Atrodo, pamažu prašiksime mylimą savo valstybę. Didvyrių krauju aplaistytą tėviškės žemę išparduosime svetimiems atėjūnams, dabar štai atsisakome kruvinu prakaitu uždirbto lito su širdžiai brangiais valstybės ženklais.

Kada žaidėme karą, vieni buvom geriečiai, kiti - blogiečiai. Paskui, kad būtų teisinga, apsikeisdavom vietomis. Mes jau tada žinojome - jeigu yra gerietis, turi būti blogietis. Štai toks labai aiškus juodai baltas pasaulis.

Kava, kuri kainavo 17 litų, dabar - 22. Už du kilogramus miltų mokėjau 2,40, dabar - lygiai 3. Kainų šuoliai tokie patriotiški, kad ir aš, nelabai akylas žmogus, praėjau juos pastebėti. Ačiū nematomiems Lietuvos oligarchams, jų atstovei Grybauskaitei, oligarchų remiamoms Seimo partijoms ir, žinoma, visai kairiojo kapitalo Vyriausybei. Laikas nesnaudžia. Kol jie įsives eurą, turi mums skubiai pakelti kainas. Tada kainų kilimas neatrodys taip baisiai.

Vartojimas - laimė. Anksčiau buvo tuščios parduotuvių lentynos, o dabar visko - kiek nori. Užtat ir laimingi žmonės. Jokios baimės, jokio nerimo, kad rasi rytoj lentynas tuščias.