankytis - gali dar labiau paūmėti religingumas.
perbego nebetikintis savimi
(Šis komentaras negali būti paskelbtas, nes parašytas nelietuviškais rašmenimis. - P.D.)