Liūdesy užmigau, skausme pabudau. Noriu būti kartu su tikėjimo broliais ir dalintis netektimi. Kai netekau savo tikrojo tėvo, netektis nebuvo tokia visuotinė.

Kodėl su mumis šitaip?.. Už ką Jis palieka, būdamas gyvas?

Jis šitaip mylėjo Lietuvą ir kiekvieną iš mūsų! Aš jutau Jo tėvišką meilę, kaip Jis myli mane asmeniškai. Jis mylėjo mane, tarsi būtų mane pažinojęs.

Mes dėkingi Jam už visus gerus darbus, kurių Jis šitiek padarė. Jis padarė daugiau, negu galim žinoti. Ačiū už tai, ko mes nežinom.

Labiausiai dėkingas esu už tai, ką darė Jis dėl manęs. Dėl manęs Jis dirbo tiek daug, tarsi būtų žinojęs, kad aš kažkur gyvenu. Neįmanoma net suskaičiuoti, kiek jis padarė asmeniškai man.

Kas dabar manimi pasirūpins, nežinodamas apie mane?

Mąstau auksu švytintį Tikrojo Tėvo gerumą, o širdy - tuštuma, tokia tuštuma!..

Nematytas gerumas, nepatirta kančia - juk tai tuštumos netektis! Praradome nieką, ir tas niekas jau nesugrįš.

Visą naktį verkiau ir dar truputėlį rytą.