Dabar

Kam priklauso mūsų kišenė?

Kategorijos: 

Viena gerbiama aukštuomenės kronikos skaitytoja nuėjo į vieną prekybos centrą, į parduotuvės krepšelį įsidėjo pakelį makaronų, indelį kefyro, ryšuliuką česnakų ir dar tokių saldžių bandelių su šokoladu. Drąsiai priėjo prie kasos, įkišo kortelę į automatą, bet tas neskubėjo skleisti įprastų savo pypsėjimų. Gerbiamoji pirkėja pajudino kortelę, o tada automatas davė jai antausį. "Neaptarnauti, - pranešė jis. - Sąskaitoj neužtenka lėšų".

Kaip mes džiaugėmės mokesčiu

Kategorijos: 

Aną trečiadienį prie krautuvės sutikau savo pažįstamą ūkininką. Tas ir sako:

- Aliau, esi didelis patriotas, gal žinai, kodėl valdžia neatsiuntė kvito ir nereikalauja mokėti už žemę?

- Už gimtąją žemę mokesčio šiemet nebus, - paaiškinau jam. - Rinkimai ant nosies.

- Kaip tai nebus? - nustebo kaimynas. - Visada buvo už žemę ir už kažkokias šiukšles, o dabar štai nebus?

Žudantis laikas

Kategorijos: 

Man tai pati šlykščiausia profesija. Jie šlykštesni už mesijus politikus, už jų raštų aiškintojus politpliurpalogus ar atvirus žiniasklaidos klapčiukus. Jie man šlykštesni net už filosofus, tuos pasipūtusius tuščių ir negyvų frazių žongliravimo meistrus, kurie bukai propagandai suteikia neaprėpiamos išminties šydą. Kalbu apie šlykštukus, kurie ne tik meluoja - jie meluoja dvigubai, pateikdami melą už mokslo patvirtiną tiesą. Jie dar meluoja, kad yra mokslininkai.

Taip, aš kalbu apie istorikus.

Patikėkite, aš ne arklys!

Kategorijos: 

Patikėkit, esu lojalus.  Jeigu Šiauliuose po butu turiu nusipirkęs nemažą pusrūsį, tai dar nieko nereiškia. Pirkau tikrai ne dėl to, kad patiktų rusai ar pusrusiai. Buvo pigu, tai susigundžiau.  Dabar suprantu, kad padariau klaidą. Tikrai nereikėjo kišti nagų! Net nežinau, ką man dabar daryti.

Profesija visam gyvenimui

Kategorijos: 

Fizikos mokytojas Stasys Sinkevičius netikėtai sulaukė Švietimo skyriaus valdininkų dėmesio. Jam, visą gyvenimą dirbusiam mokytoju, buvo pasiūlyta baigti specialius kursus ir įsigyti mokytojo kvalifikaciją. "Na, žinot..." - patraukė pečiais mokytojas. Važiuoti į tokius kursus būtų ne tik pažeminimas. Tai būtų ir savo paties išdavystė. Verčiau jis eitų į pensiją be to valdiško įrašo, bet neišdavęs savo dalyko. Juk tai - daugiau, negu pareigybė! Tai - tarsi kokia priesaika. Atėjai į mokyklą metams, o palikai gyvenimui.

Tarp dviejų realybių

Kategorijos: 

Rytą, pakilęs iš lovos, jis paspaudžia kompiuterio klavišą. Kol nusiprausia, programos pradeda veikti, įsijungia ir internetas. Atsisėdus priešais monitorių, atsiveria truputį kitoks pasaulis. Be baimių, be rūpesčių, be realių pavojų. Nepajunti, kaip praėjo diena. Kiek metų jau taip? Petras skaičiuoja. Gal septyni?..

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Dabar